Pajieslio bendruomenės sėkmės raktas – nuolat įgyvendinami projektai
Pajieslio kaimo bendruomenė jau keletą metų įgyvendina Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamus kultūrinės veiklos projektus ir skatina kaimo gyventojų aktyvumą, įtraukdami į veiklą tiek mažiausius, tiek vyresniuosius kaimo bendruomenės narius.
Paįvairina veiklą
„Kaskart stengiamės įvairinti savo veiklą, atrasti naujų būdų, pakviesti įdomesnių pašnekovų.
Taip pat norime atgaivinti tradicijas, užrašyti vyresnės kartos pasakojimus, o jaunimą bei vaikus supažindinti su aplinka, kurioje gyvename.
Šiemetis projektas „Pažinkime ir mokykimės drauge“ taip pat turėjo ne mažiau prasmingą tikslą – siekiant pažinti savo kraštą, jo istoriją, puoselėti etninės kultūros tradicijas ir organizuoti kryptingą kultūrinę bei kraštotyrinę bendruomenės veiklą“, – bendruomenėje įgyvendinamų projektų naudą įžvelgia Pajieslio daugiafunkcio centro renginių organizatorė Almonė Šilkaitytė.
Teko dainuoti
Projekto įgyvendinimo metu veiklų netrūko nei vaikams, nei suaugusiesiems.
„Vaikai per pavasarį, kuomet visoje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, išsiilgę susitikimų ir bendravimo, saulėtą birželio dieną labai noriai rinkosi į lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių popietę.
Ją vedė Krakių kultūros centro vaikų folkloro kolektyvo „Smilgelė“ vadovė Jūratė Gudliauskienė.
Teko dainuoti, prisiminti skaičiuotes, mįsles, eiti ratelius, išbandyti smagius senovinius žaidimus“, – pasakoja A. Šilkaitytė.
Kepė žagarėlius
A. Šilkaitytė teigia pastebėjusi, jog kaimo vaikams sukiojimasis virtuvėje – mėgstama veikla.
Kadangi pernai pagal projektą bendruomenė įsigijo taip reikalingų virtuvės įrankių, dabar turi galimybę suteikti vaikams išreikšti save maisto ruošos srityje.
„Visi kartu kepėme bandeles, meduolius. Buvo suplanuota, jog artėjant didžiosioms metų šventėms mokysimės kūčiukų kepimo subtilybių, tačiau tarsi nujausdami, kad prieš šv. Kalėdas negalėsime draugėn susirinkti, dar rugsėjo mėnesį mažuosius pakvietėme išsivirti žagarėlių.
Pajieslio bibliotekos bibliotekininkė Irena Milerienė – įgudusi žagarėlių virėja.
Vasaros atostogų metu gardžiais kepiniais ji vaišino ir Josvainių, ir Krakių stovyklautojus, tad ir šį kartą neatsisakė prie mūsų prisidėti“, – bibliotekininkės, o kartu ir bendruomenės pirmininkės I. Milerienės aktyvumu pasidžiaugia reginių organizatorė.
Keliavo dviračiais
Ne paslaptis ir tai, kad vaikai ypač mėgsta žygius. Na, iš tiesų, kas jų nemėgsta?
„Šiemet pamėginome keliauti dviračiais. Kelionės metu aplankėme Plinkaigalį, užkopėme į piliakalnį, lankėmės Krakėse. Kiek ankstėliau esame aplankę Ambraziūnų, Vosbučių, Pilsupių piliakalnius, partizanų mūšio vietas Pušynės miške.
Taip pat gražia tradicija tapo bent kartą per metus pėsčiomis pasiekti į Skinderiškio parką. Keliautojai žino, kad ten nuėję kursime laužą, kepsime bulves ir galėsime pabraidyti Šušvėje.
Žygiai, kad ir vėlyvą rudenį ar palydint senuosius metus, tapo pati mėgstamiausia ne tik kaimo, bet ir kaime atostogaujančių vaikų tradicija.
