Išalkę parazitai taikosi į augintinius. Kaip juos apsaugoti?

Pavasarį, kai norisi vis daugiau laiko praleisti gamtoje, nerimą daugeliui kelia įvairūs gyviai, kurie ne tik nuteikia nemaloniai, bet ir perneša pavojingas ligas. Nors pirmiausia, ko gero, dauguma pagalvoja apie erkes, tiesa ta, kad mūsų augintiniams pavojingi tampa ir uodai – paskutiniu metu pastebėta, kad šie įkyrūs vabzdžiai keturkojus draugus gali užkrėsti sunkia liga. Kaip lauke daug laiko praleidžiančius šunelius ir katinus paruošti vasaros sezonui, kalbamės su „Kėdainių veterinarijos“ veterinarijos gydytoja Edita Rimkevičiūte.

Pavojingi ir uodai

Nors dažniausiai prakalbus apie gyvūnų parazitus imame galvoti apie erkes ir blusas, pasirodo, jiems ne ką mažiau pakenkti gali ir uodai. Paskutiniu metu Lietuvoje paplito uodų pernešama liga, kurios anksčiau buvo nesibaiminama.

„Per 2016–2017 metus 5–6 šunims Kėdainiuose esame diagnozavę dirofiliariją. Tai – nedidelės kirmėlytės, kurios plaukioja kraujyje. Tai visuomet buvo daugiau pietų kraštų liga, ir mes buvome labai ramūs, kad ta liga pas mus neateis, nes Lietuvoje tiesiog per šaltas klimatas. Tačiau paaiškėjo, kad pirmieji dirofiliarijos atvejai Lietuvoje buvo pastebėti prieš maždaug penkerius metus. Vienas iš kolegų neseniai rašė mokslinį darbą šia tema ir nustatė, kad šios ligos paplitimas siekia apie 15 proc. Tai yra išties nemažai.

Ligą platina uodai, o tyrimo metu išaiškėjo, kad šunys, kurie sirgo šia liga, niekada nebuvo išvykę iš Lietuvos – vadinasi, kad mūsų vietiniai uodai jau yra prisitaikę parazito pernešimui“, – pasakojo veterinarijos gydytoja pabrėždama, kad nuo kitų parazitų apsaugančių priemonių pasirinkimas yra gana gausus, o štai nuo uodų padeda toli gražu ne visi preparatai.

Tiesa, yra vaistų, kurie kirmėles išnaikina dar ankstyvoje stadijoje.

„Dirofiliarijas puikiai veikia naujos kartos antihelmintikai. Tai yra platesnio veikimo vaistai nuo kirminų, kurie veikia visas organizmo kirmėles. Taip pat tinka lašiukai „Advocate“. Mes anksčiau stebėjomės šio preparato populiarumu pietiniuose kraštuose, tačiau dabar jau pasidarė aišku, kodėl jis ten toks populiarus.

Dirofiliarijos yra dviejų rūšių. Pradinėse stadijose jos atrodo visiškai taip pat – tai yra kirmėlaitės kraujyje. Tačiau kai jos suauga, subręsta, skiriasi jų parazitavimo vieta. Vieni parazitai keliauja į poodinį sluoksnį, kiti į širdį – vadinamieji širdies kirminai. Poodinė forma yra gana dažna, o dėl širdies kirminų formos egzistavimo Lietuvoje dar yra diskutuojama. Realiai gyvūnas su užkimšta kirminais širdimi dar lyg ir nerastas, bet įtarimų jau yra“, – pasakojo E. Rimkevičiūtė.

[quote author=“Aut. past.“]Nors dažniausiai prakalbus apie gyvūnų parazitus imame galvoti apie erkes ir blusas, pasirodo, jiems ne ką mažiau pakenkti gali ir uodai. Paskutiniu metu Lietuvoje paplito uodų pernešama liga, kurios anksčiau buvo nesibaiminama.[/quote]

Specialistė pabrėžė, kad laiku pastebėjus ir pradėjus gydyti ligą ji yra sukontroliuojama ir išgydoma.

Rūpintis papildoma apsauga

Taigi augintinių šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į šią uodų pernešamą ligą ir pasirūpinti apsauga ne tik nuo erkių ir blusų, bet ir nuo uodų. Be abejo, visuomet reikia sekti augintinio būklę.

