Rado nugaišusią neįtikėtino dydžio žuvį: gali būti, kad tai vienas iš Kėdainių plaukiojančių „paršų“
Vaikščiodamas upelio pakrantėmis Ruslanas Linevas aptiko labai didelės žuvies gaišeną. Jo manymu, tai daugiau nei 20 kilogramų sveriantis plačiakaktis. Tik iš kur toks monstras atsirado šiame mažame upelyje?/Ruslano Linevo nuotr.
Kėdainių miestą kertančiame nedideliame Dotnuvėlės upelyje – keistas ir neįprastas radinys. Miesto parko seniūnaitis, žvejys Ruslanas Linevas, vaikščiodamas upelio pakrantėmis, aptiko labai didelės žuvies gaišeną. Jo manymu, tai daugiau nei 20 kilogramų sveriantis plačiakaktis. Tik iš kur toks monstras atsirado šiame mažame upelyje?
Rado nugaišusį ties tiltu
Savaitgalį vaikštinėdamas upelio pakrantėmis žvejys R. Linevas ant akmenų aptiko plačiakakčio gaišeną. Žuvį vyras rado ties tiltu J. Basanavičiaus gatvėje.
„Žuvis buvo milžiniška. Ji apie 20–25 kilogramų svorio, daugiau nei metro ilgio. Tai tikras monstras. Bet iš kur toks mūsų upeliūkštyje? Juk tokie čia negyvena.
Skambinau seniems žvejams, aiškinausi, diskutavome. Yra du variantai: arba per potvynį šis monstras atplaukė iš Nevėžio, arba iš miesto parko užtvankos krito, susižalojo ir nugaišo. Kitų variantų niekas nesugalvojo”, – dėstė ilgametis žvejys.
Savaitgalį vaikštinėdamas upelio pakrantėmis žvejys ant akmenų aptiko milžiniško plačiakakčio gaišeną. Žuvį vyras rado ties tiltu J. Basanavičiaus gatvėje.
Aut. past.
Gyveno parke
Dar keli žvejai pasakojo, kad tai gali būti mūsų miesto parko senbuviai, nes tokių čia yra septyni. „Vasarą prie tilto, ties giliausiomis vietomis galime pamatyti čia plaukiojančius septynis „paršus“. Vienas žvejys pasakojo, kad teko jam sužvejoti 25 kilogramų svorio plačiakaktį miesto parke. Net filmuotą medžiagą pats mačiau. Tad patikėjau. Jei ši žuvis yra iš to septyneto, tada parke liko tik penki monstrai. Greitai sužinosime, vasara ne už kalnų.
Tačiau neatmeskime ir to varianto, kad pakilus vandeniui milžinas čia atplaukė iš kokios senvagės. Bet radinys tikrai neeilinis, o sužvejoti tokį būtų dar įspūdingiau“, – svarstė R. Linevas.
Pirmą kartą Lietuvos vandenyse plačiakakčiai buvo įveisti 1962 metais. Šios šilumą mėgstančios žuvys buvo auginamos Kietaviškių žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, leidžiamos į Elektrėnų marias, nes šiluminės elektrinės išleidžiami šiltesni vandenys buvo tinkama aplinka šioms žuvims.
Aut. past.
Naršinami dirbtinai
Pirmą kartą Lietuvos vandenyse plačiakakčiai buvo įveisti 1962 metais. Šios šilumą mėgstančios žuvys buvo auginamos Kietaviškių žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, leidžiamos į Elektrėnų marias, nes šiluminės elektrinės išleidžiami šiltesni vandenys buvo tinkama aplinka šioms žuvims, tačiau vis tik plačiakakčiai Lietuvoje dar tebėra reta žuvis.
Moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad plačiakaktis – karpinių šeimos žuvis. Jo nugara žalsvai pilka, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai smulkūs, galva didelė ir plati. Apatinis akies kraštas yra žemiau burnos. Plačiakaktis paprastai užauga iki maždaug 1 metro ilgio ir 16 kilogramų svorio, tačiau Lietuvoje pagautas rekordinis plačiakaktis svėrė per 20 kilogramų. Natūraliai, kaip ir karpiai, yra paplitę pietryčių Azijoje, gamtoje auga dvi rūšys plačiakakčių – baltieji ir margieji.
Lietuvoje natūralus plačiakakčių nerštas nėra įmanomas. Uždarose recirkuliacinėse sistemose plačiakakčiai naršinami dirbtinai.
7 Komentarai
As kartuves radau palei upeli, kas galejo jas plikti???
Atsargiai.. Nepasikabink bezaizdamas
Linevas nekencia konservatoriu
Rusla iškyšk dyrka ir duok šimonytei pačiulpti
O kam patinka tie konservai? Niekam!
Juk patvine buvo ir itekiejo
Perzvelgus komentarus-vieni neadekvatai.