Cirkas gali būti ir šiuolaikinis, ne tik tradicinis

Dovydas PASLAUSKAS

Išgirdus žodį „cirkas“ tikriausiai pirmiausia pagalvojame apie ryškiai veidus išsidažiusius klounus raudonomis nosimis, masyvias palapines, kurių viduje – scena, o joje vyksta gyvūnų pasirodymai. Iš tiesų dauguma iš mūsų yra susipažinę su tokiu tradiciniu cirku. Tačiau šiandien  greta tradicinio cirko pasirodymų vis dažniau galima susidurti su visiškai kitokiu – šiuolaikiniu cirku, kuris paneigia bet kokius išankstinius nusistatymus apie tai, kokie gali būti  cirko pasirodymai. Tam, kad sužinotume, koks gali būti šiuolaikinis cirkas ir ką jis gali suteikti jo lankytojui, pakalbinome teatrologę, šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ vadovę Moniką Citvaraitę- Lansbergienę.

Cirkas – meno forma

Pasak M. Citvaraitės-Lansbergienės, cirku įprasta laikyti meno formą, kurios raiškos priemonės yra tikslūs kūno judesiai, pagrįsti cirko disciplina bei jungiami su cirko objektais.

„Cirku įprasta laikyti meno formą, kurios raiškos priemonės yra tikslūs kūno judesiai pagrįsti cirko disciplina ir jungiami su cirko objektais (aparatais). Greta to – klounada.

Cirkui nuo seno svarbūs buvo drąsos ir baimės momentai, džiaugsmas ir fizinių galimybių ribos, išbandymai bei įspūdingo reginio sukūrimas. Dar XIX a. pradžioje Kaune Vytauto parke, o XIX a. pabaigoje Vilniuje Lukiškių aikštėje veikė stacionarūs cirkai, kuriuose buvo galima išvysti garsių numerių.

Galime paminėti ir kilusius iš Lietuvos cirko artistus, kurie žinomi visame pasaulyje. Vienas tokių – Vladislovas Januševskis-Janušauskas gimęs 1886 m. Vilniuje, scenoje prisistatęs Kadyr-Guliam vardu. V. Januševskis-Janušauskas buvo akrobatas, dviračių figūrininkas, dresuotojas ir imtynininkas, dirbo Lenkijoje, Vokietijoje ir galiausiai – uzbekų cirko trupėse. Čia kūrė akrobatinius cirko numerius, taip pat Kadyro Guliamo garsųjį numerį su kupranugariais, paremtą uzbekų liaudies šokių ir žaidimų pagrindu.

1912 metais Kaune gimė būsimasis sunkumų kilnojimo čempionas, cirko artistas, jėgos žonglierius, akrobatas, klounas, cirko kolektyvo vadovas Jonas Ramanauskas. Šis vardas žymi lietuviškojo cirko pradžią ir klestėjimą. J. Ramanauskas negali būti atsietas, kuomet kalbama apie Lietuvos cirko istoriją“, – trumpai cirko žanrą pristato teatrologė.

Klaidingai siejamas su mėgėjiška veikla

Pasak M. Citvaraitės-Lansbergienės, cirko menas klaidingai siejamas su mėgėjiška veikla.

„Sunku prieštarauti, jog žodis cirkas dažnam mūsų neša neigiamą konotaciją. Iki šiol cirko menas klaidingai siejamas su mėgėjiška veikla, kuri neturi didelio estetinio ar dvasinio poveikio. Vis dėl to, cirko istorija šalyje itin spalvinga ir stebinanti, nors ir mažai aptariama. Archyviniai katrai liudija apie aukštą meistriškumo lygį, žiūrovų pilnas tribūnas bei platų gastrolių žemėlapį“, – apie tai, jog cirko nedera vertinti išankstiniais nusistatymais, dalinosi pašnekovė.

Ne tik tradicinis, bet ir šiuolaikinis

Teatrologės teigimu, daugumai žiūrovų įprastas tradicinio cirko žanras, tačiau šiomis dienomis savo žiūrovą atranda ir šiuolaikinio cirko pasirodymai.

„Tradiciniame cirke yra vedėjas, pristatantis triukus (jo funkciją gali atlikti ir klounas), po to seka triukui reikalingos įrangos montavimas, įtampa ir galiausiai – sėkmingai atliktas numeris, o tuomet vėl iš naujo. Ši konvencija buvo paplitusi plačiai, cirkai nuolat keliaudavo po skirtingus miestus ir šalis. Tradicinis cirkas yra išimtinai formalus, vertinamas tikslumas ir triuko kokybė.

Skirtumų tarp šiuolaikinio ir tradicinio cirko yra, tačiau nesinori šių dviejų žanrų statyti priešpriešoje. Visgi, jei norite iliustratyvaus apibūdinimo, kalbant apie šiuolaikinį cirką turime pamiršti blizgučius ir dresuotus gyvūnus. Tradicinio klasikinio cirko sąsajų su šiuolaikiniu įžvelgti nepavyksta išskyrus tai, jog abi šios meno formos pasitelkia cirko disciplinas – akrobatika, oro akrobatika (trapecija, šilkai, virvė), klounada. Tai nėra tradicinio cirko atšaka ar priešingybė, veikiau nepriklausomas scenos menas, radęs savo publiką ir ilgą laiką šalyje buvo pristatomas išskirtinai užsienio kūrėjų.

