Laukia kontrastinga vasara

 Laukia kontrastinga vasara

BNS nuotr.

Rasa Jakubauskienė

Pergyvenę šaltą žiemą ir nelabai malonų pavasarį daugelis viltingai laukia vasaros, kad galėtų pabėgti į sodybas ar šiaip kokį jaukų gamtos prieglobstį. Kad pajustų neribotą saulės vonių ir gaivinančio upių, ežerų ar jūros vandens malonumą.

Etnologas, gamtos mokslų daktaras prof. Libertas Klimka, daugelį metų stebintis gamtos ženklus, prognozuoja, jog vasara bus kupina staigmenų. Todėl ji turėtų įtikti bet kokiam skoniui. Tiesa, norintiems iš anksto susiplanuoti atostogas, turėtų būti sudėtinga nuspėti, koks oras turėtų vyrauti tuo metu.

Kuri pirma – kregždė ar gegutė?

Dr. Libertas Klimka: „Mūsų gamta yra tiesiog gyvenk ir džiaukis. Žmogaus bėdoje nepalieka.“
/Šarūno Mažeikos BFL/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Gamtos ženklai interpretuojami pagal mūsų kaimo senolių šimtmečiais kauptą patirtį, etnožiniją. Tų ženklų yra įvairių“, – ilgamete patirtimi dalijasi profesorius ir pradeda pasakoti apie savo stebėjimus: „Ypač prasidedant vasarai, žiūrima beržas ar alksnis pirmas sprogsta. Jeigu beržas pirmiau negu alksnis, tai vasara bus sausa, mažai lietaus.

Taip pat stebima, kur lizdus suka vieversys – luomelėje ar ant kalniuko. Pagal tai irgi sprendžiama, kiek bus lietaus ir ar vasara bus lietinga, ar ne. Žinoma, jeigu ant kalniuko, tai vieversys žino, kad luomelėje gali užlieti jo lizdelį ir renkasi saugesnę vietą.

Kaip tik neseniai gandrai jau sudėjo kiaušinius, netrukus turėtų išsiperėti ir gandriukai. Tad kaimo žmonės žiūrėdavo, ar gandras iš lizdo kiaušinį išmeta, ar gandriuką. Jeigu kiaušinį, reiškia, metai bus sunkūs, labai permainingi orai, o jeigu gandriuką, tai metai ganėtinai neblogi laukia, nes išmestas gandriukas gali išgyventi.

Taip pat žiūrėdavo, kas pirmas – kregždė atskris į Lietuvą ar gegutė užkukuos. Pagal tai būdavo spėjama visos vasaros pobūdis. Negerai, jeigu gegutė užkukuoja vėliau negu parskrenda kregždė. Ir apskritai geriausia, kai gegutė užkukuoja, kai medžių lapeliai jau būna šiek tiek išsiskleidę.“

Ir audrų gali būti, ir lietaus, ir gražių saulėtų dienų kaip ir pavasarį buvo – kelios dienos saulėtos, šiltos, paskui – staiga atšąla iki šalnų. Tai vasaros pirmoji pusė, panašu, kad tokia gali ir būti.

dr. L. Klimka

Griaustinis nusako būsimos vasaros „charakterį“

Dr. L. Klimka pasakoja, kad dar vienas iš senolių būsimos vasaros orų spėjimo objektų būdavo eglių kankorėžiai.

„Žiūrėdavo, kur eglės sukrovusios daugiau kankorėžių – viršūnėje ar ant apatinių šakų. Pagal tai spėdavo vasaros sausringumą – jeigu viršūnėje, vasara gali būti drėgnesnė nei įprastai.

Labai atidžiai senoliai įsižiūrėdavo ir į tai, kaip pievų, bet ne miško skruzdėlės lipdo savo lizdus – iškeltus aukštai tarp žolių, reiškia, vasara bus lietinga, bent jau pirmoji pusė. Ir dar svarbu, į kurią pusę landas padaro. Jeigu landos į šiaurinę pusę, vasara bus karšta, sausa; jeigu į pietinę, atvirkščiai – reikės joms taupyti šilumą. Lygiai taip pat ir paukščiai – kur daugiau lizdus suka, ar pietinėje užuovėjoje, kur šiltesnė pusė, ar kaip tik labiau į šiaurinę.

Taip pat prieš sausrą, prieš karštą vasarą – šiaurinėje pusėje paukščių lizdų yra daugiau, – gausia senolių išmintimi dalijasi etnologas. – Žinoma, vasaros pradžioje stebima, iš kurios pusės nugriaudžia pirmas griaustinis. Jis nusako visą vasaros charakterį.“

– Šiemet pirmas griaustinis jau nugriaudė?

