Ar laikraščių ateitis – archyvuose?

Jeigu dar prieš dvidešimt metų televizijos ekranuose paslaptingas bylas narpliojantiems detektyvams paslapties įminimo raktu neretai tapdavo žinutė dienos laikraštyje, tai jau kurį laiką išmoningųjų seklių akys vis dažniau nukreiptos į kompiuterio ekraną.

Kažkada naujų spaudos technologijų dėka laikraštis tapo visuotinai prieinama ir viena populiariausių medijos formų, dabar su naujųjų technologijų įsigalėjimu neretai siejama ir laikraščių saulėlydžio era. Tačiau daugeliui laikraštis tebėra nepakeičiamas kompanionas ilgesnėje kelionėje ar būtinas ilgo šeštadienio ryto liudininkas. Su pašnekovais kalbamės apie popierinės spaudos ateitį.

Interneto portalas: būtinybė, bet ne panacėja

„Nežinau žiniasklaidos kompanijos, kuri būtų atradusi sėkmingą universalų verslo modelį, ir nesvarbu ar tai būtų „Verslo žinios“ ar „The New York Times“, – teigia žurnalistas, redaktorius Rytas Staselis, ne kartą išrinktas geriausiu metų žurnalistu.

Jis pastebi, kad nors dauguma informacijos srautų persikelia į elektroninę erdvę, jau nebeužtenka to, kas gaminama kompiuterio ekranui.

„Dabar viskas mažėja ir traukiasi. Informacija prekiaujančios kompanijos turi srautus pritaikyti tokioms platformoms kaip mobilieji telefonai, planšetės“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, tie nacionaliniai laikraščiai, kurie savo laiku neišėjo į internetą, dabar praktiškai atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Tad galima sutikti su populiaria šių laikų sentencija: „Jeigu nesi internete – nesi versle“. Nors, pasak žurnalisto, sunkiai verčiasi visi ir tokiose mažose rinkose kaip Lietuva laikraščiams yra daugiau pavojų.

Pasak R. Staselio, regioninė žiniasklaida lyginant su nacionaline turi vieną privilegiją, t. y. regionines naujienas.

„Laikraštis vis dar yra sėkmingas būdas kaimynams sužinoti apie kaimynus“, – pastebi R. Staselis.

Greitis vs kokybė?

Su įvairias medijų kanalais bendradarbiaujantis žurnalistas sako, kad darbo skirtumai įgūdžių atžvilgiu jose yra didžiuliai. Visų pirma – greitis.

„Jeigu dirbdamas laikraštyje tu užsiimi dar gautos informacijos patikra, papildomų šaltinių paieška, tai darbas elektroninėje erdvėje reikalauja iš tavęs pirmiausia retransliuoti, o jau paskui žiūrėti, kas iš to bus.

Jeigu nori, gali informaciją tikrinti vėliau. Tai sukuria didžiules problemas. Žiniasklaidos verslas paremtas prekyba patikima informacija ir jeigu tu „užsirauni“ keletą kartų platindamas nepatikimą informaciją, tai nustoji būti patikimu informacijos šaltiniu. Su tuo susiduriama ne tik Lietuvoje. Tokią pat dilemą turi ir „The New York Times“, keliantis griežtus informacijos patikimumo kriterijus.

Laikraštis pralaimi kovą eiliniam portalui, kuris tokių tradicijų neturi. Kol kas laikraščio darbuotojai savo vertybių ir informacijos perdavimo principų neišsižada dėl greičio. Kiek ilgai ši pozicija galios ir ar gyvenimas neprivers jos peržiūrėti – niekas negali atsakyti“, – skirtingų medijų konkurencijos aspektus komentavo R. Staselis.

Visgi kalbėdamas apie vadinamojo tradicinio laikraščio ateitį, pašnekovas „apokaliptinio vaizdo“ nepiešia.

„Pažįstu nemažai žmonių, kuriems patinka „maigyti“ popierių, ir kas svarbiausia, jie yra mokūs, bet laikraščio savikaina yra labai didelė“, – sakė žurnalistas.

Vis dar skaitoma

„Šviežia“ informacija yra labai aktuali, žmonės nori žinoti, kas darosi, o kai kurie dalykai yra paskelbiami tik periodinėje spaudoje, apie juos niekur kitur vėliau nerašoma“, – pastebi Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė.

Gana netikėtai nuskamba B. Ruzgienės pateiktas faktas, kad daugiau kaip pusę visų bibliotekoje išduodamų leidinių sudaro periodika, t. y. laikraščiai ir žurnalai. Pašnekovės teigimu, miesto bibliotekose periodikos išduotis 2015 m. sudarė 54,92, o kaimų bibliotekose – 55,18 proc.

