rinkosaikste.lt, Kėdainių kultūros centro inf. Miesto jubiliejaus šventė jau įpusėjo, artėja trečioji šventės savaitė. Rugsėjo 2–4 dienomis Kėdainiečių laukia aktyvus ir sportiškas savaitgalis. Miesto šventės rengėjai gyventojus ir miesto svečius kvies bėgti, minti dviratį, šokti bei dalyvauti įvairiose aktyviose veiklose. Apie tai, ką aplankyti, kokiose aktyviose veiklose dalyvauti, kalba Kėdainių sporto centro direktorius Tomas Pakštys, […]Skaityti daugiau
Daiva Sipavičienė, KND pirmininkė Paskutinį vasaros savaitgalį Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos (KND) negalią turintys vaikučiai su savo mamytėmis ir trys vaikai iš ukrainiečių šeimos vyko į kelionę. Vaikai lankėsi Kėdainių rajone esančiame pramogų parke „Adomaitynė“, kur grožėjosi gyvūnėliais, paukšteliais, juos maitino, kai kuriuos ir glostė. Vaikai buvo pasiėmę obuolių, morkų, salotų, kopūstų, kad galėtų juos […]Skaityti daugiau
Antrąjį miesto šventės savaitgalį – dėmesys jaunimui (FOTOGALERIJA)
Džestina BORODINAITĖ Kėdainių miesto 650 gimtadienio šventinių renginių maratonas įsisiūbavo. VI respublikinis vaikų ir jaunimo muzikos festivalis „Skambantys perliukai 2022“, jaunųjų dainininkų ir šokėjų iš Kėdainių krašto pasirodymai, elektroninės muzikos kūrėjo ir atlikėjo Kristijono Ribaičio su grupe bei grupės „Kiti“ iš Akademijos koncertai – tokia muzikinė pramoga antrąjį Kėdainių miesto jubiliejiniam gimtadieniui skirtą šventinį šeštadienį […]Skaityti daugiau
Abiturientės svajonė – surinkti Pasaulinės literatūros knygų kolekciją
Rūta Švedienė Justė Šimanauskaitė ‒ jauna kėdainietė, tik šiemet baigė mokyklą ir nieko neveikdama nesėdi, dirba ir svajoja pailsėjus kibti į studijas. Kuo įdomi Justė? Pirmiausia tai užkrečianti optimizmu bei polėkiu. Ir, kaip ji pati sako, visa tai iš tėvų, iš mokytojų. Dėl jų palaikymo, gero linkėjimo, padrąsinimo, paskatinimo. Justė turi kelis hobius. Štai vienas […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Sako, kad mezgimas gerina sveikatą ir padeda suprasti laiko tėkmę. Sako, kad mezgimas – tai lyg meditacija, padeda išvalyti protą, nuramina jausmus. Megzti rūbai – dalelė mezgėjo, jo minčių ir jausmų. Rankų darbo megztiniai, suknelės yra labai vertinami ir nepigiai kainuoja. Megztomis interjero detalėmis puošiame namus. Šiandien kalbinu dotnuvę Dalią Šadževičienę, kuri daug […]Skaityti daugiau
Verta perskaityti: Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ – vertinantiems gerą
Rūta Švedienė Puiki knyga, persmelkta estų mitologijos, siužetas vinguriuoja vis labiau įtraukdamas ir nepaleisdamas savo kerais tarsi senovinis Estijos miškas. Puikiai papasakota istorija, labai vaizdinga kalba, įdomūs mitologijos faktai. Išversta labai gerai, jaučiasi kalbos vaizdingumas ir esmė. Patariu šią knygą perskaityti visiems, kurie vertina gerą literatūrą. Estų rašytojo Andruso Kivi rahko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė „Kaip saulutė“ – galvojau per visą interviu su Renata Šimanauskiene. Graži ir švytinti, spinduliuojanti gėrį. Kūrybiškų dukrų mama, mylima mokytoja, šauni renginių vedėja, poetė. Kalbamės apie darbus ir hobius. „Man labiausiai patinka gyventi paprastą, jaukų gyvenimą. Atsikėlei ryte, kažką darai, džiaugiesi mažais dalykais“, − sako Renata. – Jūs kėdainietė, ar ne? – Gimiau […]Skaityti daugiau
Stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas (1-a pamokėlė)
Rūta Švedienė, kalbininkė Stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklės yra pasirenkamosios, t. y. neprivalomos, o taikomos individualiai. Jos teksto autoriui leidžia pabrėžti jam ypač svarbius, reikšmingus dalykus, ir tai jis gali parodyti skaitytojui. Iš didžiosios raidės gali būti rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba, pvz.: Atgimimas, Laisvė, Motina, Nepriklausomybė, Tauta, Tėvynė, […]Skaityti daugiau
Verta perskaityti: „Žiemos kareivis“ – karo apsėstos Europos paveikslas
Rūta Švedienė Tai tikrai sodri knyga, sukelianti įvairius jausmus, reakcijas, apmąstymus. Nepavadinčiau jos elegantiška, kaip kad sakoma oficialiame aprašyme, bet abejingų nepaliekanti. Perskaityta ji dar ilgai šmėžuos mintyse. Skaityti nebuvo lengva. Viena, 1914-ieji. Iš kilmingos šeimos kilusiam medicinos studentui Liucijui Kželevskiui sueina dvidešimt dveji, kai Europą užplūsta Pirmasis pasaulinis karas. Vedamas nepasotinamo jaunatviško smalsumo ir […]Skaityti daugiau
Verta perskaityti: „Hedonistės užrašai“ – tai knyga, kurią norėsi turėti
Rūta Švedienė Ypač tinka, kai liūdna. Labai gražiai išleista knyga, atrodo prabangiai. Kūrinėliai trumpi, nevarginantys, pamokantys, įkvepiantys. Tačiau tai – ne saviugdos vadovėlis, o dienoraštis-pokalbis, savotiškos autorės mantros kiekvienos dienos ar savaitės pradžiai. Arba pabaigai dienos, kai dienos nuovargis kelia liūdesį ir nerimą. Kasdienybės smulkmenos, humoras, išmintis, menas gyventi, menas džiaugtis, keli lašai liūdesio ir […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Kartu rašomi jaustukus sudarantys žodžiai, intonaciškai susilieję į vieną žodį, tariamą su vienu kirčiu (aja, ajė, ajetus, duokdie, neduokdie, oje, ojė, vaje, vajė, vajetau), pvz.: Vaje, vaje, kas per laikai! Vajetau, vajetau… Pirmą sykį taip sunku važiuoti namo. Ajai, ajai! – pasigirsta slopus Balioko balsas iš vidaus. Atskirai rašomi jaustukus sudarantys savarankiški žodžiai […]Skaityti daugiau
Apie tikrus jausmus ir išsvajoto pasaulio kūrimą
Rūta ŠVEDIENĖ Neseniai lietuviškai pasirodžiusiame romane „Mano draugas armėnas“ rusų kilmės prancūzų rašytojas Andreï Makine pasakoja apie besąlygišką draugystę, meilę, sužalotus istorijos žmones ir bėgantį laiką. Tai su didžiule meile ir skaidriu liūdesiu papasakota istorija apie tikrus jausmus ir išsvajoto pasaulio kūrimą. Papasakota taip, kaip sugeba literatūros meistras A. Makine. Andreï Makine (Andrejus Makinas, g. 1957) – […]Skaityti daugiau
„Vakaro nejauka“ – skausmo persmelktas, gedulo ir nevilties būsenos romanas
Rūta ŠVEDIENĖ Pirmą kartą pristatysiu romaną, kuris man asmeniškai nepatiko. „Virtuoziškas romanas. Šokiruojantis romanas. Visiškai prikaustantis dėmesį. Nors jame gausu sudėtingų, trikdančių įvykių, Rijneveld pasaulį parodo naujai. Kasdienybėje įžvelgia šį tą nuostabaus ir ypatingo“,– taip sako Tedas Hodgkinsonas, 2020 m. „International Booker Prize“ komisijos pirmininkas. Knyga buvo apdovanota šiuo reikšmingu prizu, Nyderlanduose, autoriaus šalyje, tapo […]Skaityti daugiau
