Algio Augustaičio 80-mečiui ir jo tėvų šimtmečiui – paroda ir albumas

 Algio Augustaičio 80-mečiui ir jo tėvų šimtmečiui – paroda ir albumas

Algis Augustaitis: „Kalbu, gyvenu, tapau, rašau apie laisvės, nepriklausomybės teikiamas privilegijas, laisvo žmogaus galimybių ribas ir nelengvą kelią, kuriuo einame laisvi ir nepriklausomi.“

Rūta ŠVEDIENĖ

Kėdainių r. sav. M. Daukšos viešosios bibliotekos 2-o aukšto parodų erdvėje įvyko jaukus renginukas: tarp paveikslų, sukabintų ant sienos, susėdo Algio Augustaičio giminės, artimieji, draugai ir kėdainiečiai. Būrelis nedidelis, bet savas, jaukus. „Jaučiaus puikiai, fantastinis renginys“, – kitą dieną įvertino Algis Augustaitis. Šis žmogus Kėdainiuose labai gerai žinomas. Gyveno čia nuo 1973 m. iki 2000 m. Dirbo statybų srity daug metų, dirbo Sporto mokykloje šachmatų treneriu, daug tapė, rašė. Daug jo parodų ir knygų pristatymų buvo surengta Kėdainiuose. Parodos atidarymo bei knygos pristatymo metu Augustaitis sakė, kad nors daug metų gyvena Vilniuje, visgi save labiau laiko kėdainiečiu nei vilniečiu.

Trumpa biografija

Gimė Algis Augustaitis 1942  07 10 Šakių r. Kiaulupiuose, Sintautų vls., Šakių r.

1949 m. buvo ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžo 1958 m. ir baigė 1967 m. Kauno politechnikos institutą. Pirmoji darbovietė – Marijampolės (tuometinio Kapsuko) gelžbetonio gamykla, vyr. mechanikas.  Nuo 1973 m. persikelia gyventi į Kėdainius, dirba kilnojamosios mechanizuotos kolonos viršininko pavaduotoju, nuo 1980 m. − šachmatų mokyklos vyr. treneris, po 1990 metų – verslininkas. Dabar gyvena Vilniuje. Žmona Janina. Vienas sūnus Arvydas gyvena Kėdainiuose, o kitas Algirdas –Vilniuje.

Renginyje dalyvavo sūnus Arvydas, anūkė Milda, sūnaus žmona Milda.

Leidiniai

Parašė ir išleido šias knygas: 1998 m. „Kančių keliu“, 2000 m. „kur gimtinė numylėta“, 2001 m. „Gyvieji liudininkai“, 2006 m. „Likimo kryžkelėse“, 2009 m. Juozas ir Algis Augustaičiai „Palikimas. Tremties laiškai“; 2012 m. „Kitur yra manyje“; 2013 m. „Tamošynės vaikai“; 2016 m. „Laisvės paukštė delne“; 2021 m. „Per žodį suarta dirva“.

Paskutinė – Algis Augustaitis „Tapyba, eilės, gyvenimo pamąstymai“ išleista prieš pusmetį Kėdainiuose, leidykloje-spaustuvėje „Spaudvita“.

Tapybos darbai – kokie jie?

Ir bibliotekoje eksponuojami, ir leidinyje sudėti darbai kalba ta pačia kalba. Štai ką sako apie Augustaičio tapybą kėdainietis dailėtyrininkas Jonas Jucevičius: „Algio Augustinaičio meninis pasaulis platus. Jame žmogus daugiau kenčia nei džiaugiasi. Nors tiesiog žmogus net nevaizduojamas, jis juntamas kaip gamtos dalis.

Dailininkas sugeba supoetintais, dramatizuotais vaizdais parodyti žmogaus būtį, jo išgyvenimus, pasaulėjautą. Tai originalus ir tuo įdomus dailininkas, kurio su niekuo nesutapatinsi. Jo kūryboje daug suvaidintos fantazijos ir sielos lyrikos. Plastinėmis priemonėmis lyg žodžiais jam pavyksta prasiskverbti į žmogaus širdį, suvirpinti ją ir priversti kartu išgyventi su autoriumi. Tai dažniausiai giedras, išgyventas liūdesys“.

Du pasauliai

„Du pasauliai ir mano tapyboje. Du pasauliai, kuriuose teko gyventi, skirtingi kaip dina ir naktis. Nežmoniškai tragiška, tiesiog iki ašarų ironiška kreivų veidrodžių karalystė – tarybinė laisvė, lygybė, apkvailinto žmogaus žiaurumo apraiškos ir nužmogėjimas. Vaikystė tarybiniame pragare. Kas jau ten galėjo išeiti iš manęs (pagal psichologų ir socialogų teiginius). Paauglystė, jaunystė ir branda tarybiniame rezervate.

Man, Sibiro vaikui, jau „laisvės paukštė lesa iš delno“. Mamos posakis „Viešpats apdovanos Algelį šimteriopai už vargus Sibiro padangėje“ materializavosi. Atsilaikiau, nesvarbu, kokia buvo vaikystė, koks auklėjimas, kokią mokyklą baigiau (aštuonias klases Sibiro pusnynuose, vidurinę jau Lietuvoje). Tarybinis „rusų pasaulis“ manęs neparklupdė, neapsivilkau paprasto žmogaus rūbo, kas dabar be galo populiaru – priklausyti tai žmonių kategorijai. Prieš akis buvo ilgas gyvenimas: mokiausi visą gyvenimą – gyvenimu, t. y. keičiat specialybes, darbus, gyvenamas vietas (nesupraskit paraidžiui). Kopiau laipteliais į viršų, nuo mažo tikslo prie didelio, ėjau paskui svajonę, tikėjau, gal labiau pasitikėjau savo gyvenimo legenda ir Dievas man padėjo.

Viskas palyginime: ir laimė, ir meilė, ir sotus gyvenimo kąsnis, ir nepasitenkinimas aki alpulio realia laisve i nepriklausomybe, ir emigracija.

Ačiū Dievui, jau ne į Rytus, jau ne į Sibiro pusnynus gyvuliniuose vagonuose, į tą kreivų veidrodžių karalystę tremiami, į laisvą pasaulį keliaujame savo noru ir pasirinkimu.“

Atidarė parodą

Algis Augustaitis savo 80-mečio proga atidarė parodą Kėdainių bibliotekoje „Tėvų šimtmetis“ ir pristatė naują albumą „Tapyba, eilės, gyvenimo pamąstymai“

Tapybinė maniera nustelbia temą, palikdama jai antraeilės svarbos vaidmenį. Miestas, medis ar sakralus motyvas suabstraktinamas, o dekoratyvus visumos audinys modeliuojamas kontrastuojančiais atspalviais, vienodais aktyviais ploteliais.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video