Lietuviškos tinklalaidės apie Agile pionieriai: kaip darbuotojo laisvė tampa įmonės pelnu

 Lietuviškos tinklalaidės apie Agile pionieriai: kaip darbuotojo laisvė tampa įmonės pelnu

„SEB bankas“, „Rimi“, „Ignitis“, „Pergalė“, „Senukai“, VMI, „Lietuvos paštas“ – tai visiems puikiai žinomų valstybinių ir verslo įmonių pavadinimai. Kas jas sieja? Gal ir nustebsite išgirdę, tačiau visos šios įmonės, kartu su daugybe kitų, nusprendė dirbti taikydamos Agile projektų valdymo metodikas.

Jei pamanėte, kad tai gali būti aktualu tik įmonės vadovui, labai klystate. Be abejo, yra tikimasi, kad įmonė, dirbanti Agile metodais, gebės greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir gauti didesnį pelną, ir dažniausiai šie lūkesčiai išsipildo.

Vis dėlto, kaip sako patys Agile konsultantai, svarbiausia čia yra verslo kultūra, kurioje pagrindiniu įmonės turtu laikomas darbuotojas. Jam suteikiama laisvė įmonės komandą paverčia dinamiška ir motyvuota jėga, kuri įmonei gali atnešti neregėtą sėkmę.

Apie tai ir dar daugiau jums papasakos įmonės „Mambu“ Agile konsultantas Simas TORGOVICKIS, prisidėjęs prie daugybės sėkmingų įmonių pasikeitimų.

Kaip dirba įmonės?

Yra įmonių, kurios savo darbą organizuoja konkrečiai neįvardindamos, kokia projektų valdymo metodika jos seka. Tačiau praktika rodo, kad paprastai veikla yra vykdoma vienu iš dviejų principų – vadinamąja Waterfall (Krioklio) metodika arba Agile (žodis neverčiamas, vartojamas kaip tikrinis daiktavardis).

Simas Torgovickis turi septynerių metų darbo su Agile patirtį. Jis akcentuoja, kad norint įdiegti Agilę įmonėje, pirmiausia Agilė „įdiegiama“ vadovų galvose. Tai – ne tik projektų vystymo metodika, tai ištisas verslo mentalitetas./ Asmeninio archyvo nuotr.

Abiem atvejais galutinis tikslas yra lyg ir vienodas – įmonės visuomet siekia didesnio pelno su mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau procesas, kuris vyksta nuo idėjos atsiradimo iki produkto atidavimo į rinką – vykdomas gali būti skirtingais būdais.

Waterfall metodika yra labai aiški, labai konkreti. Yra numatyti šeši etapai. Vieno etapo išvestis turi tapti įvestimi kitam etapui.

Taigi pirmiausia yra susirenkami reikalavimai, vėliau jie išanalizuojami, tuomet kuriamas produktas, tuomet testuojamas, diegiamas ir atiduodamas.

Tai reiškia, kad su klientu kontaktuojama pirmame etape – renkant reikalavimus, ir paskutiniame – atidavus produktą. Darbo eigoje klientas nefigūruoja“, – sako S. Torgovickis pabrėždamas, kad minėtas metodas imtas taikyti tiek dirbant su programine įranga, tiek ir kitose įmonėse.

Tiesa, kalbant apie projektų valdymo metodikas dažniausiai manoma, jog kalba sukasi būtent apie IT sferą – ji yra labiausiai kintama, naujovių atsiranda kiekvieną dieną ir čia itin svarbus lankstumas ir greitas prisitaikymas prie kliento poreikių. Tačiau praktika rodo, kad prasidėjusi IT sferoje, ši metodika puikiai „prilipo“ ir kitose srityse veikiančiose įmonėse.

Krioklio metodika plačiai taikoma ir tinkama įmonėse, kurios gamina masinę produkciją. Kitaip tariant, kurios neturi poreikio kurti personalizuoti produkto.

Kas yra Agile?

Tuo tarpu Agile veikia cikliškai, palaipsniui, o į kiekvieną projekto dalį yra įtraukiamas klientas. Agile tikslas – leisti projekto vystymo eigoje keisti produktą, pritaikant jį prie kliento poreikių, kurie išsakomi čia ir dabar. 

