Kėdainių tautodailininkai karantino sujauktų planų neatsisako

 Kėdainių tautodailininkai karantino sujauktų planų neatsisako

Vos pradėjus pokalbį, Kėdainių krašto dailės draugijos pirmininkės Albinos Mackevičienės pasiteiravau, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena draugija ir jos nariai. Pašnekovė apgailestavo: „Draugija dabar nelabai smagiomis nuotaikomis gyvena, kadangi daug ką sujaukė karantinas – mūsų planus, parodų grafiką.“

O jų būta tikrai nemažai. Ponia Albina ir jos vadovaujamos draugijos nariai stebina savo aktyvumu, užsidegimu tam, ką daro, ir darbų grožiu. Net ir itin garbingo amžiaus tautodailininkai nesėdi rankų sudėję, bet imasi darbų, dalyvauja parodose. 

Paveikė emociškai ir psichologiškai

Vis tik izoliavimasis, karantinavimasis, buvimas namuose, pasak A. Mackevičienės, turėjo neigiamos įtakos ir kūrėjų darbams, kadangi ne visi turėjo pakankamai darbo priemonių kūrybai.

„Laiko kūrybai atsirado daugiau, tačiau trūksta dažų, drobės, o parduotuvė, iš kurios pirkdavome medžiagas, kaip ir visos kitos, buvo uždaryta. Dauguma draugijos narių priskiriami rizikos grupei, tad vis dar vengia viešumos ir vaikščiojimo po parduotuves, – kalbėjo draugijos pirmininkė. – Kita vertus, dauguma yra tapybininkai ir kambaryje dirbti su aliejiniais dažais nėra palanku. Todėl karantinas – tikrai sudėtingas laikotarpis.“

Taip pat didžiajai daliai tautodailininkų izoliacija nėra lengva ir emociškai bei psichologiškai – dauguma bijo viruso, dėl to pesimistiškai nusiteikę ir nelabai turi nuotaikos kūrybai.

„Sako, kad jiems dabar ne iki kūrybos. Nemažai jų turi sodus, todėl laukė to laiko, kai galės į juos iškeliauti. Žinoma, taip atsivėrė daugiau galimybių pabūti gamtoje, nors iš kitos pusės kūrybą užgožė sodo darbai“, – sakė A. Mackevičienė.

Albina Mackevičienė: „Per metus yra suorganizuojami bent du respublikinio masto karpytojų plenerai, kur suvažiuojame žymiausios Lietuvos karpytojos, nors aš savęs žymiausia nelaikau.“ Asmeninio albumo nuotr.Turėjo daug planų

Ponia Albina atskleidė, jog iki karantino turėjo kasmetinių planų – gausiai dalyvauti parodose. Juo labiau kad Kėdainių krašto kultūros centrai ir jų padaliniai tautodailininkus visada mielai priima, o darbų eksponavimui jie tikrai turi – mažiausiai dviem srautais vienu metu. O dabar sustojo tos parodos.

„Prieš pat karantiną buvome surinkę ir paruošę pakeisti parodą Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. Ten paprastai būna daug mūsų darbų – apie šimtą, – kurie kabo apie metus ir kas kažkiek laiko vienų skyrių darbai tiesiog apkeičiami su kitų. Bet per karantiną poliklinika užsidarė, todėl surinkta paroda jau du mėnesius glaudžiasi Daugiakultūriame centre. Ačiū moterims, kad mus ten priima ir leidžia pasidėti darbus“, – dėkojo tautodailininkė.

Pasidomėjus, ar nesvarstė surengti per karantiną išpopuliarėjusių virtualių parodų, A. Mackevičienė teigė, jog tam neturi galimybių.

„Aišku, galima būtų tai padaryti, bet tai – papildomas darbas, nes reikėtų surinkti visus darbus, juos nufotografuoti, paruošti parodai. Taip pat reikia žmogaus, kuris būtų laisvesnis ir tuo galėtų užsiimti. Mes, pedagogai, esame dabar labai užsiėmę nuotoliniu mokymu ir nebelieka beveik laiko net asmeninei kūrybai, o mūsų mažiau užsiėmę žmonės yra senjorai, kurie su technologijomis nelabai „draugauja“, – apie virtualių parodų galimybes kalbėjo pašnekovė.

Jaunimo draugijoje – mažuma

Klausant ponios Albinos akivaizdu, jog Kėdainių tautodailininkų draugija aktyviai vykdo veiklą ir nėra tik formaliai veikianti organizacija. Tačiau jaunimo joje nėra daug.