„Vienas iš ženklų, kad augintinis gali turėti tokią bėdą – odos problemos. Vienas žmogus, kuris į mus kreipėsi, atsivedė šunį su būtent tokiomis, neįprastomis odos problemomis – židinukais odoje. Yra padaromas specialus tyrimas, ir mikroskopuojant matomi parazitai. Taip pat ligai nustatyti daromi ir serologiniai testai. Vienam šuniui dariau šį testą būtent dėl erkių sukeliamų ligų, ieškojau Laimo ligos, tai radau ne tik Laimo ligą, bet ir dirofiliariją“, – pasakojo specialistė.

Kiekvienam atsakingam šeimininkui kasmet rekomenduojama profilaktiškai atlikti gyvūno kraujo tyrimus, taigi gydytojo veterinaro galima paprašyti, kad kartu būtų atliktas Knoto testas bei kad augintinis būtų patikrintas dėl širdies kirminų.

„Profilaktiškai gyvūnui duodant vaistus nuo kirminų, derėtų pirkti platesnio veikimo spektro vaistus ir juos sušerti augintiniui. Šiltuoju sezonu rekomenduojama būtent tuos platesnio veikimo vaistus naudoti, nes dirofiliarijas jais galima nužudyti dar ankstyvoje stadijoje.

Katėms tokios ligos nėra registruotos, tačiau kita vertus – poodinė šios ligos forma yra pavojinga net ir žmonėms, taigi realiai į rizikos grupę patenka ir katės“, – komentavo „Kėdainių veterinarijos“ gydytoja veterinarė.

Lašai, tabletės ar antkaklis?

Amžina dilema ir ginčų objektas – kas geriausiai apsaugo gyvūną nuo erkių? Vieni tiki gintarinių karolių galia, aromatiniais aliejais, kiti visgi renkasi vaistus. Taigi – kas geriau?

„Erkės dabar yra labai aktyvios, labai kibios. Apsaugos priemonės – antkakliai, lašeliai bei tabletės. Be abejo, yra ir homeopatų mėgstamų priemonių kaip gintariniai karoliai, įmagnetinti medalionai ir panašiai, tačiau šių priemonių negaliu komentuoti.

Renkantis vieną iš veterinarinių priemonių reikia atkreipti dėmesį į daugelį dalykų. Renkantis lašiukus reikia atkreipti dėmesį į veikliąją medžiagą – daugelis jų veikia fipronilio pagrindu, tačiau veterinarai jau ima vis garsiau kalbėti, kad tai yra veiklioji medžiaga, kurios apsaugai nuo erkių nebeužtenka, nes erkės galimai prisitaikė prie jos. Blusas ši medžiaga veikia puikiai, tačiau erkes – silpniau.

Lašiukai veikia iki mėnesio laiko. Žmonės būna prisigaudę visokių mitų, esą yra kažkokie stebuklingi lašai, kurie tris mėnesius veikia – taip nėra. Lietuvoje nėra registruotų lašų, kurie veiktų ilgiau nei mėnesį laiko. Taigi šeimininkas turi būti pakankamai kruopštus, kad laiku sulašintų lašiukus, nes kartais ta pamiršta ar pradelsta savaitė gali atsiliepti labai skaudžiai.

Antkaklių yra pačių įvairiausių – nuo pagamintų žolelių pagrindu iki impregnuotų vaistinėmis medžiagomis. Bet vėlgi – savęs nuo erkių aliejukais aš nesaugočiau, tai taip pat ir gyvūnui tokių preparatų nenaudočiau. Veterinarai tiki vaistais, o ne aliejukais“, – kalbėjo E. Rimkevičienė.

[quote author=“E. Rimkevičiūtė“]Dauguma veterinarinių medžiagų, repelentų, kurie atbaido parazitus, veikia per kraujotaką. Tiek lašiukai, tiek antkaklis, tiek tabletės. Medžiagos patenka į augintinio kraują, ir vabzdys, įkandęs gyvūnui, su pirmu gurkšniu gauna dozę tų vaistų ir ima gaišti.[/quote]

Antkakliai neretam atrodo gana patogus dalykas – ypač jie priimtini atrodo tiems, kurie vengia savo augintiniui duoti tabletes. Tačiau bet kaip užsegtas antkaklis dar negarantuoja apsaugos.

