Brangsta aukštasis mokslas. Bus prieinamas tik išrinktiesiems?

 Brangsta aukštasis mokslas. Bus prieinamas tik išrinktiesiems?

Vyriausybė pritarė siūlymui didinti aukštojo mokslo finansavimą, tačiau ne visiems šis sprendimas yra priimtinas, nes tai reiškia ir tai, kad mūsų šalyje brangsta aukštasis mokslas.

Nors didėjantis aukštojo mokslo finansavimas yra geras žingsnis, kuris padėtų užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, tačiau netyla diskusijos, kad vis tik su šiuo sprendimu paskubėta. Kai kurie įžvelgia grėsmę, kad aukštasis mokslas taps mažiau prieinamas, o ir valstybė neskuba studijų kainos našta dalintis su studentais.

Ar bandydami prisitraukti užsienio studentus, į kitas šalis neišvarysime savųjų?

Seimo švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė sako, kad nereikėtų švaistyti pinigų „pigiam“ diplomui, jei neketinama dirbti aukštojo mokslo kvali kacijos reikalaujantį darbą./BNS/ Vidmanto Balkūno nuotr.Mokslas brangs net dvigubai

Jau priimtas sprendimas padidinti kolegijų ir universitetų studijų kainų dydžių koeficientus įskaitant antrosios pakopos ir rezidentūros studijas. Trumpųjų studijų ir pirmosios pakopos studijų kainos taip pat daugiau ar mažiau sulygintos kaip ir sumažinti skirtumai tarp atskirų krypčių universitetinių studijų kainų. 

Lig šiol brangiausių studijų kainos galėjo siekti ir 15 tūkst. eurų, tuo tarpu pigiausios kainuodavo iki 2 tūkst. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, tarptautinė praktika rodo, jog studijų kainų skirtumai gali siekti 3 kartus, bet ne 9, kaip iki šiol buvo Lietuvoje.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino, kad priėmus minėtus sprendimus, brangs ir mokamos studijos.

Labiausiai, pasak jos, padidės socialinių mokslų krypties studijų kaina. Ji pakils nuo 1,5 tūkst. iki beveik 3 tūkst. eurų.

Sukritikavo

Į tokį sprendimą netruko sureaguoti Lietuvos studentų sąjunga (LSS), kuri akcentuoja, kad auštojo mokslo finansavimo didinimas vykdomas studijų prieinamumo sąskaita.

„Akivaizdu, kad didėjantis finansavimas yra teigiamas žingsnis, kuris yra būtinas, siekiant užtikrinti kokybiškas studijas. Siekis didinti finansavimą vienam studentui yra sveikintinas, tačiau šiuo atveju tai daroma neįvertinus visų galimų pasekmių.

Jeigu bendram studijų kainos augimui būtų numatyta papildomai lėšų – puiku, tačiau šiuo atveju didinimas yra vykdomas studijų prieinamumo sąskaita – mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių, palyginus su ankstesniais metais“, – įsitikinęs LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Seime Darbo partijos frakcija taip pat pasidalino įžvalgomis apie šį sprendimą ir savo nuogąstavimus išsakė ŠMSM.

„Manome, kad ministerijos inicijuoti aukštojo mokslo įstatymų pakeitimai naudos neatneš, priešingai, įneš tik daugiau panikos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir žalos.

Pirmiausia, ką turėtume padaryti, tai užtikrinti sklandų, kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. O svarbiausia, įgyvendinant nacionalinės svarbos švietimo reformas, turėtų būti užtikrintos savalaikės ir išsamios diskusijos ne tik su ministerija, bet ir su visuomene“, – teigė parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

[quote author=“Aut. past.“]Šiais metais į aukštąsias mokyklas stojančius studentus pasitiks išaugusios studijų kainos. Tiems, kurie mokosi labai gerai ir gerai, bei jų egzaminų rezultatai garantuos jiems valstybės finansuojamas studijų vietas, nerimauti neturėtų. Dilema iškyla tiems, kurių žinių bagažas nepakankamas valstybės finansuojamai vietai.[/quote]

Studijuoti bet kas ir neturėtų

Kraštietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas sako, kad pamiršti studentų, kurie moka už mokslus patys – negalima: „Valstybės remiamos paskolos yra puikus ir būtinas instrumentas, tačiau norime pradėti diskusiją dėl palūkanų, kurios užgula studentų pečius“.Tuo tarpu švietimietė, Seimo švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė sako, kad gerai pasirengusiems studijoms problemų ir baimių neturėtų kilti.

„Natūralu, kad kyla studijų kainos. Kaip socialinių mokslų atstovė galiu pasakyti, kad socialinių  mokslų studijų kainos buvo neadekvačios aukštųjų mokyklų indėlio požiūriu.

Studijų kaina pakils tiems savo lėšomis studijuojantiems studentams, kurie įstos 2021 metais. Tiems, kurie jau studijuoja, studijų kaina nesikeičia.

Primenu, kad geriausių rezultatų pasiekusiems studentams yra galimybė gauti studijų kainos kompensaciją iš valstybės biudžeto, tik, žinoma, kompensacija nebus skiriama visiems. Taip pat gali atsirasti galimybių ieškoti kompromiso su aukštąja mokykla.

Noriu pabrėžti – į aukštąsias mokyklas turi patekti pasirengę studijoms ir gerai besimokantys. Tokiems studentams problemų ir baimių neturėtų kilti“, – tikina parlamentarė.

