Darnus vystymasis turėtų rūpėti kiekvienam sąmoningam piliečiui

 Darnus vystymasis turėtų rūpėti kiekvienam sąmoningam piliečiui

Jauni asmenys labiau atviresni įvairioms temoms ir klausimams, kūrybiškesni, neturi įsisenėjusių įpročių, todėl imasi pokyčių drąsiau./Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Šiomis dienomis įvairiais informacijos kanalais – spaudoje, radijuje, televizijoje – vis dažniau susiduriama su žodžiais „darnus vystymasis“. Nors apie tai vis garsiau kalbama, tačiau dar ne visiems iki galo aišku ir suprantama, kas tai yra bei kam tai reikalinga. Kad sužinotume, kas yra darnus vystymasis bei kokia jo reikšmė šių dienų visuomenėje, pakalbinome šios srities specialistę – socialinę antropologę, nevyriausybinės organizacijos „Pasaulio piliečių akademija“ projektų koordinatorę Solveigą Skaisgirytę. S. Skaisgirytės teigimu, darnus vystymasis turėtų rūpėti kiekvienam sąmoningam piliečiui, bet aktyvesniam žmonių įsitraukimui vykdant darnaus vystymosi tikslus kliudo mažas informacijos kiekis ir valdžios dėmesys.

Teigiamų pokyčių kūrimas

Sąvoką „Darnus vystymasis“, S. Skaisgirytės nuomone, galima aiškinti išskaidant šį žodžių junginį.

„Bandydami išsiaiškinti, ką šie žodžiai reiškia, pirmiausia galime išskaidyti šį žodžių junginį – kad taptų aiškiau. Darna yra labai gražus lietuviškas žodis, reiškiantis harmoniją, ramybę, pozityvumą. O vystymasis yra progresas, teigiami pokyčiai, augimas. Taigi, kartu juos sujungus, išeitų, jog darniu vystymusi vadinami teigiami pokyčiai.

Anglų kalboje ši sąvoka (angl. – sustainability) turi šiek tiek kitą reikšmę, kurią verstume kaip „tvarumas“. Šia fraze norima pasakyti, jog pokytis yra ilgalaikis ir stiprus“, – darnaus vystymosi sąvoką aiškino S. Skaisgirytė.

Socialinė antropologė, nevyriausybinės organizacijos „Pasaulio piliečių akademija“ projektų koordinatorė Solveiga Skaisgirytė./Asmeninio archyvo nuotr.

Viskas tarpusavyje susiję

Pašnekovės teigimu, darnų vystymąsi galima aiškinti remiantis ir Jungtinių Tautų (JT) darbotvarke „Darnaus Vystymosi Tikslai 2030“, kurie apima įvairias mūsų gyvenimo sritis – nuo šiukšlių rūšiavimo iki energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių.

„Kalbėdami apie darnų vystymąsi organizacijoje dažnai pasitelkiame ir JT darbotvarkę „Darnaus Vystymosi Tikslai 2030“. Ją sudaro 17 tikslų, kurie susiję su daugybe uždavinių, kaip tuos tikslus įgyvendinti.

Darnaus vystymosi tikslai apima pačias įvairiausias mūsų gyvenimo sritis – tiek socialines, tiek ekonomines, tiek gamtos išteklius tiems socialiniams ar ekonominiams poreikiams tenkinti. Šiuos tikslus galima vykdyti tiek vieno asmens, tiek valstybės mastu – nuo šiukšlių rūšiavimo, patyčių sustabdymo iki orių darbo vietų kūrimo ar energijos gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių.

Kas man asmeniškai labiausiai patinka kalbant apie šiuos tikslus – tai, kad jie parodo, kaip viskas tarpusavyje susiję. Net jei mums atrodo, kad mes neturime įtakos prastomis sąlygomis dirbantiems vaikams Pietryčių Azijoje, patikrinkite savo džinsų etiketę ir pagalvokite dar kartą – ar tikrai neparėmėte įmonės, kuri išnaudoja savo darbuotojus?

Taip pat mums gali atrodyti, kad Europoje gyvename labai švariai, turime daug gamtos, bet mus vis tiek bene labiausiai veikia oro tarša iš Indijos ir Kinijos, kur yra įsibėgėjusi industrializacija.

Gamtai nerūpi valstybių sienos ir susitarimai, tarša yra tarša ir kiekvienas tą pajaučiame. Įdomu ir tai, kaip socialiniai veiksniai persipina su gamtos reiškiniais.

