Pagerbti Kėdainių krašto amatų puoselėtojai (GALERIJA)

Gausus būrys Kėdainių krašto tradicinių amatų puoselėtojų rinkosi į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name organizuotą padėkos vakarą.

Jo metu Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė gerbiamų svečių apsuptyje pagerbė tautinį paveldą kuriančius ir jo tradicijas tęsiančius liaudies amatų puoselėtojus.

Susirinko padėkoti

„Susirinkome pirmą kartą ir tikrai labai ypatinga proga. Šį vakarą sumanėme stabtelti, pasirodyti, pasidžiaugti, pasididžiuoti ir, aišku, padėkoti mūsų tradicinių amatų puoselėtojams, gražių ir svarbių tradicijų tęsėjams, kurių reikšmingumas nebūtų toks svarbus, jei ne mūsų valdžios indėlis, 2008 metais priimtas tautinio paveldo produktų įstatymas, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą“, – pirmą kartą organizuoto padėkos vakaro esmę ir reikšmingumą pabrėžia R. Lukminienė.

Rajone – 15 sertifikuotų amatininkų

Nuo 2008 metų mūsų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo pradėti sertifikuoti tradicinio paveldo produktai.

Šiuo metu Kėdainių rajone – 15 oficialiai sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkų, iš jų net penki – atestuoti meistrai, kuriems suteikiama galimybė ne tik reprezentuoti tradicinį liaudies amatą, pasitelkiant šimtametes tradicijas, bet ir vesti mokymus.

Paliko gražų pėdsaką 

Pirmoji Kėdainių rajone tradicinio kepimo amatą 2008 metais sertifikavo, Skaistgiryje gyvenusi Nijolė Šakočienė, šiemet išėjusi į vėlių pasaulį.

„Ji aktyviai dalyvavo mugėse, parodose, įvairiuose stambiausiuose renginiuose bei šventėse, tokiuose kaip dainų šventės, folkloro festivaliai, taip pat N. Šakočienė plačiai vedė edukacijas.

Tradicinė amatų meistrė, puoselėjamą amatą perdavusi savo mylimiems vaikams, kurie ir toliau sėkmingai jį tęsia, paliko labai gražų pėdsaką mūsų krašte.

Lina Šakočiūtė-Kurauskienė, perėmusi mamos tradiciją, su broliu kepimo amatą sertifikavo 2012 metais“, – pirmąją mūsų krašte sertifikatą gavusią amatų puoselėtoją pristato R. Lukminienė.

Perėmė iš senelių

Renginio metu buvo pasveikintas 2011 metais tautinio paveldo sertifikatą įgijęs Aivaras Stankevičius. Jaunasis tradicinio amato puoselėtojas daugeliui kraštiečių šiuo metu žinomas kaip UAB „Duona gurmanams“ vadovas. A. Stankevičius tąkart sertifikavo labai reikalingus, gražaus ir mums lietuviams labai svarbaus amato produktus – ragaišį su kmynais, mielinį pyragą ir paprastą ruginę duoną.

Nuo seno duonos kepimas – daugiau moteriškas amatas, kurį šeimininkės dažniausiai perduodavo dukroms, na, o jei tokių neturėdavo, marčioms. A. Stankevičius šitą amatą perėmė iš savo senelės.

„Jau nuo mažų dienų ne kartą buvo tekę prisiliesti prie gamybinio duonos kepimo proceso. Dažniausiai senelei pagelbėdavau minkydamas tešlą.

Ilgainiui, stebėdamas tuometinėmis vaiko akimis gan sudėtingą duonos raugo ruošimo ir jos kepimo procesą, išmokau viską daryti ir pats. O dabar sėkmingai toliau vystau ir puoselėju kadaise mano senelės pradėtą tradiciją“, – atvirauja duonos kepimo amato puoselėtojas.

[quote author=“A. Stankevičius“]Jau nuo mažų dienų ne kartą buvo tekę prisiliesti prie gamybinio duonos kepimo proceso. Dažniausiai senelei pagelbėdavau minkydamas tešlą. Ilgainiui, stebėdamas tuometinėmis vaiko akimis gan sudėtingą duonos raugo ruošimo ir jos kepimo procesą, išmokau viską daryti ir pats. O dabar sėkmingai toliau vystau ir puoselėju kadaise mano senelės pradėtą tradiciją.[/quote]

Vysto ne vienas

A. Stankevičius duonos kepimo amatą vysto ne vienas. Jo pusbrolis Paulius Kulnickas taip pat prisideda prie puoselėjamos tradicijos tąsos. Prieš kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybė A. Stankevičiaus puoselėjamo amato produktus pripažino geriausiais.