„Agile manifestas gimė grupėje programinės įrangos kūrėjų, kurie suprato, kad jų sėkmės paslaptis – kitokios vertybės, kitoks požiūris į produkto kūrimą.

Agile metodikoje žmonės ir jų bendravimas vertinamas labiau, nei procesai ir įrankiai, veikianti programinė įranga vertinama labiau, nei išsami dokumentacija, bendradarbiavimas su klientu keliamas aukščiau, nei derybos dėl kontraktų, o reagavimas į pokyčius yra svarbesnis, nei plano vykdymas.

Krioklio metodikoje svarbu įvykdyti planą, apie klientą net nekalbama.

Agile metodikoje fokusuojamasi į klientą, čia svarbu, kaip žmonės dirba, kaip jie jaučiasi, ar jiems tinkamas esamas darbo tempas, ar tinkamas ritmas, ar galima produktą pristatyti inkrementais ir pan.“, – akcentuoja pašnekovas.

Agile yra skėtinis terminas, kuris po savimi talpina būrį siauresnio tipo projektų vykdymo metodikų, tokių, kaip Scrum, Kanban, Lean (taikoma gamyklose), Crystal ir kt.

[quote author=“Aut. past.“]Tinkalalidės pavadinimas neša slaptą žinutę. Angliškai couch reiškia sofą, ir šis žodis koreliuoja su panašiai skambančiu žodžiu coach (konsultantas, koučas) – o juk pašnekesius ant sofos ir veda ne kas kitas, o trys Agile koučai.[/quote]

Ar verta jaudintis dėl optimizavimo?

Agile konsultantas Andrius Degutis sako, kad tinklalaidė naudinga ne tik klausytojams, bet ir patiems Agile konsultantams ir tiems, kurie šią metodiką jau taiko įmonėse./Asmeninio archyvo nuotr.Kiekvienos įmonės siekis yra turėti mažiau išlaidų ir daugiau pelno. Štai Lean metodika gali padėti gamybinėje įmonėje optimizuoti procesus.

O Agile gali padėti optimizuoti darbuotojus.

Kas dėl to galėtų jaudintis išgirdęs, kad įmonėje vyks Agile mokymai? Atsakymas jus veikiausiai nustebins.

Vadovai.

Skyrių, komandų vadovai neretai tampa ta grandimi, kurios, pasirodo, visai nereikia. Agile išmoko žmones dirbti taip, kad jiems nebereikėtų šalimais su darbų sąrašu stovinčio ciesoriaus.

„Bet kokį produktą kuriant vieno žmogaus niekada neužtenka – reikia komandos. Agile sako, kad reikia tokios komandos, kuri pati gebėtų sukurti produktą nuo pradžios iki pabaigos.

Paprastai darbuotojams tai patinka, nes jie dirba visi kartu, o ne individualiai. Jie patys susiorganizuoja darbą taip, kad procesas vyktų sklandžiai ir greitai. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jiems nebereikia vadovo.

Vis dėlto jei vadovas daro tai, kas yra išties reikalinga, jo darbo vieta nedings – jis ir toliau bus reikalingas. Bet jei pozicija perteklinė, žinoma, jos gali nelikti“, – sako S. Torgovickis.

Vis dėlto, sako jis, nereikia galvoti, kad įdiegus Agile pasipils atleidimai iš darbo. Taip nutikti gali, bet neprivalo.

„Ar vienas vadovas gali žinoti daugiau, nei šimtas jo darbuotojų?“ – šypteli Simas ir priduria, kad Agile metodikoje svarbus vadovo pasitikėjimas savo komanda, savo darbuotojais. Darbinė kultūra čia turi būti ypač aukšto lygio, todėl paprastai Agile įdiegimas ir prasideda nuo to – vidinės darbo kultūros, mentaliteto pokyčių.

Jis sako, kad jo praktikoje yra buvę atvejų, kai stagnuojančios įmonės, kurioms, norint išlikti, būtina keistis, pasikeisti taip ir nesugebėjo vien dėl to, kad vadovas nepajėgė pergalvoti savo supratimo apie tai, kaip reikia dirbti, pasitikėti darbuotojais ir duoti jiems laisvės.

Ar tinka visiems?