Labiausiai džiugina vaikų klausimas „Kada vėl eisime į žygį?“. 7-erių metų vaikams nueiti apie dešimt kilometrų, pasišnekučiuojant susikrauti laužą, išsikepti bulvių, pabraidyti Šušvėje, o keletas drąsuolių netgi išsimaudo ir tik tada grįžtame namo – tai jau ne tiek mažai“, – apie mažųjų kaimo gyventojų pamėgtus kaimo žygius užsimena A. Šilkaitytė.
Mokėsi karpyti
Tuo tarpu suaugusiems bendruomenės nariams projekto metu organizuoti keturi edukaciniai užsiėmimai.
„Susirinkusios į seminarą „Karpykime kartu su Albina Mackevičiene“ moterys net nesitikėjo, kad sunkus, sudėtingas, daug kruopštumo ir pastangų reikalaujantis menas gali būti toks įdomus.
Kadangi tuo pat metu mūsų daugiafunkcį centrą puošė seminaro vadovės darbų paroda, tad ne tik pamatėme, bet ir išgirdome, kaip atsirado tokie meniški darbai, galėjome pačios save išbandyti šioje srityje“, – projekto metu vykusio karpinių seminaro įspūdžiais dalijasi renginių organizatorė.
Apsilankė ceche
„Vasaros vidury, kai jau nužydėjo liepos, seminarą „Sunkus darbelis – saldus vaiselis“ organizavome Plinkaigalyje.
Kaimo turizmo sodybos „Šušvė“ šeimininkai Jūratė ir Erikas Augustinavičiai pasakojo apie bites, medų ir midų, dalyvavome produktų degustacijoje, apsilankėme ceche“, – apie Plinkaigalyje vykusią veiklą kalba A. Šilkaitytė.
Ėmėsi kūrybos namuose
„O susitikimas su dotnuviške Sondra Žalakevičiene leido dar kartą įsitikinti, kad kurti gali kiekvienas.
Lėtai dirbdamos, pasišnekučiuodamos vis dėlto išmokome ne tik paprasčiausio dekupažo, bet ir marmuravimo, kuris mums labai patiko. Pasirodo, yra tokių dalykų, kurie lengvai padaromi be ypatingų gabumų ar meninės gyslelės. Tiesiog reikia šiek tiek kantrybės ir laiko.
Mūsų rankose naujam gyvenimui „prisikėlė“ tušti kavos indeliai, saldainių dėžutės, vazelės, netgi naujas padėklas atgijo kitomis spalvomis. Kai kurios moterys taip susižavėjo dekupažo pamoka, kad ir po seminaro, namuose ėmėsi kūrybos“, – tikina renginių organizatorė.
Virtualioje erdvėje
A. Šilkaitytė apgailestauja, kad kaimo moterys negalėjo pasimokyti vėlinių puokščių komponavimo.
„Koronavirusas privertė keisti numatyto edukacinio seminaro temą ir perkelti jį į virtualią erdvę. Nufotografavome ir Pajieslio bendruomenės socialinio tinklo paskyroje patalpinome adventinio vainiko pynimo rezultatus, taip pat S. Žalakevičienės kalėdinius darbus.
Dabar, kai vietos gyventojai noriai skelbia savo kurtus adventinius vainikus virtualioje erdvėje, atrodo, kad iš dalies net ir internetinis seminaras pasiteisino“, – mano renginių organizatorė.
„Daugiau jokių projektų“
Projektiniuose renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik Pajielsio, bet Meironiškių kaimo gyventojai, kurie turėjo galimybę pažinti gimtąjį kraštą, žmones, užrašyti vyresniųjų pasakojimus, perimti patirtį, tradicijas, drauge mokytis kurti.
„Žinoma, nebuvo lengva vykdyti veiklą dėl dabartinės nepalankios situacija, tačiau visada yra laiko tęsti tai, kas pradėta.
O smagiausia, jog kartais nereikia didelių išlaidų, kai šalia gyvena kūrybingi žmonės, kurie pasiruošę parodyti tai, ką geba padaryti jų rankos, o mums tereikia visa tai pamatyti ir patiems pabandyti.
Neslėpsiu, nors neretai tenka pasakyti: „Daugiau jokių projektų“, tačiau planų ateičiai yra, o matant tokį bendruomenės susidomėjimą, motyvacija ir vėl atsiranda“, – akcentuoja A. Šilkaitytė.
[#gallery=2537#]