„Knygai perskaityti reikia daug laiko, o čia glaustai kasdien pateikiama vis nauja informacija“, – spaudos populiarumo priežastis vardija daugiau negu tris dešimtmečius bibliotekoje dirbanti moteris.

Ji pastebi kad laikraščius labiau yra pamėgę solidesnio amžiaus skaitytojai, todėl ir bibliotekos skaitykla po rekonstrukcijos įrengta pirmame aukšte. Jaunesni žmonės linksta straipsnius skaityti internete ir juos pakomentuoti.

„Labai džiaugiuosi, kad regioniniai laikraščiai turi ir savo elektroninę formą. Tačiau teigti, kad elektroninės laikmenos išstumia senąsias, negalima. Esame užsakinėję ir elektroninę regioninės žiniasklaidos versiją, tačiau žmonės labiau pageidavo popierinio varianto“, – tvirtina pašnekovė.

Juodu ant balto parašyta

„Internetu naudojamasi norint greitai kažką surasti, peržvelgti, jame daugiau dominuoja laikino pobūdžio informacija, greitas pranešimas – žmogus greitai pagauna, peržvelgia. O prie laikraščio jau praleidžiama daugiau laiko, analizuojama, gal ką nors pasižymima ar išsikerpama“, – mintimis dalijasi bibliotekos vadovė.

Ji pastebi ir dar keletą popierinės žiniasklaidos ypatybių, kuriomis elektroninė žiniasklaida ne visada gali pasigirti: „Rašant mokslinius darbus turi būti laikomasi tam tikrų reikalavimų. Vienas iš reikalavimų – naudojamos informacijos suradimo vieta, vadinamasis adresas. Internete jis keičiasi, ne visi archyvo straipsniai ilgai čia laikomi. Popierinis laikraštis šiuo atžvilgiu yra patikimesnis. Kartais privaloma, kad naudota informacija būtų pateikta popierinėje laikmenoje.“

Regioninė spauda – tarp skaitomiausių

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad rajoninio laikraščio kaip vietovės metraštininko reikšmė yra labai didelė.

„Žmogui yra būdinga ieškoti savęs: žvelgdami į nuotrauką pirmiausiai žiūrime, ar aš ten esu“, – sako direktorė.

Jos pateikti duomenys rodo, kad bibliotekos periodikos skaitykloje būtent regioninė žiniasklaida užima lyderiaujančias pozicijas. Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje jau porą metų tarp dažniausiai skaitytojams išduodamų periodikos leidinių dominuoja „Rinkos aikštė“, nusileisdama tik didžiausiam šalies dienraščiui „Lietuvos rytas“.

„Manau, kad žmonės laikraštį skaito ir skaitys. Galbūt keičiasi jo formos. Tačiau manau, kad laikraštis, taip pat, kaip ir knyga, turės savo nišą. Skaitmeninės laikmenos, kaip ir technologijos, greitai mainosi, archyvai popierinėse laikmenose išlieka ilgiau. Žinoma, laikraštis popieriuje taipogi neamžinas. Ateina laikas juos skaitmeninti tam, kad išliktų“, – apie technologijų ir tradicijos sąveikas kalba B. Ruzgienė.

Vienas kitą papildo

Tai, kad technologijos glaudžiai sąveikauja su tradicijomis, patvirtina ir 21 metus Kėdainių rajone leidžiamas laikraštis „Rinkos aikštė“. Šį laikraštį leidžianti to paties pavadinimo uždaroji akcinė bendrovė šiais metais startavo ir su naujienų portalu www.rinkosaikste.lt, kuriame kasdien operatyviai pateikiamos vis naujos žinios, o jų gausa jau vejamasi populiariausius šalies naujienų portalus. Kas paskatino vietinį laikraštį persikelti ir į interneto erdvę?

„Negalime sakyti, kad laikraštis persikėlė į interneto erdvę. Mes tiesiog sukūrėme dar vieną žiniasklaidos priemonę – naujienų portalą, kuris nėra toks pat kaip laikraštis. Tad skaitytojams siūlome skaityti naujienas ir laikraštyje, ir interneto naujienų portale.

Mūsų kasdienybė – laikraštyje rašyti apie tai, kas vyksta rajone, o štai naujienas pirmiesiems pranešti interneto naujienų portale – didelis iššūkis, kuris taip pat jau tapo kasdieniu darbu.