Matyt, ne veltui, nes UAB „Duona gurmanams“ produkcijos įsigyti nevengia ir buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vytaras Radzevičius su žmona ir kiti gerai visiems žinomi garbūs šalies žmonės.

Lieja ir lipdo žvakes

Sertifikatą už lietines ir lipdytines žvakes 2015 metais gavo krakiškė Lilija Usevičienė. Tautinio paveldo puoselėtoja, savo darbus pristatanti mugėse ar parodose, turi ir tradicinių amatų meistrės vardą.

Trečios kartos bitininkas

Tradicinio lietuvių liaudies amato statuso sertifikatas tais pačiais metais įteiktas MB „Šušvės midus“ vadovui Erikui Augustinavičiui už fermentuotus gėrimus „Kunigaikštis“, „Tradicinis“, „Vaisinis“, „Jūratė“. Plinkagailyje įsikūręs trečios kartos bitininkas šį amatą, kaip ir daugelis kitų, perėmė iš šeimos.

Pristato 9 rūšis

„Mano mama taip pat gamindavo midų ir man tas tęstinumas tikrai buvo labai svarbu. Aišku, ir patiko, o labiausiai už viską mėgau atrasti naujas rūšis, kurti naujus receptus. Šiuo metu turime devynias skirtingas fermentuoto gėrimo rūšis, už kuriuos esame pelnę ne vieną apdovanojimą“, – apie iš kartos į kartą puoselėjamą šeimos tradiciją pasakoja E. Augustinavičius.

Nėra konkurentų

E. Augustinavičius išskirtinis. Jis – vienintelis tokio produkto gamintojas Lietuvoje.

„Iš vienos pusės tai yra gerai, kada nėra konkurentų, tačiau žvelgiant iš kitos, kada esi vienas vienintelis, sunku tokį produktą reklamuoti ir gauti pripažinimą, nes nėra su kuo konkuruoti“, – pabrėžia midaus gamintojas.

Dėkoja likimui

Renginio metu pasveikintas ir 2016 metais kočėlus, kočėtuves, sūraskočius sertifikavęs Arūnas Gaučas.

„Labai dėkoju likimui už tai, kad jis suvedė mane su žmogumi, kuris myli tautinį meną ir yra neabejingas mūsų senolių amatui, o labiausiai pamilo medį, iš kurio savo rankomis padaro tikrai labai gražių, originalių dalykų. Kartu su vyru aktyviai važinėjame po muges, gauname padėkas ir be galo visu tuo džiaugiamės“, – apie vyro puoselėjamą amatą ir meilę etninei kultūrai kalba didžiausia A. Gaučo pagalbininkė, jo žmona Jolanta.

Plėtoja senąjį vėlimą

Tautinio paveldo produkto sertifikatas prieš porą metų buvo įteiktas ir Ingai Skučei, intensyviai puoselėjančiai senąjį vilnos vėlimo amatą. Gležnos, kasdieniais rūpesčiais bei darbais užsiėmusios I. Skučios rankomis įgyvendinta ne viena jos mintyse užgimusi idėja, kuri yra puikus įrodymas, kad tai tikrai senąjį liaudies amatą išmananti moteris.

Gyvena Panevėžyje

Kėdainių krašto tradicinių amatų puoselėtojų tarpe yra mūsų krašte intensyviai veliantis, bet Panevėžyje gyvenantis Antanas Bačiliūnas. Jo puoselėjamą amatą perėmė jo dukra Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetu name dirbanti tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė. 

„Kažin, ar Lietuvoje dar kas taip velia  kaip A. Bačiliūnas. Jo darbai – minkštučiai, lengvučiai, akis tiesiog traukte traukiantys“, – A. Bačiliūno kūrybos išskirtinumą pabrėžia R. Lukminienė.

[quote author=“Aut. past.“]Nuo 2008 metų mūsų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo pradėti sertifikuoti tradicinio paveldo produktai. Šiuo metu Kėdainių rajone – 15 oficialiai sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkų, iš jų net penki yra atestuoti meistrai, kuriems suteikiama galimybė ne tik reprezentuoti liaudies amatą pasitelkiant šimtametes tradicijas, bet ir vesti mokymus.[/quote]

Pristatė savo komandą

Supažindinusi su Kėdainių krašto garsiaisiais amatų puoselėtojais, R. Lukminienė pristatė talento bei gabumų nestokojančią ir 2015 metų rudenį pradėjusią veikti Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name amatininkų komandą.