Miglė GOLUBOVAITĖ Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ įkūrėja ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė pasidalino savo mintimis apie gyvūnų globos namų veiklą ir gyvūnų teisių apsaugą Lietuvoje. – 2006 m. įkūrėte gyvūnų gerovės tarnybą „Pifas“, rūpinatės beglobiais gyvūnais bei apskritai gyvūnų teisėmis. Kas paskatino Jus pradėti tokią veiklą? –Veiklą pradėti paskatino tai, kad tuo […]Skaityti daugiau
Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymas (3-ia pamokėlė)
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Keletas nelietuviškos kilmės žodžių kaip savarankiški kaitomi (kartais ir nekaitomi) žodžiai rašomi atskirai, o kaip sudurtinio žodžio dėmenys rašomi kartu su antraisiais dėmenimis, pvz.: euras „piniginis vienetas“. Pvz., euro zona, euro kursas, bet euroatlantinis, eurobiurokratas, eurointegracija, eurokomisaras (euro- „susijęs su Europa ar Europos Sąjunga“); elektros energija, elektros prekės, elektros srovė, elektros kaina, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Kėdainių r. sav. M. Daukšos viešosios bibliotekos 2-o aukšto parodų erdvėje įvyko jaukus renginukas: tarp paveikslų, sukabintų ant sienos, susėdo Algio Augustaičio giminės, artimieji, draugai ir kėdainiečiai. Būrelis nedidelis, bet savas, jaukus. „Jaučiaus puikiai, fantastinis renginys“, – kitą dieną įvertino Algis Augustaitis. Šis žmogus Kėdainiuose labai gerai žinomas. Gyveno čia nuo 1973 m. iki 2000 […]Skaityti daugiau
Neseniai išleista nauja kraštietės Rasos Aškinytės knyga
Rūta ŠVEDIENĖ Prozininkė, dėstytoja, psichoterapeutė praktikė Rasa Aškinytė yra gimusi ir gyvenusi Kėdainiuose. Kraštietė. Ir štai laikau rankose neseniai pasirodžiusią jos knygą „Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga“. Pavadinimas žada laimingą pabaigą. Bet…sakyčiau, truputį meluoja. Nors…. kokia meilės pabaiga yra laiminga? Ar meilė iš vis kada nors baigiasi? O jei baigiasi, ar verta mylėti? […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Keramika, metalo plastika ir juvelyrika, grafika, rūbų dizainas. Darbas Dailės mokykloje ir darželyje „Pasaka“. Nuosavas vaikiškų rūbų modeliavimo bei siuvimo versliukas „PukuPuku“. Prekinis ženklas ir „Feisbuko“ puslapis „SmellsLikeClay“. Palaikanti ir kūrybiška šeima. Ir optimistinis Giedrės Nagreckienės požiūris: „Kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis. Nori tingėt – tingėk, nori liūdėt – liūdėk…, bet jei iš tiesų kažko […]Skaityti daugiau
Trileris „Blyksnis tamsoje” intriguoja ir įtraukia nuo pirmų puslapių
Rūta ŠVEDIENĖ Skaitydami šią įdomią debiutinę Stacy Willingham knygą, nepasitikėkite niekuo. Tikrai intriguojantis ir netikėtas trileris. Perskaičiau su įdomumu, norėjosi versti puslapį po puslapio, nors šiaip nesu detektyvų ir trilerių mėgėja. Bet psichologiniai visai nieko. Kuo tikriausias psichologinis trileris: įtraukiantis, lengvai skaitomas, pilnas netikėtų siužeto vingių, keliantis virpulį, nes leidžia pasiekti giliausias žavingosios knygos herojės […]Skaityti daugiau
„Minaretas ir 7“ – kultūros ir meno premijos laureatės kraštietės
