Privaloma gyvūnų registracija slepia daugybę neaiškumų
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, jog nuo kitų metų sausio 1 dienos bus privalome registruoti visus šunis, kates bei naminius šeškus. Taip pat pradės veikti oficialus Gyvūnų augintinių registras. Dar 2012 metais Seimas priėmė įstatymą, kad nuo 2016 metų gyvūnus bus privaloma ženklinti mikroschemomis. Privaloma augintinių registracija yra 15-oje kitų ES šalių.
Dalis įstatymo gali nepaisyti
Žemės ūkio ministrė suabejojo, ar šis įstatymas bus veiksmingas – esą Lietuvoje yra daugybė benamių gyvūnų, kurių tikrai niekas neregistruos, taip pat sudėtinga situacija Lietuvos kaimuose, kur praktiškai kiekvienas augina kiemsargius šunelius ar laiko keletą katinų. Juo labiau, kad gyvūno registracija ir mikroschemos įdėjimas kainuos pačiam gyvūno augintojui.
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip bus baudžiami tie, kurie savo augintinių neregistruos. Nepatvirtintais duomenimis neatsakingi gyvūnų augintojai bus baudžiami 30 eurų siekiančiomis baudomis.
Šis įstatymas motyvuojamas ir tuo, kad jis privers žmones atsakingiau žvelgti į augintinius, suvokti, kad tai ne tik džiaugsmas, bet ir rūpestis. Be to, suregistruotus ir paženklintus gyvūnus bus lengviau grąžinti šeimininkams, arba priversti juos atsakyti už netinkamą elgesį su jais.
Daug klaustukų
Kalbinta VšĮ „Gyvūnų registravimo centre“ dirbanti veterinarė, „Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė neslėpė nuostabos dėl tokio įstatymo priėmimo. „Na kaip jums atrodo, ar tikėtina, kad šis įstatymas galios? Labai daug lobistų, kurie nori pinigų, nori tokio įstatymo, bet čia utopija visiška. Negi jūs tikite, kad kaime močiutės visos, kurių namuose sėdi po dešimt kačių, ženklins tuos katinukus?“, – teiraujasi pašnekovė.
Deklaruojama, kad gyvūnų registravimas privers šeimininkus susimąstyti prieš, tarkim, išmetant augintinį į gatvę. Tokį gyvūną radę specialistai lengvai rastų prasikaltusį žmogų ir galėtų taikyti atitinkamas sankcijas. Tačiau J. Gustaitienė mato blogesnį scenarijų. „Negi žmonės galvoja, kad kažkas paženklins savo šunį ir po to jį į gatvę išmes? Dabar išmeta, ir gyvūnų globėjai juos susirinkt gali, o po privalomos registracijos tuos šunis pakas gyvus, paskandins ar kitaip naikins, kad tik nesulauktų baudų. Sako kiti, kad mes priešinamės įstatymui, nes sumažės beglobių ir mums pelno dalis dings. Bet nėra mums pelno iš tų beglobių, mums tik nuostolius jie neša, apie kokį pelną čia kalbėti galima“, – piktinasi pašnekovė.
Sąmoningi žmonės gyvūnus ir taip registruoja
Gyvūnus ženklinti ir registruoti asmenys gali jau seniai, ir atsakingi šeimininkai tą padarė niekieno neverčiami. Žmogus, kuris ketina savo augintiniu rūpintis ir atsakingai žvelgia į savo pareigą, augintinį ženklina ir registruoja tiek dėl savo, tiek dėl gyvūno saugumo. Užregistruotą ir paženklintą gyvūną galima rasti, jei jis pasimeta, taip pat tai užtikrina tęstinę gyvūno priežiūrą, skiepijimą. Tuo tarpu tie, kurie į šią pareigą žvelgia neatsakingai, ir toliau vengs gyvūnų registravimo.
„Gyvūnus ženklinti reikia, tačiau šis planas paruoštas labai blogai. Ir nors ministrę (žemės ūkio – red .past.) daug kas negražiai puola ir peikia, tačiau ji sako visišką tiesą. Šis planas nėra skirtas gyvūnų gerovei – tiesiog čia milžiniški pinigai cirkuliuoja. Yra kitos šalys, kur taip pat privaloma registruoti ir ženklinti gyvūnus, tačiau problemos po įstatymo įvedimo niekur nedingo. Kad ir Prancūzijoje – yra milijonai šunų, kurie yra paženklinti mikroschema, bet neužregistruoti. Mes savo prieglaudoje dabar turim šunį, kuris paženklintas Vokietijoje, bet neregistruotas. Turime tokių šunelių iš Anglijos, Rusijos. Tai jeigu tokiose šalyse, kaip Vokietija ir Didžioji Britanija, ši sistema neveikia, naivu tikėtis, kad veiks Lietuvoje. Jų mentalitetas gyvūnų priežiūros klausimu yra gerokai aukštesnis, nei mūsų, o problemos ten vistiek gajos“, – įsitikinusi J. Gustaitienė.
Duomenų bazė jau yra, tačiau kurs naują
Vyriausybė įstatyme taip pat numatė, kad nuo sausio 1-ios turi pradėti veikti Gyvūnų registras, tačiau esmė ta, kad toks registras jau yra. „Valstybė skirs 100 tūkst. eurų vien tam, kad sukurtų kažkokią dirbtiną bazę. Juk dabar jau yra ta bazė, taupykime valstybės pinigus. Geriau jau už tą sumą būtų iškastruoti šunys ir katės kaimuose – tada sumažės problema“, – tikina J. Gustaitienė.
Kalbintas Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos paženklintų gyvūnų augintinių registro viceprezidentas Vytautas Mačijauskas taip pat nusiteikęs skeptiškai. „Valstybė turi pinigų, užtai ir kuria dar vieną registrą. Labai gerai gyvenam. Būsim pirmieji Europoje kurie šeškus ir kates registruos. Atvirai pasakius mane stebina tokie dalykai. Daug ką sukurt valdininkai gali, bet jie nežino, kaip realybėj vyksta tie dalykai“, – įsitikinęs pašnekovas. Lietuvoje veikia jau du duomenų registrai, o bus kuriamas trečias, kuris iš mokesčių mokėtojų kišenės atseikės nemažą sumą pinigų. Pašnekovo teigimu, logiškiau būtų reikalauti ženklinti šunis – mat šie sukelia daugiau problemų, nei kiti gyvūnai. „Šunys užpuola žmones, apkandžioja. Registravimas padėtų kovoti su tokia problema, o ką katės, šeškai? Retai jie žmones puldinėja“, – kiek sarkastiškai kalba pašnekovas.
Registro duomenimis Kėdainių rajone per 2015 metus užregistruota 21 katė ir 182 šunys. Rajone neužregistruotas nei vienas šeškas.