Imtis šios naujos veiklos mus paskatino kasdien besikeičiantis pasaulis. Keičiantis visuomenei, technologijoms, keičiamės ir mes, nes mūsų prioritetas – pateisinti skaitytojų lūkesčius, o netobulėjant, nekuriant naujų produktų, to nebūtų įmanoma padaryti. Manome, kad užimti nišą interneto erdvėje – laiku priimtas sprendimas“, – sako „Rinkos aikštės“ direktorė Kristina Kasparavičė.

Paklausta, kuo skiriasi laikraštyje ir interneto naujienų portale pateikiama informacija, K. Kasparavičė vardija: „Laikraštyje daugiau dėmesio skiriame informacijos analizei, analitikai. Čia visko nesutalpinsi, tad svarbiausia atrinkti reikalingiausią informaciją ir pateikti tik pačias įdomiausias temas, tas, kurios labiausiai yra vertos spausdinto žodžio vardo.

Informaciją portale publikuojame pagal kitokį kriterijų – čia svarbiausia – operatyvumas. Visas žinias stengiamės pateikti kaip įmanoma greičiau, dažniausiai tiesiai iš įvykio vietos ar vos šiam pasibaigus, tad internete publikuojama įvykinė informacija dažniausiai būna operatyvi ir trumpa. Jei apie tą patį įvykį nusprendžiame pranešti ir laikraštyje, ten pateikiame kur kas platesnę informaciją – išsiaiškiname daugiau detalių, pateikiame daugiau liudininkų pasakojimų, plačiau nušviečiame įvykio aplinkybes.

Portalui būdingas ir dar vienas bruožas, kurio neturi laikraštis – gerokai didesnis publikuojamos informacijos kiekis. Kadangi skaitytojai lankosi portale nuolat, informaciją tenka atnaujinti labai dažnai, mažiausiai keliolika kartų per parą. Portale reikalinga nuolatinė kaita, operatyvumas, tad ir įvairių straipsnių bei informacijos čia yra nepalyginamai daugiau nei laikraštyje.

Laikraštis – ne guminis, jo neištempsi, kad sudėtum viską, kas įdomu skaitytojams, todėl ir ėmėmės naujos veiklos – žinių pateikimo internete. Nors su šiuo projektu dirbame dar tik gerą pusmetį, tačiau rezultatais labai džiaugiamės – naujienų portalo skaitytojų skaičius didėja beveik kasdien, jau lenkiame savo pačių lūkesčius“.

Paprašyta žodžiais nupiešti laikraščio ir naujienų portalo skaitytojo portretus, „Rinkos aikštės“ direktorė nedvejoja ir teigia, kad taip jau tradiciškai susiklostė, kad nuolatinis laikraščio skaitytojas yra solidesnis, brandesnio amžiaus žmogus, labiau vertinantis spausdintą žodį.

Interneto portalo skaitytojas – dinamiškas, nepaprastai žingeidus, reikalaujantis labai didelio kiekio informacijos. Be to, portalo skaitytojų geografija nepalyginamai platesnė. Jei laikraštį skaito tik Kėdainių rajono gyventojai, tai interneto portale žmonės nuolat lankosi ne tik iš kitų miestų, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Ši žiniasklaidos priemonė yra puikus būdas emigrantams jausti savo gimtojo miesto pulsą.

Kokį laikraštį skaitys mūsų anūkai?

Prabilus apie tai, kokia ateitis laukia popierinės spaudos, K. Kasparavičė primena, kad kone dvidešimtmetį trunkančios kalbos apie popierinės spaudos mirtį nėra laužtos iš piršto: „Įsigalint išmanioms technologijoms išties įvyko dideli pokyčiai viso pasaulio žiniasklaidoje. Štai Ameriką didysis spaudos nuosmukis užklupo maždaug prieš 7–8 metus. Tuomet redaktoriams ir žurnalistams pagrindinės aptariamos naujienos buvo ne laikraščių vedamieji straipsniai, o tai, kurio laikraščio leidyba nutraukta. Nors daug laikraščių mirė visuose žemynuose, teigti, kad popierinės spaudos nebeliks, būtų pernelyg drąsu.

Manau, kad popierinės spaudos ateitis priklausys nuo dviejų dalykų: skaitytojų poreikio ir šios spaudos kūrėjų profesionalumo, kūrybiškumo, gebėjimo suprasti ir tenkinti skaitytojų lūkesčius. Štai todėl popierinės spaudos krizė daugiausia naudos ir atnešė būtent skaitytojui. Spauda tapo grynesnė, liko tik ta, kuri išties reikalinga.“

Paklausta, kokią mato laikraščių ateitį, „Rinkos aikštės“ vadovė neabejoja: „Laikraščių ateitį matau labai aiškią – liks tik patys stipriausi ir kokybiškiausi leidiniai.“