Skaitmeninės technologijos nebūtinai daro neigiamą įtaką jaunimui
Dovydas PASLAUSKAS
Manote, kad šiuolaikiniai vaikai užaugo skaitmeninių technologijų pasaulyje? Neklystate. Labai retas atvejis, kad vietoje telefono maigymo paauglys pasiimtų skaityti knygą ar užsiimtų kokia nors kita veikla. XXI amžius ne veltui vadinamas skaitmeniniu – išmaniosios technologijos užima didelę dalį kiekvieno žmogaus kasdienybės, o ypatingai – jaunimo. Jie bendrauja socialiniuose tinkluose, žaidžia virtualius žaidimus ir skaitmeninėse erdvėse praleidžia kur kas daugiau laiko, negu patys gali įsivaizduoti. Be skaitmeninių tinklų šiandiena neįsivaizduojama. Tačiau kokią įtaką skaitmeninės technologijos iš tiesų daro jaunimui? Ar suteikia daugiau galimybių? O gal galimybes atima?
Šių ir kitų klausimų pasiteiravome Šviesiosios gimnazijos moksleivės Austėjos Puzinaitės, kartu su kitais moksleiviais dalyvavusios Kauno Jono Jablonskio gimnazijos organizuotoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Raskime savo balsą pasaulyje“ („Finding your voice in a global world“ – anglų k.)
– XXI amžius vadinamas skaitmeniniu. Kokią tau, kaip jaunam asmeniui, įtaką daro šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai?
– Šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai tikrai daro didelę įtaką mano ir kitų jaunų žmonių gyvenimuose. Manau, jog socialiniai tinklai padeda labiau plėtoti savo akiratį, atskleidžia mums kitų šalių žmonių problemas, greičiau ir plačiau supažindina su jų istorija.
Socialiniai tinklai moko tolerancijos kitiems žmonėms bei parodo, jog nereikia būti abejingiems kitų problemoms ar skausmui, nes visiškai sėkmingas rytojus niekada nebūna absoliučiai garantuotas.
– Yra sakoma, kad socialiniai tinklai apriboja jaunimo galimybes arba suteikia jų daugiau. Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu?
– Visi esame labai skirtingi ir mūsų nuomonės šiuo klausimu gali labai skirtis. Mano nuomone, socialiniai tinklai suteikia daugiau galimybių nei apribojimų.
Kadangi esu aktyvi bei motyvuota Kėdainių šviesiosios gimnazijos debatų klubo narė, mums dažnai tenka naudotis įvairiais socialiniais tinklais norint pasiruošti įvairiems pranešimams bei viešiems pasisakymams įvairių tarptautinių projektų, renginių metu.
Naudodami socialines platformas galime pasimokyti iš kitų šalių mokinių ir tuo pačiu metu pasidalinti savo mintimis, patirtimi, netgi tam tikra filosofija.
– Jaunimas beveik nepaleidžia telefonų iš rankų. Kokia tavo nuomonė apie priklausomybę nuo socialinių tinklų? Ar pastebi, kad jaunimas vis dažniau tampa priklausomas nuo išmaniųjų technologijų?
– Kaip ir daugelis dalykų, socialiniai tinklai ir išmaniosios technologijos turi tam tikrų minusų. Juk ne veltui egzistuoja posakis, jog medalis turi dvi puses.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų ir technologijų kai kuriems jauniems (ir ne tik jauniems) žmonėms tampa tam tikra priklausomybės forma.
Bet, jei išmokstame tinkamai planuoti dienotvarkę ir veiklas bei riboti savo laiką socialinėse platformose (angl. – „media screen time“), manau, nėra pavojaus tapti priklausomam nuo socialinių tinklų neigiama prasme.
– O kaip yra su bendravimu? Juk su įvairių programėlių pagalba vis daugiau laiko praleidžiama ne bendraujant gyvai, akis į akį, bet virtualiai? Ar skaitmeninės technologijos keičia jaunų žmonių komunikaciją?
– Dėl įvairių technologijų mūsų bendravimas keičiasi. Ir šiems pokyčiams įtaką daro ne tik socialiniai tinklai, bet ir tam tikri globaliniai objektyvūs veiksniai, pvz., įvairūs apribojimai dėl vis dar nepasitraukiančio COVID-19 pavojaus.
Įvairios programėlės socialiniuose tinkluose suteikia daugiau galimybių palaikyti ryšį (kad ir virtualų), nepaisant laiko ir lokacijos. Be to, virtualiai bendraujant galima susipažinti su naujais žmonėmis, o prireikus ir tam tikros pagalbos jos galima sulaukti.
– Pakalbėkime apie patyčias. Skaitmeninės technologijos išrado naują būdą plisti patyčioms – elektroniniu būdu, kibernetinėmis erdvėmis. Koks tavo požiūris į tai? Ar su skaitmeninėmis technologijomis išnyko ir žmonių privatumas?
– Gaila, bet patyčios socialinėse erdvėse pastebimos gana dažnai. Jas pastebiu ir Lietuvoje, nesvarbu, ar tai būtų suaugęs žmogus, ar paauglys, ar net mažametis.
Internetinės patyčios žlugdo žmogaus psichinę sveikatą, priverčia jaustis nemaloniai, užsisklęsti savyje, nepasitikėti aplinka ar net – kraštutiniais atvejais – tapti kerštingais.
