Kur suka mūsų mokyklos?

 Kur suka mūsų mokyklos?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Žurnalas „Reitingai“ pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus pagal atskirus dalykus. Pasak žurnalo vyr. redaktoriaus Gintaro Serafino, pastarieji dveji metai švietimui nebuvo palankūs, nes dėl COVID-19 buvo diskutuojama ir rūpinamasi ne švietimo kokybe, kaip ją kelti, kaip daryti pažangą, o kad apskritai vyktų pamokos, paskaitos ir kad jaunimas patirtų kuo mažiau žalos.

„Tai buvo daugiau vegetavimo metai. Visos švietimo įstaigos per tuos dvejus metus dar labiau išsisluoksniavo. Tokiomis aplinkybėmis mokyklos lygis ir pridėtinė vertė kiekvienam vaikui tampa visiška loterija. Vieniems pasiseka, kitiems – ne. Ir tikrai ne vaikai dėl to kalti. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Liūdna, kad švietime nėra jokio bendro standarto“, – kalbėjo G. Serafinas.

Krakės padarė stulbinamą šuolį

Anot G. Serafino, mūsų valstybei nesiseka mokyti matematikos nei vaikų, nei jaunuolių – kasmet lygis vis krinta, rezultatai prastėja. O jeigu kažkuriais metais rezultatai pagerėja, tai tik todėl, kad būna palengvinamos matematikos užduotys per brandos egzaminą.

Tačiau tokiems faktams galėtų paprieštarauti Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, padariusi milžinišką šuolį ir patekusi į geriausiai išmokančių matematikos šalies gimnazijų sąrašą, kuriame užėmė 31–32 vietą, kai pernai buvo tik 186 vietoje.

„Aišku, labai smagu, bet kita vertus, mes niekada nebuvome autsaideriai – visą laiką galėjome kažkuo pasidžiaugti.

Pavyzdžiui, pernai buvome tarp geriausiai mokančių lietuvių kalbos trisdešimt septinti. Vadinasi, mūsų abiturientų rezultatai nėra atsitiktiniai“, – kalbėjo Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla.

„Iki šių metų G. Serafinas, o kartais net ir pati Švietimo, sporto ir mokslo ministerija daug kalbėjo apie tai, kad kaimo mokyklos dėl per mažo vaikų skaičiaus nesugeba užtikrinti mokinių pasirinktų siekių, o tai lemia prastesnius jų rezultatus. Tačiau šiais metais tokios kalbos pritilo, nes būtent tarp penkiasdešimties geriausiai išmokančių gimnazijų buvo ir mažų kaimų gimnazijų.“/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Reitingų“ žurnale dar geresnius rezultatus Krakių M. Katkaus gimnazija parodė ir pagal abiturientų anglų kalbos lygį. Iš pernai užimtos 201 vietos ši gimnazija pakilo į 37 vietą tarp visų šalies gimnazijų.

„Šiemet galėjome pasidžiaugti bendrai visais šių metų egzaminų rezultatais, nes iš laikytų visų valstybinių brandos egzaminų 6 dalykų mūsų abiturientų vidurkis viršijo rajono ir respublikos vidurkius.

Pavyzdžiui, anglų kalbos vidutinis taškų išlaikymo vidurkis buvo 72, o tai yra 7 balais daugiau negu Kėdainių rajono vidurkis ir net 11 balų daugiau negu šalies vidurkis, nes jis buvo 61 balas. Tuo labiau kad turime dvi mokines, kurios gavo aukščiausius šimto balų įvertinimus“, – sakė A. Magyla.

„Negaliu sutikti su nuomone, kad kaimo mokyklų mokiniai technologiškai įgavo galimybę samdyti korepetitorius iš aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tokiu būdu daugiau mokytis nuotoliniu būdu. Aš pasitikiu savo mokytojais, jų kompetencija, mokinių motyvaciniais gebėjimais.

A. Magyla

Lemia daug faktorių

Paklaustas, kas, jo nuomone, lemia tokius šuolius ir pasiekimus, gimnazijos direktorius A. Magyla teigė negalintis vienareikšmiškai pasakyti.

„Manau, tai susideda iš daugybės faktorių. Visų pirma, aišku, mokytojų kvalifikacija, pasišventimas savo darbui.