Yra žmonių, kuriems galimybė patiems valdyti savo darbo procesus atrodo labai patraukliai. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie tiek daug atsakomybės nenori. Jie nori gauti aiškią užduotį, ją padaryti ir, uždarę darbovietės duris, viską pamiršti. O jeigu taip dirbi jau kokius 30 metų…

Ar Agile tinkama jiems?

„Gebėjimas keistis ir noras turėti daugiau atsakomybės darbe nepriklauso nuo amžiaus. Jauni žmonės dažnai būna baikštūs, jie bijo suklysti, bijo eksperimentuoti. Gal jie nori, bet bijo. Darbuotojai su patirtimi kartais yra gerokai drąsesni, jie ne taip bijo suklysti, todėl ir baimės keistis yra mažiau.

Ar jie nori keistis – čia kitas klausimas. Apskritai pokyčių žmonės dažniausiai nenori – jei jie kažką veikia, jiems gerai, jiems patogu – kam tie pokyčiai?

Dėl to visuomet yra tikimybė, kad įmonei pribrendus pokyčiams, dalis darbuotojų gali su tuo nesusitaikyti“, – sako specialistas.

[quote author=“Aut. past.“]Tinklalaidės (ang. podcast) – vis labiau populiarėjantis reiškinys. Dažnas renkasi klausyti įvairių tinklalaidžių tuomet, kai nedirba – vairuoja automobilį, važinėja dviračiu, bėgioja. Muzikos klausyti yra gerai, tačiau įgauti žinių net ir laisvalaikio metu – nuostabi galimybė.[/quote]

Diegimas gali trukti ir metus

Gali atrodyti, kad įmonei įsidiegti Agile metodiką tampa savotišku mados reikalu. Vis dėlto neužtenka norėti būti madingam. Įmonė, kuri svarsto apie Agile projektų vystymo metodikos diegimą, turi įsivardinti problemą, dalyką, kurį reikia pakeisti, išspręsti.

Dažnai metodika pirmiausia taikoma vienai iš įmonėje dirbančių komandų ir tik vėliau, jei rezultatas tenkina, prie jos pereina ir kitos komandos, skyriai ir galiausiai – visa įmonė ima veikti vienu ritmu.

„Gyvename labai greitai besikeičiančiame pasaulyje ir tai, kuo gyvenome vakar, šiandien jau nebeįdomu. Jei dirbsime senais metodais, kažką sukūrę ir atidavę klientams pamatysime, kad jiems jau reikia kažko kito“, – sako Gražvydas Šedys, vienas iš „Ant Agile sofos“ įkūrėjų./Asmeninio archyvo nuotr.„Agile neturi būti tikslas. Tikslas turi būti labiau apčiuopiamas – na, tarkime, greičiau sukurti kažkokius produktus.

Pirmiausia įvertiname, ar Agile metodika apskritai gali padėti. Jei paaiškėja, kad gali, tuomet jau imamės darbo – vertiname, kokiam kiekiui darbuotojų bandysime pritaikyti šią metodiką. Nuo to priklauso ir laikas, per kurį metodika įdiegiama. Kuo daugiau žmonių įtraukiama, tuo ilgiau viskas trunka.

Agile konsultantai darbą pradeda nuo vadovų. Pirmiausia su jais aptariame Agile vertybes, nagrinėjame, ar jos priimtinos. Čia netinka požiūris „aš paliepsiu dirbti ir visi turės daryti, ką liepiau“. Komandai reikia lyderio, o ne viršininko.

Tuomet kuriame darbuotojams saugią aplinką. Jei darbuotojams bus iškelti tikslai ir iškart prigrasinta, kad negalima suklysti, negali nepasisekti – tuomet sistema neveiks.

Tuomet vyksta baziniai mokymai, praktinės užduotys, išsirenkama tiksli darbo metodika – populiariausios yra Scrum ir Kanban.

Scrum metodikoje labai aiškiai apibrėžta, iš ko susideda komanda, kokios komandos narių rolės. Kanban metodika laisvesnė, rolių čia nėra, tačiau ji reikalauja didesnės asmeninės drausmės“, – sako Simas ir priduria, kad nėra taip, jog pasibaigus mokymams įmonė iškart įšoka į sėkmingai važiuojantį Agile traukinį. Suteikiamas žinių bagažas, duodami pavyzdžiai ir Agile konsultantas įmonę kurį laiką lydi kelyje, tačiau ar pasiseks viskas ilgalaikėje perspektyvoje – priklauso jau tik nuo pačios įmonės, vadovų ir darbuotojų ryžto.