Pagarbus bendravimas ir tolerancija yra tos sritys, kuriose turime dar daug ko išmokti. Skirtingų žmonių, atsidūrusių sunkiose situacijose, palaikymas ir pagalba, o ne pasityčiojimas iš jų rodo tam tikrą visos visuomenės brandumą ir empatiškumo lygį.
Socialines platformas naudojame tam, kad galėtume išreikšti save. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ką (ne)publikuojame internete. Nemanau, jog skaitmeninės technologijos kelia pavojų žmonių privatumui. Tiesiog reikia mokėti atsirinkti, kam, kada, kur ir iki kokio lygio atvirauti.
– Plačiau papasakok apie savo skaitytą pranešimą konferencijoje. Kur jis buvo skaitomas, kokiu tikslu? Kodėl tau, kaip moksleivei, kalbėti šia tema buvo aktualu?
– Pranešimas buvo skaitomas tarptautinėje konferencijoje – „Raskime savo balsą pasaulyje“ (angl. „Finding your voice in a global world“). Tema, kuria kalbėjome, buvo apie žmogaus, esančio minioje, vienatvę. Kaip ir kiti mokiniai, kurie pristatė pranešimus, šia tema norėjome atskleisti paradoksalią mintį – žmogaus, gyvenančio tarp žmonių, aktyvų, sėkmingą, turtingą gyvenimą, vienišumą.
Ši tema aktuali ne tik man, ne tik kitiems tarptautinės konferencijos dalyviams, bet ir daugeliui kitų žmonių, kurie išgyvena vienatvės jausmą, nepaisant to, kad jie yra apsupti tam tikro sociumo. Norėčiau padėkoti savo mokytojai Daivai Petkevičiūtei, anglų kalbos bei debatų metodikos ekspertei, Kėdainių šviesiosios gimnazijos ilgametei debatų klubo vadovei, kuri padėjo mums pasiruošti šiam pranešimui.
Pasirinkome kultinio britų rašytojo Oskaro Vaildo kūrinį „Dorijano Grėjaus portretas“ (angl. – „The Picture of Dorian Gray“). Nors kūrinys išleistas 1890 m., tačiau asmenybės, gyvenančios aktyvų socialinį gyvenimą, bet tuo pačiu metu kenčiančios nepakeliamą vienišumą, tematika aktuali ir šiandien.
Manau, kad mums puikiai pavyko sugretinti skirtingų epochų psichologines žmonių problemas ir jų priežastis. Juk kalbant apie amžinąsias žmogiškąsias vertybes, laiko skirtumai tarsi išnyksta.
– Pastaruoju metu moksleiviai išgyveno kitokį periodą – teko mokytis nuotoliniu būdu. Kaip manai, kaip jaunimui sekėsi prie to prisitaikyti? Ar mokytis su skaitmeninių technologijų pagalba buvo sunkiau, ar lengviau?
– Kaip minėjau anksčiau, daugelis dalykų turi savo teigiamas ir neigiamas puses. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie mokymąsi nuotoliniu būdu. Kadangi dažnai naudojamės skaitmeninėmis technologijomis, nemanau, jog yra ypatingai sunku (ar net visiškai neįmanoma) prisitaikyti prie tam tikrų naujovių ir pokyčių ugdymo procese.
Manau, mokytis naudojant skaitmenines technologijas yra lengviau daugeliu atvejų ir įvairiomis prasmėmis.
– Kaip atsirenkate sau reikalingą informaciją iš gausybės rago socialiniuose tinkluose? Ar šiais laikais dar aktualus knygų skaitymas? O gal viską, ko reikia, randate internete?
– Internete dažniausiai ieškau tik to, ko man reikia arba stebiu tik tai, kas mane domina. Bet tai nereiškia, jog knygų skaitymas lieka užmirštas ir neaktualus. Kartais nutinka taip, jog socialiniai tinklai mane paskatina perskaityti kokią nors knygą, nes tam tikra reklama ar net užuomina atkreipia mano dėmesį.
Knygų skaitymas tikrai yra aktualus tarp jaunimo, nes iš knygų galime pasisemti ne tik teorinės išminties, bet ir įvairiausių idėjų, kurias galima pritaikyti praktiškai. Nors dažnai informaciją randu internete, knygos vis dar yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių ir mano gyvenime vaidina svarbų vaidmenį.
– Ir pabaigai – ar jaunimas prie socialinių tinklų praleidžia ne per daug laiko? Ką daryti, kad socialiniai tinklai nevirstų problema? Kaip rasti harmoniją, balansą? O gal be socialinių tinklų ir išmaniųjų technologijų gyventi būtų nebeįmanoma?
– Manau, kad didelė dalis jaunimo praleidžia nemažai laiko socialiniuose tinkluose. Norint rasti harmoniją, kad socialiniai tinklai nevirstų problema, reikia išmokti susiplanuoti savo laiką.
Nors aš nesu iš tų žmonių, kurie visą gyvenimą tvarkingai susidėlioja į lentynėles, vis tiek stengiuosi planuoti savo laiką. Manau, jog be socialinių tinklų bei išmaniųjų technologijų gyventi šiuolaikinėje visuomenėje būtų sunkiau įvairiomis prasmėmis. Galbūt todėl dažniausiai pasisakau už įvairių naujovių teigiamą diegimą gyvenime.
– Ačiū tau už pokalbį.
Gali būti aktualu: Dynamics 365
1 Komentaras
eik nahui