Labai didelę įtaką turi ir patys mokiniai – jų motyvacija ir gebėjimai. Taip pat egzaminų pasirinkimams ir mokymuisi įtakos turi klasių auklėtojai ir, aišku, mokytojų žmogiškieji santykiai su ugdytiniais, – svarstė A. Magyla. – Manyčiau, šiais metais, kai buvo karantinas, didžiajai daliai motyvuotų mokinių tai padėjo labiau individualiai tobulintis. Išaugo technologinės galimybės mokytis įvairiau. Nebebuvo labai skaičiuojamas laikas ir konsultacijos vyko po pamokų.

Naujos technologijos, kurios buvo pradėtos intensyviai taikyti, leido motyvuotiems vaikams siekti geresnių rezultatų. Neliko klasės šurmulio, pašaipų, kurios kartais būdavo. Tokiu būdu dalis moksleivių galėjo susikurti darbingesnę aplinką.“

A. Magyla taip pat sutinka su nuomone, kad regionų mokykloms geresnių rezultatų padeda siekti ir tai, jog dėl mažesnio mokinių skaičiaus mokytojai kiekvienam vaikui gali skirti daugiau dėmesio.

„Iki šių metų G. Serafinas, o kartais net ir pati Švietimo, sporto ir mokslo ministerija daug kalbėjo apie tai, kad kaimo mokyklos dėl per mažo vaikų skaičiaus nesugeba užtikrinti mokinių pasirinktų siekių, o tai lemia prastesnius jų rezultatus, – prisiminė Krakių gimnazijos direktorius. – Tačiau šiais metais tokios kalbos pritilo, nes būtent tarp penkiasdešimties geriausiai išmokančių gimnazijų buvo ir mažų kaimų gimnazijų, pavyzdžiui, lietuvių kalbą geriausiai išmokė ir pirmoje vietoje buvo Utenos rajono Užpalių gimnazija, o Vilniaus licėjus – tik antroje. Tai rodo, kad ir nedidelėse kaimo mokyklose galima mokinius išmokyti“.

Nepralenkiama – Šviesioji gimnazija. Ji geriausia Kėdainių rajone pagal gebėjimą išmokyti fizikos ir chemijos, lietuvių kalbos rezultatus. Taip pat ji užima aukštą 13–14 vietą geriausių šalies gimnazijų reitinge užima ir pagal olimpiadų/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Padėjo korepetitoriai?

Šiame „Reitingų“ numeryje, kaip sakė G. Serafinas, pristatyti ne instituciniai, bet dalykiniai reitingai, t. y. pagal atskirus dalykus. Per juos, anot žurnalo vyr. redaktoriaus, labai gerai pasimato kiekvienos švietimo institucijos stiprybės ir išskirtinumai.

Iš viso, anot žurnalo žurnalistės Jonės Kučinskaitės, buvo reitinguotos 350 gimnazijų. Dalykiniame reitinge vertintos tik tos gimnazijos, kurių mažiausiai 5 mokiniai laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos ir istorijos egzaminus. Tuo tarpu kitus egzaminus – fizikos, chemijos, IT, geografijos, biologijos – jeigu laikė bent trys mokiniai.

„Šiais metais labai išryškėjo viena tendencija: karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausiųjų gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir penkiasdešimtuką ir pirmosiose vietose atsidūrė nebūtinai tik vadinamosios atrankinės mokyklos, t. y. tos, kurios į devintą klasę organizuoja egzaminus, bet nemažai pateko ir regionų mokyklų, kurios paprastai būdavo pirmajame geriausiųjų šimtuke, bet tikrai ne penkiasdešimtuke, o kartais netgi dar tolesnėse vietose“, – kalbėjo žurnalistė.

Jos teigimu, tai lėmė korepetitoriai. Jei iki pandemijos, kaip rodo Valstybės kontrolės tyrimai, 40 proc. daugiausiai didmiesčių vyresniųjų klasių mokinių turėdavo korepetitorius, tai per karantiną ir nuotolinį mokymą regionų mokiniams tapo prieinami geriausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos korepetitoriai mokytojai taip pat universitetų dėstytojai, profesoriai ir docentai.

„Vidutinio sluoksnio ir aukštesnes pajamas gaunančios šeimos regionuose irgi samdė korepetitorius taip pat, kaip ir didmiesčiuose.