Pirmoji tinklalaidė

Tinklalaidės (ang. poscast) – vis labiau populiarėjantis reiškinys. Dažnas renkasi klausyti įvairių tinklalaidžių tuomet, kai nedirba – vairuoja automobilį, važinėja dviračiu, bėgioja. Muzikos klausyti yra gerai, tačiau įgauti žinių net ir laisvalaikio metu – nuostabi galimybė.

Tinklalaides kurti iš esmės gali bet kas ir apie bet ką, tačiau norint daugiau sužinoti apie Agile, tekdavo klausyti tinklalaidžių užsienio kalbomis. Veikiausiai jau pastebėjote, kiek specifinės terminologijos net ir lietuvių kalboje turi Agile, tad nenuostabu, kad, tarkime, anglų kalba klausyti apie Agile gali tapti tikru iššūkiu.

Vienintelė lietuviška tinklalaidė apie Agile yra „Ant Agile sofos“, o ją kuria trys Agile konsultantai – tai 7 metų patirtį turintis „Mobile Pay“ dirbantis Agile konsultantas Gražvydas Šedys, „Danske bank“ Agile konsultantu dirbantis Andrius Degutis ir mūsų pašnekovas Simas Torgovickis.

Jis sako, kad Agile specialistų Lietuvoje nėra tiek jau daug, ir jie visi komunikuoja, dalinasi patirtimis bei įžvalgomis, tačiau savarankiškai tobulėti ir mokytis labai padeda tinklalaidės. Kartu su kolegomis jie suprato, kad turi puikią galimybę tapti tokio tipo tinklalaidžių kūrimo pionieriais.

„Pamatę, kad turime Lietuvoje dar neišnaudojamą kanalą Agile temai, pamanėme būti pirmieji. Šios tinklalaidės naudingos ne tik klausytojams, bet ir mums patiems, nes turime puikią progą gilinti savo žinias ir tuo dalintis su gausia bendruomene“, – sako A. Degutis.

„Šios tinklalaidės nėra skirtos tik Agile profesionalams. Jos yra ir tiems, kurie tik galvoja naudoti šią metodiką ar tiems, kurie net nesvarstė apie tai, bet norėtų sužinoti daugiau.

Kodėl mes patys patikėjome Agile? Gyvename labai greitai besikeičiančiame pasaulyje ir tai, kuo gyvenome vakar, šiandien jau nebeįdomu. Jei dirbsime senais metodais, kažką sukūrę ir atidavę klientams pamatysime, kad jiems jau reikia kažko kito.

Agile padeda minimalizuoti rizikas, pateikti produktus rinkai greičiau, įvertinti rezultatus ir, jei kažkas netinka, greitai viską pakeisti. Į rinką greitai paduodame kokybišką produktą, greitai gauname grįžtamąjį ryšį, o tai padeda komandai išlikti motyvuotai ir užsidegusiai“, – sako G. Šedys pridurdamas, kad tinklalaidė yra kuriama taip, kad primintų pašnekesį prie kavos puodelio – lengvai ir sklandžiai aptariamos patirtys, atsakoma į iškilusius klausimus.

„Per mažai yra kokybiško lietuviško turinio. Bet jei įmonė nori diegtis metodiką, jie neturi iš kur sužinoti tos pamatinės informacijos.

Mes padedame skleisti lietuvišką turinį, kad kuo daugiau žmonių susipažintų ir nuspręstų, ar jiems tai patrauklu.

Informaciją iš esmės galima rasti internete bet kokią, tačiau norėjome ją priartinti prie Lietuvos verslininko.

O ir mums tai proga dar daugiau sužinoti, išmokti, pasidalinti patirtimi, gauti žinių apie kitų patirtis ir rezultatus“, – sako S. Torgovickis.

Tinkalalidės pavadinimas neša slaptą žinutę. Angliškai couch reiškia sofą, ir šis žodis koreliuoja su panašiai skambančiu žodžiu coach (konsultantas, koučas) – o juk pašnekesius ant sofos ir veda ne kas kitas, o trys Agile koučai.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video