GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
  / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Pristatys knygą apie mirusius Kėdainių kaimus

www.rinkosaikste.lt ir Kėdainių rajono savivaldybės inf. - 09:50 Lapkričio 05d. 2019

Lapkričio 8 dieną Daugiakultūriame centre nuo 14 val. vyks konferencija, skirta Vietovardžių metams. Ji pavadinta doc. dr. Filomenos Kavoliutės sudarytos ir neseniai išleistos knygos pavadinimu „Žemė prašo nepamiršti vardų“. Knyga iliustruota kėdainiečio Stasio Padalevičiaus nuotraukomis. Tad nuspręsta iš Krašto muziejaus fondų atrinkti ir konferencijos metu surengti nedidelę jo nuotraukų parodą iš ciklo „Vienkiemių likimai“. Konferencijoje F. Kavoliutė pristatys knygą ir kalbės tema „Gyvenamųjų vietovių vardai – nematerialusis šalies kultūros paveldas“. Pranešimą taip pat skaitys „Gimtosios kalbos“ redaktorė R. Urnėžiūtė, o kelios Kėdainių mokyklos pristatys Vietovardžių metams skirtus renginius ir kitas veiklas.

Knygoje – 74 Kėdainių krašto mirusių kaimų pavadinimai

Knygoje pateikta informacija, kad Lietuvoje panaikinta kaimų ir viensėdžių 1968−1988 m. – 4200. Be gyventojų likusių 1989 m. – 2026, 2011 m. – 4106. Panaikinta vardų 2011−2018 m. – 261, atstatyta vardų 2011−2018 m. – 65.

Kėdainių rajone tarybiniais laikais, tiksliau 1968−89 m., t. y. vykdytos intensyvios melioracijos metais, be gyventojų liko 118 vietovių (1989 m. duomenimis), iš kurių 74 kaimų ir viensėdžių vardai 1971 m. buvo panaikinti. O 2011 m. tokių be gyvenamųjų likusių vietovių buvo jau 165.

Aš fotografavau, kaip žmonės naikino vienkiemius ir kaip jautėsi. Kol kelis kartus savo akimis nepamatai, kol nepajunti – sunku tai ir suprasti. S. Padalevičius

Gučkampio apylinkė: Barsukynės vienkiemis, Burlokynės vienkiemis, Maldų vienkiemis, Pažasinio vienkiemis, Pažnarančio vienkiemis, Aukštakaimio kaimas, Znamionkos kaimas, Kampiškių vienkiemis, Smalininkų vienkiemis.

Josvainių apylinkė: Grumbliškio vienkiemis, Pamargės vienkiemis.

Kėdainių apylinkė: Bakų vienkiemis, Virbališkių vienkiemis, Beržytės kaimas, Pagojaus kaimas.

Krakių apylinkė: Paropės kaimas, Paliesės kaimas, Underiškių kaimas.

Kunionių apylinkė: Kampų Klementų kaimas, Kampų Motiejūnų, Kampų Kondratinių, kampų Tucevičių.

Mantviliškių kaimas: Kemešiškių kaimas, Barsukynės vienkiemis, Grigoriškių kaimas, Marinavos kaimas, Naujaupio kaimas, Vitaragių kaimas.

Nociūnų apylinkė: Kuzinuvkos vienkiemis, Mažųjų Sičionių vienkiemis, Noreikiškių vienkiemis, Pušynės vienkiemis, Šančių vienkiemis, Vilkiškių vienkiemis, Klevų vienkiemis, Malūno vienkiemis, Prazoriškių vienkiemis, Streipūnų vienkiemis.

Pagirių apylinkė: Grobelkos kaimas, Pagojų kaimas, Vaškonių II kaimas, Vaškonių III kaimas, Bagušinės kaimas, Nedervų kaimas.

Pajieslio apylinkė: Lazdynės kaimas, Skinderiškių kaimas.

Pelėdnagių apylinkė: Činkių kaimas.

Pernaravos apylinkė: Nausėdžių kaimas, Marcinkiškių kaimas, Rudaičių kaimas, Varputinių kaimas, Žiogučių kaimas.

Surviliškio apylinkė: Ligėnų kaimas.

Šėtos apylinkė: Paukštynės vienkiemis, Piliaklnio vienkiemis, Steponavos vienkiemis, Sriubių kaimas, Kazimieriškių vienkiemis, Skruzdėlynės vienkiemis.

Taučiūnų apylinkė: Baravėznos vienkiemis, Čigoniškių vienkiemis, Gegužinės vienkiemis, Daukainių II kaimas, Pracauninkų kaimas, Kapinės vienkiemis, Strazdynės vienkiemis.

Tiskūnų apylinkė: Trakinės kaimas.

Truskavos apylinkė: Ravelių kaimas, Ščiukiškių kaimas, Dovydų kaimas, Juočimių kaimas, Šaltoniškių kaimas, Eivilių vienkiemis.