Kai kurios savivaldybės netgi pačios inicijavo kai kurių dalykų aukštųjų mokyklų ar universitetų dėstytojų korepetitavimo paslaugas.

Įdomu tai, kad gimnazijų vadovai sako, jog prie šių paslaugų jungėsi ne tik abiturientai, bet ir patys mokytojai dalykininkai, klausydavo, kaip tą dalyką dėsto universiteto dėstytojai arba kitų mokyklų mokytojai ir tai buvo tarsi kvalifikacijos kėlimas ir patiems mokytojams“, – dėstė J. Kučinskaitė.

Pagal olimpiadininkų rezultatus vos per vieną poziciją Šviesiajai nusileido „Atžalyno“ gimnazija, reitinge užėmusi 15–16 vietą./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Gimnazijos pasiekimai nėra atsitiktinumas

Tuo metu A. Magyla su tokia nuomone nesutinka: „Negaliu sutikti su nuomone, kad kaimo mokyklų mokiniai technologiškai įgavo galimybę samdyti korepetitorius iš aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tokiu būdu daugiau mokytis nuotoliniu būdu.

Aš pasitikiu savo mokytojais, jų kompetencija, mokinių motyvaciniais gebėjimais ir tikrai šiuo atveju džiaugiuosi anglų kalbos mokytoja Ingrida Jarašiene, matematikos mokytoja Asta Cironkiene, fizikos mokytoju Renaldu Klimavičiumi ir daugybe kitų mokytojų, kurie draugiškai, kvalifikuotai galėjo padėti mokiniams ruoštis egzaminams.“

Gimnazijos direktorius vardija ir kitas priemones, padėjusias pasiekti gerų egzaminų rezultatų, kurie gerokai kilstelėjo gimnazijos reitingus.

„Pavyzdžiui, kalbant apie anglų kalbą, didelę reikšmę dar iki pandemijos turėjo mokyklos mokinių dalyvavimas Erasmus+ projektuose, kurių metu jie vyko į užsienio šalis, pas mus lankėsi Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Italijos vaikai, tai skatino vaikus išmokti anglų kalbą, kad jie galėtų susikalbėti.

Mokėsi ne tik jie, bet ir mokytojai, aš pats.

Viena iš abiturienčių vienuoliktos klasės kursą metus mokėsi JAV pagal specialią programą, kita mokinė buvo anglų kalbos respublikinės olimpiados prizininkė, – vardijo A. Magyla. – Taigi, manyčiau, kad rezultatai nėra atsitiktiniai. Tik kasmet vyksta tam tikras bangavimas, kuris, mano nuomone, yra natūralus dalykas, kadangi mokiniai yra skirtingi. Skirtingi jų poreikiai, gabumai, todėl vienais metais geriau, kitais – blogiau. Tačiau, manau, kad kiekvienais metais esame tarp vienokių ar kitokių lyderių.“

„Kai kurios savivaldybės netgi pačios inicijavo kai kurių dalykų aukštųjų mokyklų ar universitetų dėstytojų korepetitavimo paslaugas. Įdomu tai, kad gimnazijų vadovai sako, jog prie šių paslaugų jungėsi ne tik abiturientai, bet ir patys mokytojai dalykininkai, klausydavo, kaip tą dalyką dėsto universiteto dėstytojai arba kitų mokyklų mokytojai ir tai buvo tarsi kvalifikacijos kėlimas ir patiems mokytojams.

J. Kučinskaitė

Į žemesnes klases žiūri optimistiškai

Paklaustas, kokių rezultatų tikisi iš būsimų abiturientų, dabartinių dešimtokų ar vienuoliktokų, A. Magyla teigė žiūrintis į ateitį su optimizmu.

„Šiais metais turime išskirtinai daug konsultacijų mokiniams.