Mūsų vartojimo mastai yra labai dideli, o tai verčia gamyklas gaminti daugiau daiktų – taip jos teršia daugiau, išmetamas CO2 kiekis galiausiai tirpdo ledynus ir kylantis jūros lygis verčia pakrantėse gyvenančius žmones kraustytis. O jei negali sau finansiškai leisti kraustytis? Susidaro tokia gana sudėtinga grandinė, kurios abiejuose galuose yra žmogus.

Darnaus vystymosi tikslai ir yra tokie, kad viskas tarpusavyje yra susiję, pasaulyje vyksta daug negerų dalykų dėl mūsų pačių pasirinkimų, todėl privalome prisiimti atsakomybę už tai. Tai bandome paaiškinti savo darbais organizacijoje „Pasaulio piliečių akademija“, –  pasakojo S. Skaisgirytė.

„Bandydami išsiaiškinti, ką šie žodžiai reiškia, pirmiausia galime išskaidyti šį žodžių junginį – kad taptų aiškiau. Darna yra labai gražus lietuviškas žodis, reiškiantis harmoniją, ramybę, pozityvumą. O vystymasis yra progresas, teigiami pokyčiai, augimas. Taigi, kartu juos sujungus, išeitų, jog darniu vystymusi vadinami teigiami pokyčiai. Anglų kalboje ši sąvoka (angl. – sustainability) turi šiek tiek kitą reikšmę, kurią verstume kaip „tvarumas“. Ši frazė suteikia supratimą, jog pokytis yra ilgalaikis ir stiprus.

S. Skaisgirytė

Užsienyje situacija – ne vienalytė

S. Skaisgirytės teigimu, darnaus vystymosi situacija užsienio šalyse yra skirtinga.

„JT vienija beveik visas šalis. Jei žiūrėtume į jas visas, darnaus vystymosi situacija nėra vienalytė. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad skirtingose pasaulio vietose skirtingi Darnaus vystymosi tikslų elementai yra svarbūs.

Tarkime, kai kuriose Afrikos ar Pietų Azijos šalyse prioritetas būtų kova su korupcija, skurdo mažinimas, švietimo prieinamumas mergaitėms. Tuo tarpu Europoje prioritetai būtų klimato kaitos, vandenynų užterštumo, lyčių lygybės, infrastruktūros temos.

Kaip sektinas pavyzdys darnaus vystymosi klausimais dažnai vardijamos Skandinavijos šalys – jų rodikliai neblogi, daugybė gyventojų žino apie tai ir supranta to svarbą.

Lietuvoje vykstant konferencijoms apie darnų vystymąsi dažnai kviečiami atstovai iš Alandų salų, nes jų bendruomeniškas darbas vardan visiems draugiškos ir švarios aplinkos yra sektinas pavyzdys.

Kita vertus, yra ir tokių šalių, kaip Kinija ar JAV, kur darnus vystymasis nebūna minimas, nors šalys ir įsipareigojusios parašais savo pajėgumais siekti tikslų – kai kurie visiškai nesistengia. Tas labai komplikuoja gerų rezultatų pasiekimą globaliu mastu“, –  darnaus vystymosi padėtį globaliu mastu apžvelgė S. Skaisgirytė.

Jauni asmenys labiau atviresni įvairioms temoms ir klausimams, kūrybiškesni, neturi įsisenėjusių įpročių, todėl imasi pokyčių drąsiau. /Asmeninio archyvo nuotr.

Skatina supratimą apie globalų švietimą ir darnų vystymąsi

Organizacija „Pasaulio piliečių akademija“ veikia jau septynerius metus ir savo veiklomis skatina jaunų žmonių supratimą apie globalų švietimą ir darnų vystymąsi.

„Pasaulio piliečių akademija“ – nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kuri Kaune gyvuoja jau 7-ius metus. Organizacijos misija yra skatinti jaunų žmonių supratimą apie globalų švietimą ir darnų vystymąsi, į pagalbą pasitelkiant neformalųjį švietimą.

Tai darome įvairiais būdais – organizuodami stovyklas ar jaunimo mainus, kuriame žaidimus, naujus metodus, taip pat rašome knygas ar kitokius leidinius, skirtus mokytojams ar jaunimo darbuotojams, su mūsų sukurtomis metodologijomis, kurias jie gali pritaikyti savo darbe, taip pasiekdami dar daugiau jaunimo“, – apie tai, kuo užsiima organizacija, pasakojo S. Skaisgirytė.

„Turbūt daugiau žmonių įsitrauktų į sąmoningų veiksmų vardan darnaus vystymosi atlikimą, jei daugiau apie tai žinotų. Žmonių nepasiekia tiek daug informacijos, valdžia to per daug nepabrėžia, nors kasmet išsikelia tikslus, prioritetines sritis ir matuoja rezultatus, rengia ataskaitas.