Globaliai cirko tradicijos laužymo idėjos išplinta tik po 1970 m. ir įsitvirtinta šalia kitų šiuolaikinių scenos menų. Po kurio laiko 1974–1985 m. Europoje ir visame pasaulyje sprendžiami kultūros politikos klausimai aktualūs šiuolaikiniam cirkui, Prancūzijoje ir Kanadoje atidaromos nacionalinės cirko mokyklos. Vėliau jos steigiasi ir Belgijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, taip pat Skandinavijoje.

Prie to prisidėjo ir modernaus šokio ir teatro tapsmas, naujos choreografinės ir estetinės idėjos. Tuo tarpu Lietuvoje šiuolaikinio cirko scena auga. Per du pastaruosius dešimtmečius susiformavo spalvingas laukas: ilgai gyvuojantys festivaliai („Helium“, buvęs Naujojo cirko savaitgalis vykstantis nuo 2006 m., „Cirkuliacija“), palaipsniui gausėjančios profesionalių cirko kūrėjų gretos“, – tradicinio ir šiuolaikinio cirko žanrus palygino M. Citvaraitė-Lansbergienė.

Pasirodymai  populiarėja

Nors scenos menų pasiūla yra plati, t. y. vartotojai gali rinktis teatro ar šokio spektaklius, muzikinius renginius, teatrologė įsitikinusi, jog cirko pasirodymai taip pat vis labiau populiarėja ir atranda savo vietą tarp kitų scenos menų.

„Šiuolaikinio cirko scena Lietuvoje formuojasi, tačiau, kaip ir minėjau, populiarėja. Festivalis „Cirkuliacija“ šį birželį, antrus metus iš eilės, dalį programos pristato už Kauno ribų. Šiemet tai bus Prienai, Ukmergė ir Šventoji. „Menų Spaustuvė“ taip pat iniciuoja cirko sklaidą šalyje. Sunku pasakyti kodėl teatrai ar kultūros centrai retai pristato cirko spektaklius, bet to pavyzdžių yra.

Manau, po truputį cirko atstovai pradeda varstyti daugiau durų, ieško galimybių.  Tačiau turime turėti omeny, kad Lietuvos šiuolaikinio cirko bendruomenė buria apie 15 kūrėjų, o tai tikrai trapi grupė (lyginant kad ir su teatro menininkais).  Kalbant apie klasikinį cirką, jo atstovai šiltuoju sezonu taip pat pristato programas, dažnai cirko palapinėse. Vienas tokių – pirmasis lietuviškas cirkas – „Baltijos cirkas“.

Į Lietuvą ko gero jau šeštą kartą atvyks populiariausias pasaulio cirkas – Cirque du Soleil, kuriantis įspūdingus cirkų reginius didžiosiose arenoje.

Šiuolaikinį cirką pristato festivaliai „Helium“, „Cirkuliacija“, taip pat „Contempo“ Kaune ir Kauno raj.  Cirko spektakliai gali vykti įvairiose vietose – nuo įprastos cirko palapinės šapito ar teatro scenos iki daugiabučio laiptinės, buto ar miško. Lietuvos festivaliai tikrai pritraukia aukšto lygio menininkus iš Europos ir pasaulio“, – apie cirko pasirodymų dažnėjimą pasakojo pašnekovė.

Cirko bendruomenė auga

Teatrologės manymu, cirko bendruomenė Lietuvoje tampa vis ryškesnė ir įvairesnė.

„Šiandien šiuolaikinio cirko kūrinių daugiausia išvystame šalyje vykstančiuose scenos menų festivaliuose, tačiau cirko bendruomenė Lietuvoje tampa vis ryškesnė ir įvairesnė. Stiprėja techniniai elementai, vis daugiau erdvės suteikiama spektaklio vizijai. Konstantin Kosovec („Taigi cirkas“), Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė, Kanta Company ir kiti šalyje kuriantys menininkai vaisingai tęsia kūrybinius ieškojimus. Autorinės kūrybos gausėja, auga tarpsritinis bendradarbiavimas.

Bendrame kultūros kontekste dar galime paminėti Šiuolaikinio cirko asociaciją (ŠCA), kuri tarsi įrodo srities augimą. ŠCA buvo įkurta 2018 m. siekiant spręsti iki šiol  aktualias problemas, beveik visą dėmesį skiria edukaciniams projektams ir buria cirko menininkus iš Latvijos ir Estijos.

Jau minėtą festivalį „Cirkuliacija“ organizuoja „Teatronas“, kuris taip pat inicijuoja cirko edukacinius projektus ir rezidencijas Kaune esančiame „Cirko sapiens“ centre. Klaipėdoje kuria klounų teatras „Dulidu“, ne taip seniai įkurtas ir „Šiuolaikinės Intelektualios Klounados Teatras“, kuriame kuria Žilvinas Beniušis su komanda.“

Cirkas, o ir kultūra bendrai, žmogui reikalinga dėl smegenų stimuliacijos – ten telpa grožis, poezija, žmogaus sugebėjimai. Dažnai cirkas sugeba parodyti tai, ko mes kasdien nepastebim, gražina džiugesį arba reflektuoja visuomenės skaudulius, kelia svarbius klausimus. Galų gale, cirkas, kaip ir bet kuris kitas profesionalus menas, žmogų verčia gerėtis, pakilti virš kasdieniškų nuotaikų, atveria naujus kontekstus.