Studentai nesutinka su politikų pozicija

LSS prezidentas E. Sarkanas nesutinka su tuo, kad lig šiol aukštosiose mokyklose esą galėjo studijuoti studijoms nepasirengę studentai. Tačiau paneigti fakto, jog yra dalis studentų, kurie „studijuoja vardan studijavimo“ taip pat yra, tik, LSS prezidento teigimu, jų skaičiaus padidėjusi studijų kaina nesumažins.

„Manau, kad jei šis skaičius ir kis, tai minimaliai. Galbūt tai labiau gali daryti įtakos tam, kad studentai, pasiruošę mokėti už studijas savomis lėšomis, mieliau rinksis studijas užsienyje, kurios dažnu atveju yra pigesnės.

Tai, kad dalis studentų „studijuoja vadan studijavimo“ yra ne studijų kainos ar studijų prieinamumo problema, o tai, kad šie studentai, galbūt neretai neskirdami studijoms didesnio dėmesio, jas sugeba pabaigti.

Todėl dažnai girdimas argumentas, kad į aukštąsias mokyklas stoja prastai pasirengę studentai, nėra iki galo teisingas, nes jeigu jie įstoja ir studijas sėkmingai baigia, vadinasi, jie studijoms buvo pasirengę.

Mums dažnai susidaro įspūdis, jog kai yra supriešinimas studijų prieinamumas su studijų kokybe, taip mes patys diskredituojame savo aukštojo mokslo sistemą“, – sako E. Sarkanas.

„Siekiant suvaldyti „studijuojančių vardan studijavimo“ skaičių labiau svarbus yra ne studijų kainos pakeitimas, o studijų vietų skaičiaus nustatymas arba vadinamasis krepšelių pagal studijų kryptis paskirstymas.

Nepamirškime, kad neretai ir aukštosios mokyklos iš savo pusės nenorėdamos prarasti galimų lėšų, neproporcingai didina savo lėšomis studijuojančių studentų skaičių.

Išties nereikėtų švaistyti pinigų net ir „pigiam“ diplomui, jei neketinama dirbti aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Žema studijų kaina pati savaime nesuteiks nei profesinės saviraiškos džiaugsmo jaunuoliams, nei racionaliai nustatytų lėšų aukštosioms mokykloms, nei naudos valstybei“, – tikina V. Targamadzė.

[quote author=“V. Targamadzė“] Pasirinkimas lauks tų, kurie netenkins reikalavimų valstybės finansuojamai vietai – tada jie turės pasirinkti, ar studijuoti savo lėšomis ir mokėti didesnę studijų kainą nei ji buvo praeitais metais, ar rinktis kitas studijas universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje.[/quote]

Už studijas moka maždaug pusė

LSS duomenimis, šiek tiek daugiau negu pusė studentų gauna valstybės finansavimą, o likę už studijas moka savo lėšomis.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas sako, kad dažnai susidaro įspūdis, jog kai yra supriešinimas studijų prieinamumas su studijų kokybe, taip diskredituojama savo aukštojo mokslo sistema./BNS/ Žygimanto Gedvilos nuotr.Lengvatines paskolas bankuose yra pasiėmę vos keli procentai studentų, o E. Sarkano teigimu, ateinančiais mokslo metais tikėtina, jog tokių studentų skaičiai dar labiau sumažės padidėjus palūkanų maržai.

Kėdainietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas akcentuoja, kad valstybė turėtų pasidalinti mokestine našta su studentais: „Valstybės remiamos paskolos yra puikus ir būtinas instrumentas, tačiau norime pradėti diskusiją dėl palūkanų, kurios užgula studentų pečius. Turime galvoti ir apie studentus, mokančius už studijas.

Dabar tokių valstybės remiamų paskolų gavėjai, pateikę prašymą gali nemokėti palūkanų studijų laikotarpiu, tačiau studijas pabaigus, palūkanos yra skaičiuojamos ir mokamos.

Todėl mūsų kolega Vytautas Gapšys įregistravo įstatymo pataisas, kurios leistų palūkanas už paskolas studijų įmokoms kompensuoti ir studijų laikotarpiu, ir 5 metus po jų.“

Prieinamumo nesumažins… kai kuriems

Taigi, ar įstatymo pakeitimai sumažins aukštojo mokslo prieinamumą? V. Targamadzė akcentuoja, kad tiems, kurie mokosi labai gerai ir gerai, ir šiemet stos į aukštąsias mokyklas, studijų prieinamumas tikrai nesumažės.

Na, o tie, kurių 12 metų žinios neatitiks nemokamo aukštojo mokslo kriterijų, išties susidurs su dilema.

„Noriu pabrėžti, kad svarbu ne tik norėti, bet ir galėti studijuoti aukštojoje mokykloje arba, kitaip tariant, būti pasirengus atitikti aukštosios mokyklos reikalavimus.

Pasirinkimas lauks tų, kurie netenkins reikalavimų valstybės finansuojamai vietai – tada jie turės pasirinkti, ar studijuoti savo lėšomis ir mokėti didesnę studijų kainą nei ji buvo praeitais metais, ar rinktis kitas studijas universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje“, – sako V. Targamadzė.

Ji akcentuoja, kad norminių studijų kainų pakėlimas sudaro galimybę kelti studijų kokybę. Studijų kaina keliama ir reaguojant į infliacijos pokyčius, kainų kilimą, norą pakelti darbo užmokestį dėstytojams ir kitus dalykus.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video