Kovarnių kolonijos iš Akademijos ir Dotnuvos jau plečiasi į Kėdainius?
Kovarnių lizdų šiais metais galime aptikti daugelyje gatvių – ne tik, kaip įprastai, J. Basanavičiaus ir Žemaitės, bet ir P. Lukšio, Respublikos, A. Kanapinsko, Gegučių./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Iki šiol bene gausiausia kovarnių populiacija Lietuvoje buvo Kėdainių rajono Dotnuvos ir Akademijos apylinkėse, o šiemet jau ir kėdainiečiai pastebėjo, kad ir Kėdainių mieste akivaizdžiai padaugėjo kovarnių lizdų. Jau ir vienas kitas skundas dėl naktimis karksinčių paukščių yra. Tačiau gamtininkai griežti – dabar ne tik kovarnių lizdus naikinti draudžiama, bet ir jų ramybės drumsti nevalia.
Žmonės ir stebi, ir skundžiasi
Įvairių Kėdainių miesto kvartalų gyventojai su nerimu stebi ratus sukančius kovarnius – nors tokios didžiulės šių paukščių koncentracijos kaip Akademijoje nėra, tačiau ir vienas kitas lizdas viename medyje vietinių tikrai nedžiugina.
Žmonės ir tarpusavyje pasikalba, ir bando informacijos ieškoti savarankiškai, ir į seniūniją kreipiasi, ir, kaip dabar labai madinga – į socialinius tinklus rašo.
Kovarnių lizdų šiais metais galime aptikti daugelyje gatvių – ne tik, kaip įprastai, J. Basanavičiaus ir Žemaitės, bet ir P. Lukšio, Respublikos, A. Kanapinsko, Gegučių.
Gyventojai atkreipė dėmesį, kad šiemet šie paukščiai užkariauja vis naujas vietas, kuriose iki šiol neapsigyvendavo, ir daro prielaidą, kad paukščių populiacija mūsų krašte didėja, nes tai matoma tiesiog plika akimi ir net nebūnant ekspertu.
Gyventojai atkreipė dėmesį, kad šiemet šie paukščiai užkariauja vis naujas vietas, kuriose iki šiol neapsigyvendavo ir daro prielaidą, kad paukščių populiacija mūsų krašte didėja, nes tai matoma tiesiog plika akimi ir nebūnant ekspertu.
Aut. past.
Šiuo metu paukščių trikdyti negalima
Kėdainių miesto seniūnas Algirdas Krivičius sako, kad didelės problemos dėl kovarnių Kėdainiuose nėra, o šių paukščių lizdus galima ardyti tik tuomet, kai kovarniai juos palieka. Yra buvę metų, kai gyventojai dėl to kreipėsi ir į seniūniją. Tačiau šiuo metu kovarnių lizdus ardyti draudžiama.
„Nuo kovo 1 iki vasaros vidurio draudžiama net vaikyti ar kitaip naikinti jau perinčius paukščius. O reguliuoti varninių paukščių populiaciją leidžiama tik humaniškais būdais.
Kovų populiacija visoje Europoje mažėja. Tai saugomi paukščiai, todėl juos naikinti draudžiama“, – pažymėjo miesto seniūnas.
Prieš keletą metų Dotnuvos seniūnijoje buvusi situacija, kuomet net gyvulius teko ginti nuo šių paukščių, sėja nerimą ir dabar.
Aut. past.
Šiemet paukščiai sugrįžo anksčiau
Lietuvos ornitologų draugija pastebėjo, kad šiltas šiųmetis vasaris nulėmė, jog kovai į Lietuvą sugrįžo gerokai anksčiau neis įprastai. Nors ir trumpai trukusią žiemą nemažai jų praleido mūsų krašte.
Iš tikrųjų kovai pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys. Nuo senovės lietuvių minimą kovarnių dieną – kovo 4-ąją – daugelyje kolonijų paukščiai jau užsiiminėjo lizdus.