„Su antkakliais dar vienas dalykas svarbus yra tas, kad jie turi turėti glaudų kontaktą su oda. Vadinasi, ilgaplaukiai, pūstakailiai gyvūnai išlieka rizikoje, kad tas antkaklis gali nesuveikti. Ant kailio uždėtas antkaklis neveiks – jis turi būti gana stipriai priveržtas, kad liestųsi prie odos, o tarp antkaklio ir kaklo turi tilpti du pirštai. Dažnai šeimininkai antkaklį palieka per laisvą – antkaklis tabaluoja, rodos, kažkas uždėta, bet veikt – jis neveikia. Mat tik per kontaktą su oda veikliosios medžiagos yra absorbuojamos ir patenka į kraują. Būna pretenzijų – va, pirktas brangus antkaklis, o jis nesuveikė.

Jeigu ilgaplaukiams gyvūnams žmonės visgi deda antkaklį, patariama plaukus toje kaklo srityje nukirpti prie pat odos.

Be to, aktyvus gyvūnas, kuris būna lauke, pasitaiko, kad pameta antkaklį. Ypatingai katėms tas aktualu – baisu, kad įsilipus į medį kažkur užsikabins ir užsismaugs. Štai pavyzdžiui „Foresto“ antkaklis atsiveržia, esant dideliam tempimui, taigi katei kažkur medyje užstrigus antkaklis nutrūktų ir liktų tabaluoti ant šakos, o katė liktų sveika gyva, bet jau be antkaklio. Medžiokliniai šunys taip pat kartais antkaklius pameta“, – kalbėjo specialistė.

Tai, žinoma, žmogui turėtų būti pakankamai svarbu, mat pamestas antkaklis ne tik palieka augintinį be apsaugos, bet ir yra visai nemažas finansinis nuostolis.

Naujas ir patogus preparatas

Vis dėlto naujausi ir, ko gero, patys veiksmingiausi ir žmogui mažiausiai rūpesčių sukeliantys preparatai – tabletės.

„Naujausi preparatai yra tablečių forma – jų Lietuvoje yra pakankamai nemažai. Yra tablečių, kurios veikia mėnesį ir tokių, kurios veikia tris mėnesius. Preparatas veikia puikiai – tiek erkes, tiek blusas, be to, dar veikia ir niežus.

Be abejo, reikia nepamiršti sumaitinti tabletę kas mėnesį, arba kas tris.

Dauguma veterinarinių medžiagų, repelentų, kurie atbaido parazitus, veikia per kraujotaką. Tiek lašiukai, tiek antkaklis, tiek tabletės. Medžiagos patenka į augintinio kraują, ir vabzdys, įkandęs gyvūnui, su pirmu gurkšniu gauna dozę tų vaistų ir ima gaišti.

Taigi iš esmės veikimo būdas visų yra vienodas, skiriasi tik naudojimo būdas.

[quote author=“Aut. past.“]Priemonių nuo parazitų yra pačių įvairiausių – homeopatiniai antkakliai, lašiukai, tabletės, vaistais apdoroti antkakliai. Kurį rinktis – augintinio šeimininko sprendimas, tačiau tiesa ta, kad vaistai veikia rimčiau, nei bet kokie aliejukai.[/quote]

Kai kurie preparatai turi tam tikrų medžiagų, kurios apsaugo ne tik patį gyvūną, bet ir aplinką, kurioje jis yra. Tokių yra ir antkaklių, ir lašelių formos preparatų. Specialios medžiagos apsaugo ir guoliuką ar kitą vietą, kur gyvūnas daugiausiai būna“, – kalbėjo gydytoja veterinarė Edita.

Tiesa, gydytoja pripažino, kad nuomonių apie tas tabletes yra pačių įvairiausių.

„Yra kontraversiškų nuomonių dėl tų tablečių – atsiradus naujam preparatui visuomet yra gana baisu jį naudoti. Pirmiausia tas tabletes naudojome šunims, kurie sirgo niežais, ir tada pastebėjome, kad ji puikiai pasiteisina, nebuvo jokių šalutinių poveikių. Išbandėme tabletes savo gyvūnams – viskas puikiai veikia. Mano pačios šuo visą rudenį gamtoje praleido, miškuose – tabletė puikiai pasiteisino, neturėjau jokių problemų.

