Ūkininkams – didelė bėda: krankliai užkapoja ėriukus, šieno ritinius niokoja kovarniai

 Ūkininkams – didelė bėda: krankliai užkapoja ėriukus, šieno ritinius niokoja kovarniai

Dėl iškritusių gausių kritulių traktoriai negalėjo įvažiuoti į pievas paimti ritinių, kovarniai nieko nelaukdami juos kapoja ir gadina paruoštą pašarą./Asmeninio archyvo nuotr.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijoje susidarė neeilinė situacija – vietos ūkininkai skundžiasi, kad į ganyklas nebegali išleisti ėriukų, mat šiuos tuojau pat atakuoja ir gyvus kapoja didelės kranklių kolonijos. Ūkininkams kyla ir dar daugiau bėdų – laukuose stūksančius šieno ritinius gadina ir niokoja kovarniai.

Akivaizdi ir skausminga žala

Kovarnių ir kranklių daroma žala akivaizdi ir skausminga avių augintojams, o ypač Dotnuvos seniūnijoje.

Dėl iškritusių gausių kritulių traktoriai negalėjo įvažiuoti į pievas paimti ritinių, kovarniai nieko nelaukdami juos kapojo ir gadino paruoštą pašarą.

Krankliai be gailesčio užkapoja ir ėriukus, kurių apginti negali net ėriavedės. Jokia apsauga neveikia: patrankos, imituojantys plėšrūnus aitvarai ir kt.

Užkapojo negyvai

„Išleidau į lauką avytes su ėriukais saulutėje pasišildyti. Krankliai kelis ėriukus kaipmat užkapojo. Ir kaip dabar ant jų nepykti?

Vienas kranklys toks agresyvus, kad net man ateinant niekur nespruko. Įdomu, kokią žalą gamtai padaro nereguliuojama kranklių populiacija?

Stirnų ir kiškių jaunikliai turėtų smarkiai nukentėti“, – svarstė vietos ūkininkė Rūta Lukoševičiūtė.

Krankliai be gailesčio užkapoja ir ėriukus, kurių apginti negali net ėriavedės. Jokia apsauga neveikia./Asmeninio archyvo nuotr.

Kenčia visi

Dėl Akademijoje esančių kovarnių kolonijos ūkininkai pasiruošę minti valdiškus kelius, žmonės pavargo kentėti.

„Tiesiog sukapoja ritinius. Suvaro viršų ir iš apačios irgi. Eina aplink ritinį ir kapoja. Niekas negelbėja. Su vaikais dabar suskridę. Ir niekur nesitraukia. Nakvoja irgi pas mus. Net namo neskrenda.

O jų veisykla Akademijoje. Visi aplinkiniai ūkininkai kenčia. Išrinko keliems pasėtus kukurūzus. Niekas neišdygo. Sėja iš naujo.

Laiko pienines karves, be pašaro, nes žuvę. Žodžiu, baisu.

Ruošiamės skundą seniūnijai teikti, kad kažką darytų su ta kolonija. Aplink ūkininkai patrankų prisistatę bando baidyti, tai žmonės skundžiasi dėl triukšmo, bet ką tam ūkininkui daryti, kur jo teisės?“ – dėstė vietos ūkininkė.

Pagalbos ir išeities iš susidariusios padėties ieško ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Ji kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, tačiau kol kas jokio grįžtamojo ryšio nesulaukė.

Aut. past.

Ieško pagalbos

Pagalbos ir išeities iš susidariusios padėties ieško ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Ji kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, tačiau kol kas jokio grįžtamojo ryšio nesulaukė.

„Kranklių užpuolimai vyksta nuolat ir avių augintojai jau buvo nuleidę rankas, tačiau išėjus teisės aktų projektams dėl paukščių daromos žalos, labai viliamės ir tikimės, kad ministerija atsižvelgs į Lietuvos avių augintojų patiriamą žalą dėl nuolatinių kranklių puolimų ir ši paukščių rūšis bus įtraukta į teisės aktus drauge su žąsimis, gervėmis ir gulbėmis“, – dėstė G. Kisielienė.

Prašo atsižvelgti

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė prašo atsižvelgti į avių augintojų patiriamą žalą dėl kranklių daromos žalos domestikuotiems gyvūnams (avims).

„Nėra metų, kad krankliai nepadarytų žalos Lietuvos avių augintojams. Šie paukščiai ypatingai daro didelę žalą, nes puola besiėriuojančias avis, gabalais išplėšia vilną, iškapoja akis, mirtinai sužeidžia.

Taip pat, žaloja mažesnius ėriukus, o ėriavedės negali apginti savo atžalų nuo kranklių.

Daugelis prevencinių priemonių neveikia kranklių, nes tai plėšrūs, protingi ir drąsūs paukščiai, kurie nebijo net garsinių patrankų“, – aiškina G. Kisielienė.

Mina kelius

Vadovė nesėkmingai siuntė raštus Žemės ūkio ministerijai. Nepavyko susisiekti ir su Dotnuvos seniūnu, nes šis tuo metu atostogavo.

Susisiekti pavyko su Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus laikinąja vedėja Gintare Kundrotaite-Kozins, kuri patikino, jog kalbėsis su specialistais ir tarsis, kokių priemonių būtų galima imtis.

Apie situaciją pasisakė ir garsiausias Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kuris stebėjosi, jog šie paukščiai neturi medžioklės sezono.

„Na taip, kranklys yra reto agresyvumo paukštis. O ką jie daro su stirniukais, kiškiukais, gervių, kurtinių lizdais!

Keista, kad iki šiol ši rūšis neturi medžioklės sezono, kaip pilkoji varna ir kovas“, – situaciją pakomentavo ir įžvalgomis pasidalino S. Paltanavičius.

4 Komentarai

  • O kodėl jų niekas nenaikina tų parazitų? Tai neužilgo puls ir žmones ne tik vargšiukus ėriukus. O kas bus tada?

  • Išsitrauk bardanke ir pyškink, niekas čia tokiom nesamonėm neužsiiminėja

  • Kai valdininkų gyvulius puls didelės kranklių kolonijos -tada jie supras, kad reikia imtis kokių nors veiksmų prieš tuos paukščius .

  • Varge varge,bėdų bėda-mus ir lesa ,mus ir ėda…krankliai,varnos,šimonytės,kagebistai ir čmilytės.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video