„Norime priminti, jog paukščių šaudymas perėjimo vietose ar lizdų naikinimas veisimosi metu yra didžiulis nusižengimas su atitinkamomis nuobaudų priemonėmis“, – įspėja Lietuvos ornitologų draugija.
Gąsdina vietinius
To metu prieš keletą metų Dotnuvos seniūnijoje buvusi situacija, kuomet net gyvulius teko ginti nuo šių paukščių, sėja nerimą ir dabar.
Anuomet ūkininkai nebegalėjo į laukus išleisti ganytis ėriukų, mat šiuos tuojau pat atakuodavo ir gyvus kapodavo dideli kovarnių ir kranklių būriai. Kovarniai niokodavo ir laukuose stūksančius šieno ritinius. Ūkininkams su šiais paukščiais kovoti būdavo itin sunku, nes neveikdavo jokia apsauga: nei patrankos, nei plėšrūnus imituojantys aitvarai, nei kitos priemonės. Baiminamasi, kad ir šiemet gali kartotis panaši situacija.
12 Komentarai
1. Nuotraukoje ne kovarnis. 2. Paukščiai Akademijoje turi tokią pačią teisę gyventi, kaip ir mes. Užteks vietos visiems.
Matomai toli nuo triukšmingų paukščių lizdų gyvenate, arba tamsta esate kurčias, neinate pasivaikščioti ar neturite automobilio.
Šalia gyvenu nuo vaikystės. Netrukdo.
Patinka kai šika ant galvos?
Gal jis apšiktas bėga loterijos bilietų pirkti tikėdamasis išlošt mElEjoną?
Labai blogai, kad triukšmingi ir visur dergiantys paukščiai yra svarbiau už žmones. Akademijoje parke žmonėms nebėra vietos, nes per garsų triukšmą, paukščių šūd…kfentančius iš medžių nebe įmanoma ten nueiti pasivaikščioti. Blogiausia tai, kad paukščiai jau užkariavo ir medžius, esančius prie namų. Jau nuo 3h, 4h., ryto baisus karksėjimas prikelia iš miego. Senjorai neturėdami galimybės mėgautis pasivaikščiojimu parke, dabar jau ir aplink namus nebegali vaikščioti, kad galvų neapdergtų. Automobiliai ištisai apdergti, nes stovėjimo aikštelė po medžiais. Tiesiog baisu…Bet juk paukščiai svarbiau…
kad karvės skraidytų…Nors man užtenka ir kiemo liepoje perinčios gandrų porelės.Beje,jie sąžinę turi skrendant nebombarduoti.O jei jau liuobia,tai tik žemyn lizde stovėdami.
Gyvenu Akademijoje, netrukdo. Birželio vidury išskris. Kas trukdo, tai parko takeliai – tokie, kad naktį gali dantis išbarstyt. Nežinau, kas per apšiktos mašinos – mano švari, aišku, gyvenant kaime pasitaiko, kad koks paukštis apdeda.Nei trečią nei ketvirtą val tikrai nekarksi, nespauskit vaško iš š
Ir dar kaip karksi, reikia televizorių paleisti visu garsu, kad girdėtum, lango neįmanoma atsidaryti. O jei negirdi, tai ko gero ausų neplauni ar dramblys ausis numynė. Ir šika, ir teršia, ir dergia. Varnos, kovai, kormoranai, skraidančios žiurkės balandžiai daugiau žalos nei naudos duoda.
Pablūdo gamtosaugininkai. Šlykštūs tie paukščiai- rėksmingi, triukšmingi, teršia aplinką, platina ligas…Kaip tik reikia draskyti jų lizdus ir neleisti perėti, jų ir taip didelė populiacija. O kokie tie humaniški metodai, gal galima išvardinti? Koks tas humaniškas metodas, kodėl neparašė?
Gaisrininkų pagalba pakelt paukščius ir vandenuku palaistyt…
Prasti jus zmones