Be to, jeigu „Kėdainių veterinarijos“ klientai savo augintiniams duoda būtent tris mėnesius veikiančią tabletę nuo parazitų, klinika turi galimybę žmogui atsiųsti žinutę su priminimu, kad metas augintiniui sugirdyti kitą tabletę – mat tablečių vartojimą nutraukti reikia tik žiemos metu, vadinasi per sezoną augintiniui tektų sugirdyti dvi ar tris tokias tabletes“, – kalbėjo E. Rimkevičiūtė.

Mirtinos ligos, kurių galima išvengti

Erkių pernešamų ligų bijosi ne tik žmonės – augintiniams jos gali padaryti nemažai žalos, o laiku nepradėjus gydymo pasekmės būna ypač liūdnos. Svarbiausia, kad augintinio šeimininkai nebūtinai turi rasti erkę – juk ją gali iškrapštyti pats augintinis.

„Visi labiausiai bijo babeziozės – tai šunims erkių pernešama liga. Tačiau erkės gali platinti ir Laimo ligą, tą pačią, kaip ir žmonėms, taip pat anaplazmozę ir erlichiozę. Taigi viso – keturios ligos.

Babeziozė yra ūminė liga ir per dvi savaites galima pamatyti, kad šuniui kažkas negerai. Pirmomis dienomis galima matyti, kad šuo kitoks – vangus, atsisako maisto, sunkiai eina, ypač sunkiai valdo galines kojas. Dėl šios ligos greitai išsivysto mažakraujystė, pažeidžiami inkstai, kepenys. Dažnai su pačiu ligos sukėlėju susitvarkyti būna lengviau, nei su atsiradusiomis inkstų ar kepenų problemomis.

Šiemet jau turėjome keletą babeziozės atvejų ir pirmąjį anaplazmozės atvejį Kėdainiuose. Laiku nesusigriebus visos šios ligos yra mirtinos.

Kitos ligos yra „gudresnės“ – jų inkubacinis laikotarpis yra iki 3 mėnesių. Taigi gali erkė būti įsisiurbusi spalį, o sausio mėnesį tik galima pamatyti kažkokius pokyčius. Žmonės mumis kartais net nepatiki – šaltuoju sezonu atveda šunį, mes nustatome, kad jam, tarkime, Laimo liga, o žmogus ir sako – iš kur ta liga, jeigu žiema dabar ir erkių nėra? Tačiau ta erkė šuniui galėjo įkąsti prieš keletą mėnesių, ir kol pasireiškia ryškūs simptomai, gali praeiti ne vienas mėnuo.

Anaplazmozė, kurią mes neseniai nustatėme, buvo rasta gana greitai. Pirmiausia šuniu buvo nustatyta babeziozė, susirgimas buvo ūmus. Suleidome vaistus ir jau kitą dieną šuo buvo atsigavęs, tačiau po savaitės – vėl tarsi „guminis“. Darėme tyrimą ir radome anaplazmozę. Žinoma, pagydėme ir nuo šios ligos“, – pasakojo E. Rimkevičiūtė.

Tai, kaip gyvūną veikia gydymas, priklauso ir nuo paties gyvūno, ir nuo to, kada pastebima, kad gyvūnui kažkas negerai ir imamasi gydymo.

„Laimo liga, anaplazmozė yra gydomos antibiotikais. Toji dozė antibiotikų šunims yra gana didelė. O šis antibiotikas gali sukelti kepenų pažeidimus. Jei šuo yra senas, ir jo kepenys nėra labai sveikos, veterinarai atsiduria tam tikroje kryžkelėje. Ar skirti tuos vaistus – bet neskirti negali, nes šunį reikia gydyti, kita vertus, skyrus antibiotikus kepenys gali visai nustoti funkcionuoti“, – kalbėjo specialistė.

Gydytoja taip pat pataria radus erkę kreiptis į veterinarus, kurie ją visiškai pašalins. Tačiau jeigu nusprendėte erkę išimti pats – reikia parazitą suimti kuo arčiau galvos ir traukti sukamu judesiu prieš laikrodžio rodyklę. Po to augintinį reikia stebėti – tą pačią dieną pas veterinarus vykti neverta, mat jokių pokyčių dar nebus rasta.