„Truputį jaunimo draugijoje turime, tai – jauna, 29-erių metų, Eimučio ir Audingos Murauskų šeima iš Pernaravos. Jie yra dizaineriai, užsiima medžio drožyba ir visokiomis interjero detalėmis. Tačiau jie augina vaikutį, užsiėmę kasdieniu gyvenimu, todėl aktyviai draugijos veikloje jiems sudėtinga dalyvauti, – supratingai kalbėjo pati keturis vaikus užauginusi draugijos pirmininkė. – Iš jaunesnių dar yra Giedrė Kanapeckaitė, Aurelija Kotinskienė.“

[quote author=“A. Mackevičienė“]Prieš pat karantiną buvome surinkę ir paruošę pakeisti parodą Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. Bet per karantiną poliklinika užsidarė, todėl surinkta paroda jau du mėnesius glaudžiasi Daugiakultūriame centre.[/quote]

Pastaruoju metu draugijoje narių šiek tiek sumažėjo – šiuo metu yra 42, tačiau prieš tai kurį laiką buvo apie 50 tautodailininkų. 

„Labai gaila, kad praėjusiais metais į Amžinybę iškeliavo Vladislava Šimokaitienė ir Jonas Lukšys. Jauna tautodailininkė Julija Baltuškevičiūtė apsigyveno Druskininkuose, turėjome dar porą jaunų žmonių, bet jie nuėjo į verslą ir paliko draugiją, nes verslas irgi reikalauja begalės darbo, atsidavimo. Aš suprantu, kad jaunimas į draugiją rečiau ateina ir dėl to, kad jiems ir mokslai, ir darbas, o šalia to dar ir šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir t.t. Žodžiu, tai nepalieka laisvalaikio jų malonumui, kad galėtų užsiimti kažkokia kūrybine veikla“, – sakė A. Mackevičienė.

Ponia Albina papasakojo ir skaudžią, bet labai įdomią draugijos nario tautodailininko Filiberto Permino istoriją, kai jis, atrodytų, moterišką rankdarbį panaudojo emocinei ir psichologinei savigydai. 

„Išgyvendamas skaudžią žmonos netektį, Filibertas pradėjo siuvinėti karoliukais. Mane tai tikrai labai nustebino. Kaip jis sakė, taip jis rado vienintelį būdą, kaip nusiraminti, kai žmona dar gulėjo komos būsenos. Taip jis vieninteliu būdu nusiramindavo artėjant tai baisiai minutei… Siuvinėjant karoliukais, juos reikia skaičiuoti, atrinkinėti spalvas, derinti. Dar praėjusiais metais jis siuvinėjo, o dabar jau gali ir tapyti, bet pradžioje, tai labai sunkų momentą žmogus išgyveno“, – apie rankdarbių privalumus ir liūdną istoriją kalbėjo A. Mackevičienė.

Asmeninio albumo nuotr.Vienija įvairių sričių tautodailininkus

Atkreipus dėmesį į tai, kad draugija daugiausia vienija pedagogus, ponia Albina su tuo sutiko.

„Taip, tiesa. Mokytojos yra Laima Bytautienė, Giedrė Kanapeckaitė, Laima Mačiūnienė, Daiva Nurdinova, aš pati pedagogė, Audrius Vasiliauskas, Lida Vilčinskaitė, Lilija Labeckienė, buvusi pedagogė Joana Lukoševičienė, socialinės darbuotojos Sonata Kriščiūnienė, Loreta Steponavičienė. Taip pat pedagogine veikla kaip amatininkai užsiima Birutė Šinkūnienė. Žodžiu, pedagoginė sritis dominuoja mūsų draugijoje. Taip pat turime ir buhalterių, įstaigų darbuotojų ir pan.“, – draugijos narius vardijo pašnekovė.

Paklausta, kokių sričių tautodailininkai glaudžiasi po draugijos stogu, pirmininkė pažymėjo, kad jų nėra daug, tačiau labai įdomios.

„Sritys nėra labai įvairiapusiškos, bet turime sertifikuotų amatininkų: meistro vardus turi Audrius Vasiliauskas, Loreta Steponavičienė, Birutė Šinkūnienė, Arūnas Gaučas, dar aukštesnę kategoriją – amatų Meistro vardą – turi Loreta Steponavičienė ir Birutė Šinkūnienė, – vardijo pašnekovė. – Dauguma mūsų draugijoje yra tapytojai, bet turime ir, kaip aš pavadinčiau, įvairių rankdarbių atstovų. Pavyzdžiui, Pernaravos moterys imasi labai daug įvairių amatų – vilnos vėlimas, papuošalų gamyba iš karoliukų, odos dirbiniai, riešinės, šilko tapyba, kvilingas, keramika, akrilo tapyba, grafika, mezgimas, nėrimas. Turime labai puikią keramikę Jurgitą Grigarienę ir auksinių rankų odininkę Rasą Černeckienę. Turime kelis medžio drožėjus. Saulius Šidlauskas iš vytelių pynė krepšius, o dabar siuvinėja kryželiu.“

Aldona Tunkūnienė prie savo tapybos darbų. Asmeninio albumo nuotr.Skina respublikinius apdovanojimus

O amatininkai ir jų auklėtiniai ne tik gražius darbus daro, bet ir skina aukščiausias vietas respublikiniuose konkursuose. 