S. Skaisgirytė

Jaunimas drąsiau įgyvendina pokyčius

Pasak specialistės, nors dirbama su įvairaus amžiaus grupėmis, jaunimas drąsiau imasi įgyvendinti pokyčius.

„Nemažai dirbame ir su suaugusiais – mokytojais, jaunimo darbuotojais – bet neretai išgirdę temą, tarkime, etišką komunikaciją, jie moja ranka ir sako: „Aš jau žinau viską“.

O per užsiėmimus paaiškėja, kad iš tikro – nieko panašaus. Toks įsitikinimas, kad „aš jau suaugęs ir pažįstu pasaulį, kuriame gyvenu“ dažnai ir uždaro duris naujos informacijos priėmimui. Suaugusiems sunkiau pakeisti savo gyvenimo įpročius.

Tuo tarpu jauni žmonės šiek tiek atviresni įvairioms temoms ir klausimams. Jauni žmonės dar neturi įsisenėjusių įpročių ir juos pakeisti lengviau. Jie imasi užduočių kūrybiškai ir neturi tiek kompleksų, todėl imasi pokyčių drąsiau, neturi to požiūrio „ką kiti pasakys“.

Bet tai nereiškia, kad orientuojamės tik į jaunimą.

Kaip ir minėjau, dirbame ir su kitomis amžiaus grupėmis. Šiuo metu turime projektą apie darnaus vystymosi populiarinimą Lietuvoje ir orientuojamės į visas amžiaus grupes, net ir senjorus. Tai yra visiškai naujas iššūkis mums, bet tikime, kad galime pasiekti ir juos savo žinute“, – patirtimi dalijosi S. Skaisgirytė.

Nauda – visuomenei

Pašnekovė sako, kad darnus vystymasis yra naudingas visuomenei, nes kuriami pozityvūs, teigiami pokyčiai.

„Darnus vystymasis yra naudingas tuo, kad kuriami tvarūs ir darnūs pokyčiai. Jei pokyčiai vyksta mieste, jie turi būti suderinti su įvairiomis gyventojų grupėmis, kam tai gali būti aktualu. Pokyčiai turi orientuotis į visapusišką progresą per dialogą, o tam reikia visų mūsų įsitraukimo.

Tarkime, jei JT darbotvarkė būtų įgyvendinta bent viename mieste, tai visi turėtų norimą išsilavinimą, karjeros galimybes, miesto infrastruktūra būtų pritaikyta visų gyventojų poreikiams, būtų daug žalių erdvių, atliekos rūšiuojamos, būtų švarūs vandens telkiniai, gyventojai turėtų sąlygas gyventi higieniškai ir sveikai, o verslo sektorius neeikvotų gamtos išteklių, kaip žuvys ar mediena.

Skamba kaip utopija, bet tai yra tikslas, kurio jei ir nepasieksime, norisi bent kuo labiau prisiartinti prie tokio gyvenimo.

Bet labai svarbus aspektas yra visų įsitraukimas ir darbas perpratus darnaus vystymosi principus.

Žinoma, pokyčiai kartais reiškia, kad ne visi čia ir dabar bus patenkinti, bet negalėčiau įvardyti nei vieno neigiamo aspekto, kodėl tokio tikslo siekimas galėtų būti kažkam nenaudingas ilgalaikėje perspektyvoje.

Ar rinktumėtės dirbti žveju 60 metų ir gauti pastovias pajamas reguliariai iš savo verslo, ar per pirmus 5 metus išgaudyti visas žuvis, uždirbti labai daug, o likusius metus sukti galvą, ką dabar daryti?

Iš pirmo žvilgsnio tai galbūt paprasti ar toli nuo mūsų esantys dalykai, bet gamtoje ekosistemos yra labai glaudžiai susijusios.

Mes, žmonės, galime rasti išeičių prisitaikymui keičiantis sąlygoms, bet iš gyvūnijos ir augalijos perspektyvų – viskas kitaip. Kas būtų, jei išnyktų visos žuvys? Prie ko realiai pamažu einame“, – apie darnaus vystymosi naudą visuomenei pasakojo S. Skaisgirytė.

Tikslų siekiama, bet nesąmoningai

Ji įsitikinusi, jog šiuo metu visuomenėje darnaus vystymosi tikslai įgyvendinami, tačiau dažnu atveju – nesąmoningai, to nesuvokiant ar apie tai negalvojant.

„Manau, kad visuomenėje tikslų siekiama, bet nesąmoningai. Žinoma, visi nori švaresnio oro, geros darbo vietos, kokybiško išsilavinimo ir nebūti dėl ko nors diskriminuojami, tam nereikia atskiros darbotvarkės, nors ji labai padėtų dirbti tikslingai ir primintų apie dialogo poreikį planuojant pokyčius.