Doc. dr. Filomena Kavoliutė apie knygą „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“

„Mūsų mirusių kaimų knyga“ – tai sovietmečiu, o ir po jo iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų gyvenamųjų vietovių sąvadas − sunaikintų, sunykusių Lietuvos kaimų sąrašas. Jame vardai kaimų ir viensėdžių, kurių bendruomenės, kaip ir visas kraštas XX amžiaus pradžioje, sulaukusios šalies nepriklausomybės kūrė modernią Lietuvą, tačiau sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1990 m.) buvo suardytos, o vardai – panaikinti; pirmasis masinis išbraukimas įvykdytas 1968 m. spalio 23 d. Per du melioracijos dešimtmečius iš valstybinių duomenų buvo išbraukta per 4 tūkst. kaimų ir viensėdžių bendruomenių vardų; dar 2 tūkst. be gyventojų likusių vietovių vardų išbraukti nespėta. Nepriklausomybės metais per 2011−2018 m. šalies vietovių vardų taip pat panaikinta daugiau negu atstatyta, santykiu 3:1. Knygos pirmoje dalyje pateikiami sovietmečio dvasią geriau pajausti leidžiantys dokumentų liudijimai – Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui atsiųsti rajonų, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų Vykdomųjų komitetų sprendimai, atsakymai. Antroje dalyje pateikiamos negausios vienkiemių naikinimą skaudžiai išgyvenusių žmonių atsiminimų ištraukos. Šie amžininkų liudijimai iliustruoti dokumentinėmis dviejų fotomenininkų − kėdainiškio Stasio Padalevičiaus ir ukmergiškio Algimanto Maskoliūno nuotraukomis, kuriose užfiksuotas vienkiemių griovimas ir jį išgyvenanti vyresnioji karta. Trečiame skyriuje pateikiamas sovietmečiu sunaikintų, sunykusių ir iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų kaimų ir viensėdžių sąvadas, parengtas pagal LTSR AT ir Vyriausybės žiniose skelbtus įsakus. Nepriklausomybės metais iš gyvenamųjų vietovių sąrašų išbrauktų kaimų, viensėdžių sąrašai, parengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, pateikiami po išbrauktųjų sovietmečiu, prie kiekvieno rajono pagal seniūnijas. Po 1990 metų vardų atstatymą skelbiantys nutarimai pateikiami prie kiekvieno sovietmečiu išbrauktojo, t. y. abu įsakus greta. Rajonų sąrašų skirtukams panaudotos skirtingų laikotarpių žemės ūkio artelių, kolūkių, tarybinių ūkių vidaus žemėtvarkos projektų iškarpos, iš kurių matyti buvusios sėjomainos ir įvykdyti kraštovaizdžio pertvarkymai. Iliustracijoms parinktos teritorijos su panaikintomis gyvenamosiomis vietovėmis.

Vardai atskleidžia ne tik kalbos grožį. Vardai primena įvykius, bendruomenių socialinį statusą, būdą verslus, įkūrėjų pavardes, kraštovaizdžio bruožus. Doc. dr. F. Kavoliūtė

Vardai atskleidžia ne tik kalbos grožį. Vardai primena įvykius, bendruomenių socialinį statusą, būdą verslus, įkūrėjų pavardes, kraštovaizdžio bruožus. Gyvenamųjų vietovių vardai liudija mūsų valstybės teritorijos tankų apgyvenimą XX a. pirmoje pusėje ir mūsų tautos buvusią gausą. Pagal tuos vardus kiekvienas atrandame, atsekame savo tėvų, senelių, sentėvių kilties vietas − jungties taškus, kuriais esame susieti su šituo kraštu. Tai − lobynas, visos tautos intelektinė nuosavybė, nes juose užrašyta krašto kultūrinė praeitis“.

Iš kėdainiečio Stasio Padalevičiaus prisiminimų

„Jau nuo 1975 metų viskas buvo susiję su vienkiemiais, su melioracija, prisimena fotografas Stasys Padalevičius, ten teko suktis kiekvieną dieną. Intensyvioji melioracija prasidėjo nuo 1970 metų, o apie 1980 metus įsivindavo iki beprotybės.

Vyko melioracija ir iki 1970 metų, bet tuomet pagrindiniai darbai buvo griovių kasimas, sausinimas... Vis dėlto melioracija labai stipriai perlenkė lazdą – visus durpynėlius, visas paukščių peryklas – viską nuvarė, nei ten ką, labai skaudėdavo....

Aš fotografavau, kaip žmonės naikino vienkiemius ir kaip jautėsi. Kol kelis kartus savo akimis nepamatai, kol nepajunti – sunku tai ir suprasti. Per 15−20 metų taip ir susidėstė ciklas – vienkiemių likimas..

Mano seneliai ir mano prosenelis – jau tris kartus kėlėsi. Buvo gyvenvietės ir pavienės sodybos, paskui, Smetonos laikais, už dalyvavimą Šaulių sąjungoje savanoriams dalijo žemę. Tada daugelis išsikėlė į vienkiemius – tiko, netiko – krūmynai, miškai... Žmonės jau ten įsikūrė, pasistatė gandralizdžius, gandrai prinešė vaikų, vaikai pradėjo skirsti į miestus – į Vilnių, į Kauną, o tėvai liko vieni – be kelių, be elektros, be telefono – be nieko... Vis dėlto žmogus buvo suaugęs su savo gimtąja vieta... Tą tragediją aš ir mačiau, todėl mano nuotraukos negražios... Susėsdavom su žmonėm, kurie manimi pasitikėdavo, atvirai pasišnekėdavom. Sakydavo, šitokia santvarka su šitokiomis nesąmonėmis negali išsilaikyti“.

6 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!