„Taip, įvairiose vietose gal kiek skirtingai, bet žmonės pagal tai spėdavo. Jeigu iš rytų, tai vėjuota, žvarboka vasara laukia, jeigu iš šiaurės, tai iš viso šaltoka vasara, geriau, jeigu pirmas griaustinis nugriaudžia iš pietų arba vakarų. Iš vakarų lietinga, bet šilta“, – pažymi gamtos mokslų daktaras.

Būsimos vasaros įžvalgos – pavasario pradžioje

Pasak profesoriaus, taip pat ir pavasarį yra ypatingų dienų, per kurias būdavo spėjami ateinančios vasaros orai.

„Pavyzdžiui, šalna per Jurgines. Šiais metais buvo toks požymis, tad tai reiškia, kad vasaros pradžia nebus šilta. Sako: „Jurgis ant širmo žirgo atjojo“, – šypsosi dr. L. Klimka. –

Gegužės 8 d., per Stanislovą arba cibulinį, kai sodinami svogūnai, jeigu tai graži diena, labai saulėta, reiškia bitės prineš daug medaus. Ką tai reiškia? Reiškia, kad tai bus subalansuota vasara, nes, kai bitės daug medaus prineša, tai vasara būna ir pakankamai saulėta, ir pakankamai drėgna, nes nektarui susidaryti reikalinga drėgmė.

Galima atsižvelgti ir į tai, kokia kovo pradžia buvo. Pavyzdžiui, kokia buvo kovo antroji, kuri nurodo vasaros charakterį arba kovo 17-oji, parodanti, kokios pievos užaugs. O jos užauga gražios, kai būna pakankamai drėgmės.

Netgi vasario antroji, Grabnyčios, jeigu ta diena saulėta, bus perkūnijos daug.“

Taip, bet Lietuvoje niekada nebūna blogai – jeigu daržovės neužauga, tada javai gerai užauga, jeigu ne to, tai to būna.

dr. L. Klimka

Bus visko

Apibendrindamas vasaros prognozes, dr. L. Klimka atkreipia dėmesį į vieną svarbų dalyką:

„Taigi, summa summarum, sudėjus visus požymius į visumą, galima padaryti kažkokias bendras išvadas. Nes pagal vieną požymį niekada neverta pradėti prognozavimo, spėjimo. Būna lokalinių nukrypimų“, – pataria ilgametis gamtos ženklų stebėtojas.

Kalbant apie šią vasarą, etnologas spėja, kad pirmoji vasaros pusė turbūt bus labai panaši kaip pavasaris – ne per daug šilta, kontrastinga.

„Ir audrų gali būti, ir lietaus, ir gražių saulėtų dienų kaip ir pavasarį buvo – kelios dienos saulėtos, šiltos, paskui – staiga atšąla iki šalnų. Tai vasaros pirmoji pusė, panašu, kad tokia gali ir būti.

Antroji pusė lyg ir truputį jau labiau subalansuota, lygesnė, stabilesnė, ne tokia kontrastinga kaip pirmoji. Norint konkrečiau pasakyti, kuri yra pirmoji ar antroji pusė, galima būtų skaičiuoti taip: birželis ir liepa – pirmoji pusė, o rugpjūtis ir rugsėjis – antroji, – patarė gamtos mokslų daktaras. – Astronomai rudens pradžia laiko rugsėjo 22-ąją, t.y. astronominė rudens pradžia. Taigi, ir pastaraisiais metais pas mus rugsėjis buvo tikrai vasariškas. Aišku, gal ir su klimato atšilimu šiek tiek susiję. Bet vasara tikrai pasislinko į rudens pusę.“

Taigi, ateinanti vasara turėtų būti tradicinė lietuviška?

„Ypatingai pirmoji pusė. Netgi gal truputėlį per daug kontrastinga, per daug primenanti jūrinį klimatą, kai gali atnešti staigių permainų – su perkūnijomis, gausiu lietumi ir kartu netikėtai šiltomis, netgi karštomis dienomis“, – apie būsimą vasarą kalba dr. L. Klimka.

Lietuvoje niekada nebūna blogai

Pastebėjus, jog tokiu atveju atostogaujantiems atostogas bus sunku susiplanuoti, o daržininkams reikės sukti galvas, kaip apsaugoti augalus, profesorius sako:

„Taip, bet Lietuvoje niekada nebūna blogai – jeigu daržovės neužauga, tada javai gerai užauga, jeigu ne to, tai to būna. Netgi sausros kartais į naudą išeina. Aišku, jeigu ilgos, tai nelabai gerai, bet šilumos kartais labai reikia.

Mes Lietuvoje, reikia pasakyti, turime tikrai gerą padangę. Ji dosni yra viskuo: jeigu daržai blogai užauga, tai bent grybų daug būna. Pavyzdžiui, praeitas pavasaris buvo sausringas, užtai šiemet pušynuose labai dygsta bobausiai. Kompensacija įvyksta. Žodžiu, mūsų gamta yra tiesiog gyvenk ir džiaukis. Žmogaus bėdoje nepalieka.“

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video