„Pirmoji manimi patikėjo audėja Milda Petraitienė ir jau 2010 metais sertifikavo lovatieses, rankšluosčius, staltiesių audinius, o praėjusiais metais tapo tradicinių amatų meistre.

2015 metais tradicinio amato statuso sertifikatas už veltinius įteiktas jau minėtajai J. Atkočiūnienei. 2018 metais tradicinio amato puoselėtoja įgijo ir tradicinių amatų meistrės vardą.

Tais pačiais metais pintines, pintines su antvožu, vašku margintus margučius sertifikavo Birutė Šinkunienė, 2018 m.  ji atestuota tradicinio amato meistre.

2016 metais tradicinio lietuvių liaudies amato statuso sertifikatas už pintines ir vytines juostas įteiktas Loretai Steponavičienei, šias metais tradicinio amato puoselėtoja atestuota tradicinių amatų meistre.  

2016 m. sertifikatą gavo senųjų amatų, tokių kaip kryždirbystės, šaukščiaus ir stalystės, prieverpsčio puoselėtojas Audrius Vasiliauskas.

Ir visai nauja, tik šiemet sertifikatą gavusi ąsočių, dubenų, puodelių, puodynių, lauknešėlių, molinių žaislų, švilpukų kūrėja keramikė Dalia Urbienė“, – Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name dirbančių amatininkų pasiekimais pasidžiaugė R. Luminienė.

[#gallery=2273#]

Intensyviai dirba

Amatų centro vadovės teigimu, prieš ketverius metus nelengvomis pastangomis sutelkta komanda, labai intensyviai dirdama, šiai dienai yra paruošusi devynias skirtingų liaudies amatų edukacijas.

„Šešios neformalaus švietimo programos, kuriose tradicinių amatų mokosi net 89 moksleiviai, bei suaugusiųjų neformalaus švietimo tęstinė programa, kurioje dalyvauja ir užsiėmimus veda ne tik mūsų krašto, bet ir iš kitų Lietuvos rajonų atvykstantys amatininkai.

Norintiems sertifikuoti tradicinius gaminius padedame konsultacijomis, pagelbėjame suruošiant reikiamus dokumentus.

Mūsų amatų centre dirbantys amatininkai skirtingus tradicinius amatus pristatinėja miestų švenčių, įvairiuose respublikiniuose renginiuose, įvairių edukacijų ar mokymų metu“, – tradicinių amatų gyvavimo svarbą pabrėžia amatų centro vadovė R. Lukminienė.

Pripažinti sėkmingiausiais

Per pustrečių metų Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name labai stipriai šoktelėjo ir 2017 metais buvo pripažintas sėkmingiausiai dirbantis tradicinių amatų centras Lietuvoje.

Kvietė prisijungti

Besibaigiant padėkos vakaro ceremonijai, R. Lukminienė prie tradicijų tąsos, krašto paveldo puoselėjimo bei tradicinių liaudies amatų išsaugojimo kvietė prisijungti iki šiol dar nespėjusius, bet galinčius tą padaryti.

Dėkojo už krašto garsinimą

Visus tautinio paveldo puoselėtojus pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. 

Meras pasidžiaugė amatininkų sėkme, džiaugėsi kuriamų produktų kokybe, linkėjo ir toliau kurti stebuklus bei būti laimingiems, dėkojo už Kėdainių vardo garsinimą ir akcentavo, jog tik šių krašto žmonių dėka mūsų rajonas prisideda prie tautinio paveldo produktų išsaugojimo bei populiarinimo.

Sugeba ne kiekvienas

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas pasidžiaugė R. Lukminienės titanišku darbu.

„Suburti tokią gražią komandą, paskatinti ją prisiminti tai, ką jie darė anksčiau, ką darė jų tėvai ar seneliai, ir patikėti tuo, kad tai yra be gal prasminga, sugebėtų ne kiekvienas.

Būkite sveiki, nestokokite kantrybės, linkiu, kad jus visada lydėtų sėkmė ir dosnūs pirkėjai mugėse. Nuoširdus ačiū už jūsų gražius darbus, taip garsinančius mūsų kraštą“, – gražių žodžių renginyje negailėjo K. Stadalnykas.

Padėkos vakaro metu skambėjo sakralinė muzika, besiliejanti iš buvusio sakralinio ansamblio „Giesmė“ širdžių, kurio įkūrėjas ir vadovas Jonas Zenonas Bernadišius.