Ministerijos skirtos lėšos mokymosi praradimams kompensuoti, taip pat mūsų gimnazija jau dvejus metus dalyvauja „Kokybės krepšelio“ programoje, kuri suteikia galimybę vykdyti konsultacijas mokiniams. Pavyzdžiui, 45 proc. moksleivių, dalyvaujančių matematikos programos konsultacijose, pagerino savo rezultatus, – pasidžiaugė gimnazijos direktorius. – Žiūrint į ateitį, manau, konsultacijos duos rezultatų. Taip, dalis moksleivių nesinaudoja arba per mažai naudojasi ta galimybe. Tačiau motyvuotiems moksleiviams, ir jeigu mokytojas dar sugeba juos įkalbėti, konsultacijos duoda rezultatų. Aišku, mūsų lūkesčiai visada yra didesni.“

Paklaustas, kaip apskritai vertina tokius reitingus, A. Magyla pažymėjo: „Tai nėra panacėja ir gana slidus klausimas, labai priklausomas nuo vienais ar kitais metais pasirinktos metodikos, kuri kasmet kažkiek keičiasi.

Šiemet vertinant, manau, yra apsidrausta nuo tam tikrų atsitiktinumų. Pagrindiniai valstybiniai brandos egzaminai yra vertinami nuo 5 laikiusių moksleivių, kiti – nuo trijų.

Žiūrint į praeitį ir šiuos metus, džiugu, kad tai trys, tai penkios Kėdainių rajono mokyklos vis patenka į tų reitingų lyderius. Tai rodo mūsų rajono pedagogų ir mokinių gebėjimo lygį.

Aukštą lygį pasiekti yra lengviau negu jį išlaikyti. O mūsų rajono mokyklos yra nuolatos tarp lyderių. Tai taip pat priklauso ne tik nuo mokyklų bendruomenių, bet ir nuo rajono valdžios bei politikų požiūrio į švietimą. Už tai jiems irgi labai ačiū.“

Šiais metais pasižymėjo ir Akademijos gimnazija, kuri geriausiai išmokančių lietuvių kalbos gimnazijų 50-uke šiemet pakilo į 46 vietą iš pernai užimtos 190 vietos./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kitų rajono gimnazijų rezultatai

Be jau didžiausią pažangą tarp rajono gimnazijų šiais metais padariusios Krakių M. Katkaus gimnazijos, pasižymėjo ir Akademijos gimnazija, kuri geriausiai išmokančių lietuvių kalbos gimnazijų 50-uke šiemet pakilo į 46 vietą iš pernai užimtos 190 vietos.

Kėdainių Šviesioji gimnazija geriausia Kėdainių rajone pagal gebėjimą išmokyti fizikos ir chemijos. Šalies gimnazijų penkiasdešimtuke pagal fizikos išmokymo lygį ji užima 40 vietą, o chemijos – 38–39 vietą.

Pagal lietuvių kalbos rezultatus Šviesioji gimnazija užima 49 vietą tarp visų šalies gimnazijų.

Šviesioji gimnazija aukštą 13–14 vietą geriausių šalies gimnazijų reitinge užima ir pagal olimpiadų rezultatus. Šios gimnazijos moksleiviai A. Šilkaitytė, L. Jurkėnas, G. Boiko ir G. Matkutė šiais metais pelnė dvi pirmas vietas, vieną antrą ir vieną trečią vietą.

Pagal olimpiadininkų rezultatus vos per vieną poziciją Šviesiajai nusileido „Atžalyno“ gimnazija, reitinge užėmusi 15–16 vietą. Šios gimnazijos moksleiviai V. Rusinova, M. Diržinskas, N. Rabecas ir P. Macionis šiais metais pelnė dvi pirmas vietas ir dvi trečias vietas.

53–62 reitingų lentelės pagal olimpiadų rezultatus vietoje atsidūrė Akademijos gimnazija, kurios mokinys P. Masiliūnas olimpiadoje pelnė antrą vietą.

Šviesioji gimnazija yra ir vienintelė rajono gimnazija, nuskynusi laurus tarptautinių olimpiadų kategorijoje.

Šios gimnazijos gimnazistas Laimis Jurkėnas pelnė bronzos medalį tarptautinėje chemijos olimpiadoje. Olimpiadai vaikiną ruošė mokytoja Irma Krivickienė.

Kitos rajono gimnazijos į geriausių šalies gimnazijų 50-ukus šiais metais nepateko.

Progimnazijų reitinguose šiais metais sublizgėjo tik LSU „Aušros“ progimnazija, užėmusi 43–55 vietą geriausių šalies progimnazijų reitinge pagal olimpiadų rezultatus. Šios mokyklos mokinė L. Steponavičiūtė olimpiadoje užėmė 3 vietą.

1 Komentaras

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video