Savo darbe esame pastebėję, kad vietos bendruomenėms Lietuvoje labiausiai rūpi gamtos išteklių ir aplinkosaugos temos.

Jaunimas ar mokytojai mielai diskutuoja apie rūšiavimo naudą, dalijasi patirtimi, kaip patys pasisiuvo krepšelį pirkiniams iš nebenaudojamo rūbo. Tačiau socialinėmis temomis, tokiomis kaip lyčių lygybė, diskusijos vyksta gana rezervuotai – bijome kritiškai į save pažvelgti ir įsivertinti, ką galima tobulinti.

Kaip pavyzdys – mūsų kolegos iš Ispanijos turėjo priešingą situaciją, kai apie lyčių lygybę veiklų dalyviai kalba drąsiai, o apie gamtos išteklius diskutuoti sudėtingiau.
Kad ir pavyzdys su Kauno miesto Kalėdų eglute, kuri buvo gaminama iš plastikinių šiaudelių. Nors šiaudeliai buvo užsakyti nauji, būtent tos eglutės gamybai buvo galima naudoti panaudotus, išrūšiuotus ir taip juos labiau įprasminti.

Žinoma, miestelėnai sureagavo į tai, kad tie šiaudeliai po to bus tiesiog išmesti. Savivaldybė, sulaukusi spaudimo, paaiškino, kad šiaudeliai vėliau bus perdirbti. Tai buvo vienas iš teigiamų pavyzdžių, kaip aktyvus pilietiškumas ir kritinis mąstymas atveda prie to gerojo pokyčio.

Manau, kad ir savivaldybė šio to išmoko, daugiau lyg ir nebematome plastikinių eglučių.

Taip pat turime masinę akciją „DAROM“, kuri kasmet dar neatsibosta ir daugybė gyventojų įsitraukia gražindami aplinką.

Deja, kai turime socialinį ar kultūrinį iššūkį, dar sunku reaguoti kritiškai. Tai matome iš dabartinės nelegalių migrantų situacijos pietryčių Lietuvoje ir kaip reaguojame į žmones, prašančius mūsų pagalbos, ar kaip neskubama pritaikyti miestų infrastruktūrų žmonėms su įvairiomis negaliomis“, – to, jog visuomenėje vis dar trūksta sąmoningumo, neslėpė specialistė.

„Skirtingose pasaulio vietose skirtingi Darnaus vystymosi tikslų elementai yra svarbūs. Tarkime, kai kuriose Afrikos ar Pietų Azijos šalyse prioritetas būtų kova su korupcija, skurdo mažinimas, švietimo prieinamumas mergaitėms. Tuo tarpu Europoje prioritetai būtų klimato kaitos, vandenynų užterštumo, lyčių lygybės, infrastruktūros temos.

S. Skaisgirytė

Per mažas informacijos kiekis ir valdžios dėmesys

S. Skaisgirytės manymu, daugiau žmonių įsitrauktų į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, jeigu juos pasiektų daugiau informacijos apie tai ir šiai sričiai padidėtų valdžios dėmesys.

„Turbūt daugiau žmonių įsitrauktų į sąmoningų veiksmų vardan darnaus vystymosi atlikimą, jei daugiau apie tai žinotų. Žmonių nepasiekia tiek daug informacijos, valdžia to per daug nepabrėžia, nors kasmet išsikelia tikslus, prioritetines sritis ir matuoja rezultatus, rengia ataskaitas.

Šiek tiek keista, kodėl jie nepasinaudoja galimybe pasigirti gerais rezultatais. Kita vertus, norint siekti šių tikslų nepakanka tik apie juos žinoti. Svarbu yra bendruomeniškumas, diskusija, savikritiškas požiūris, pasiryžimas.

Galbūt Skandinavijoje yra tokia puiki situacija, nes bendruomeniškumas ir darbštumas yra vieni iš svarbiausių jų visuomenės bruožų, egzistuojantys jau labai seniai, ateinantys iš religijos ir kultūros. Mums to vis dar trūksta.

Individualizmas ir vis dar besitęsiantis manymas, kad esame skurdi šalis, kuri nori gauti, mus stabdo nuo aktyvių veiksmų.

Lietuva jau kuris laikas yra šalis donorė, skiriame pagalbą kitoms šalims, nes galime sau tai leisti, jau gyvename neblogai ir tai tikrai yra mūsų visų darbo rezultatas. Bet iki darnaus vystymosi klausimų dar šiek tiek trūksta“, – teigė S. Skaisgirytė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video