Rūta ŠVEDIENĖ Naujausias Undinės Radzevičiūtės romanas – apie tai, kaip rašytoją veikia ir keičia triukšmas, tyla, vieta, konfliktai, kančia, kitų parašyti ir jo paties rašomi tekstai ir herojai. Ir kas atsitinka, kai rašytojas susiduria pats su savimi. Rašytoja, iškankinta triukšmo, gauna apdovanojimą – galimybę 11 mėnesių praleisti barokiniuose rūmuose Bamberge. Ji tikisi parašyti knygą apie ekscentrišką maniaką. Ji […]Skaityti daugiau
Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymas (2-a pamokėlė)
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Jei šalia vartojami nelietuviški žodžio dėmenys reiškia atskirus dalykus, pagrindinis dėmuo turi būti kartojamas su kiekvienu iš jų, pvz., makroelementai ir mikroelementai, arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu: makro- ir mikroelementai, makro-, mezo- ir mikroaplinka, audio- ir videokonferencijos. Lietuvių kalboje sudurtinio žodžio dėmenys arba priešdėlis ir […]Skaityti daugiau
Solidi mokslininkė iš Akademijos miestelio, su meile kalbanti apie darbą
Rūta ŠVEDIENĖ Šiandien kalbinu Žydrę Kadžiulienę – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoją, daktarę, akademikę. Mūsų krašto žmogus. Kilusi iš Norkūnų kaimo, dabar jau daug metų džiaugiasi gyvenimu Akademijos miestelyje. Žydrė labai veikli, labai solidi mokslininkė ir organizatorė. Interviu metu labai jautėsi jos pagarba kitiems, dėkingumas jai gyvenime padėjusiems. „Kuo pozityviau žvelgi […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Dotnuvoje yra kelios vietos, kur parduodamos gėlės, daržovių daigai. Daugiausiai, įvairiausių ir gražiausių gėlių ištisus metus rasite jau beveik išvažiuodami iš Dotnuvos link Akademijos, prieš tiltą per Dotnuvėlę. Čia stovi nedidelė parduotuvėlė šalia kelio, šalia sklypo, kur gėlės ir auginamos. Virmantas Klimantavičius – šios parduotuvėlės savininkas, šio verslo savininkas, ne tik stengiasi užauginti […]Skaityti daugiau
Lietuvos ir Moldovos istoriją vienija ne tik bendri Viduramžių mūšiai
Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Sorokų, Moldova 1374 metais kunigaikščio Gedimino anūkas, Podolės valdytojas Jurgis Karijotaitis buvo išrinktas Moldovos valdovu, tačiau trumpam, nes tais pačiais metais dėl šio titulo varžęsi moldavų didikai jį nunuodijo. Po pusės amžiaus į Moldovos sostą pateko kita lietuvė – kunigaikščio Kęstučio dukra Rimgailė. Ji 1419 metais tapo Moldovos karaliaus […]Skaityti daugiau
Dovydas PASLAUSKAS Išgirdus žodį „cirkas“ tikriausiai pirmiausia pagalvojame apie ryškiai veidus išsidažiusius klounus raudonomis nosimis, masyvias palapines, kurių viduje – scena, o joje vyksta gyvūnų pasirodymai. Iš tiesų dauguma iš mūsų yra susipažinę su tokiu tradiciniu cirku. Tačiau šiandien greta tradicinio cirko pasirodymų vis dažniau galima susidurti su visiškai kitokiu – šiuolaikiniu cirku, kuris paneigia […]Skaityti daugiau
Ar svarbu išreikšti savo poziciją visuomenei aktualiais klausimais?
Dovydas PASLAUSKAS Visuomenėje vykstantys protestai, eisenos už tam tikrą požiūrį ar vertybes suponuoja, kad tauta linkusi išreikšti poziciją jai rūpimais klausimais. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų lygių galimybių užtikrinimas visuomenės pažeidžiamoms grupėms, psichotropinių medžiagų vartojimo problemos, ar dėmesio atkreipimas į kitas socialines – ekonomines problemas. Žmonės drąsiai reiškia savo nuomonę ir yra linkę pritarti […]Skaityti daugiau