Vesti ar nevesti?
Šunis laikančių žmonių karas su su tais, kurie šių augintinių atžvilgiu nėra nusiteikę labai draugiškai ko gero yra amžinas. Kol vieni nori naudotis galimybe ramiai gyventi neklausant kaimyno šuns lojimo, arba drąsiai leisti vaikus į kiemą nebijant, kad šie žolėje ras šuns paliktą staigmenėlę, šunelių augintojai jaučiasi spraudžiami į kampą, mat jiems ir jų šunims – daug kur draudžiama.
Ar galima praeiti?
Jau kurį laiką šunų turėtojus kamavęs klausimas neseniai buvo iškeltas į viešumą – ar galima tiesiog praeiti su šuneliu pro parką, kuriame pastatytas ženklas „Šunis vedžioti draudžiama“?
„Jei yra ženklas „Šunis vedžioti draudžiama“ ar galima tą teritoriją praeiti su šuniu? Logiškai mąstant kaip ir turėtų būt galima, nes šuo nėra vedžiojamas, o tiesiog vedamas takeliu šalia kojų. Einant per tą taką nukertamas nemažas kampas, tai negi jei einu su šuniu turiu vaikščioti ratais?“, – socialiniame tinkle klausimą iškėlė šunelio augintoja Greta.
Merginos teigimu, parką kirtusi su šuniu ji sulaukė kitų žmonių puolimo, esą ji nematanti ženklų ir kad su šunimis parke būti negalima.
Geriau vengti
Kalbinta Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė Žydrė Krivičienė teigė, kad jeigu parke pastatytas ženklas, draudžiantis vedžioti šunis, su augintiniu tokią vietą geriau apeiti.
„Jeigu yra ženklas, reikėtų vengti eiti pro ten su šunimi, kad nebūtų konfliktų. Jeigu parke yra vaikų žaidimų aikštelė, tai griežtai su šunimis negalima“, – komentavo Ž. Krivičienė.
Trumpai tariant – derėtų gerbti vieniems kitus. Juk kiti savo augintinių pavedžiojimui skiria vos keletą minučių, tad kaip parko kaimynystėje gyvenančiam žmogui žinoti, ar šeimininkas su šuneliu tik praeina, sutrumpindamas kelią, ar parke šuneliui leidžia atlikti gamtinius reikalus?