„Loreta (Steponavičienė) veja vytines juostas ir labai sėkmingai dirba. Jos auklėjamos mergaitės ir vyrukai juostas pina Tradicinių amatų centre Arnetų name. Aukštas vietas užima tiek zonoje, tiek ir respublikoje – pernai Laura Steponavičiūtė laimėjo „Sidabro vainikėlį“. Tai – pats aukščiausias apdovanojimas, – džiaugėsi draugijos pirmininkė. – Birutė Šinkūnienė, vytelių pynėja, veda labai daug edukacijų ir dirba su vaikais bei jaunimu taip pat Amatų centre. Audrius Vasiliauskas Amatų centre moko berniukus medžio drožybos meno. Birutės, Loretos, Audriaus ir mano paruošti mokiniai kiekvienais metais Lietuvos liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ zonoje užima aukštas prizines vietas, patenka į respublikinius turus. “

[quote author=“A. Mackevičienė“]Dauguma mūsų draugijoje yra tapytojai, bet turime ir, kaip aš pavadinčiau, įvairių rankdarbių atstovų.[/quote]

Parodos laukia „geresnių laikų“

Ponia Albina džiaugiasi, kad karpinius dabar jau karpo ne ji viena – prisijungė ir Pernaravos tautodailininkės.

„Darėme projektą Jadvygos Juškytės jubiliejaus paminėjimui, ruošėme jai skirtą karpinių parodą. Karpė Aušra Steponavičienė, Laima Bytautienė, Genutė Sorokienė, Laima Gailienė. Šitos moterys, tiesa, ne visos, bet praėjusių metų pabaigoje jau yra dalyvavusios ir respublikinėje karpytojų parodoje „Karpinių ažūrai“ Rokiškyje. Na, o dabar mūsų, penkių karpytojų, darbai yra išsiųsti į Tauragnus, kur vyksta garsiosios žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės jubiliejui skirta paroda-konkursas, – apie net ir karantino metu nesustojančias draugijos veiklas kalbėjo A. Mackevičienė. – Prasidėjus parodai kaip tik užėjo karantinas. Todėl paroda buvo perkelta į virtualią erdvę. Šnekėjau su Utenos tautodailininkėmis, karpytojomis, kurios yra šios parodos-konkurso iniciatorės, organizatorės. Sakė, paroda laukia „geresnių laikų“, kai sušvelnės ar visai pasibaigs karantinas, kad būtų galima susikviesti visas respublikos karpytojas ir padaryti parodos uždarymą – baigiamąją šventę, nes ten bus skirstomos nominacijos, piniginiai prizai ir pan.“

Kita gegužės pradžioje turėjusi būti Kazio Šimonio paroda-konkursas Kupiškio etnografijos muziejuje, kur taip pat turėjo dalyvauti ir Kėdainių tautodailininkai, pasak pirmininkės, perkelta vėlesniam laikui.

Aloyzas Budrys prie savo darbų. Asmeninio albumo nuotr.„Kvietė parodoje dalyvauti Aukštaitijos regiono tautodailininkus (tapytojus ir karpytojus). Planavome ten būti. Gavau pranešimą, kad ta paroda vis tik įvyks, tik ją nukėlė į rugpjūčio pradžią. Perspėjau savo draugijos narius, kad ruoštųsi ir toliau, nenuleistų rankų. Taigi, ruošiamės dalyvauti šiame konkurse“, – planais dalijosi karpinių meistrė.

Taip pat draugijos nariai rudenį ketina dalyvauti dar viename, respublikiniame primityviosios tapybos darbų konkurse, skirtame Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. 

[quote author=“A. Mackevičienė“]Aš suprantu, kad jaunimas į draugiją rečiau ateina ir dėl to, kad jiems ir mokslai, ir darbas, o šalia to dar ir šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir t.t. Žodžiu, tai nepalieka laisvalaikio jų malonumui, kad galėtų užsiimti kažkokia kūrybine veikla.[/quote]

„Spalio mėnesį mes turėtumėme pristatyti darbus į Vilnių, Lietuvos tautodailės sąjungos Vilniaus bendrijos būstinę, o iš ten darbai bus vežami eksponuoti į Lietuvos nacionalinį muziejų. Esame pasiruošę. Dauguma tapytojų ketina dalyvauti šiame konkurse“, – sakė aktyvioji draugijos vadovė.

Draugauja su kitais miestais

Kėdainių tautodailės draugijos nariai ne tik aktyviai dalyvauja konkursuose ir parodose, bet ir mielai bendrauja su kitų miestų tautodailininkais.

„Mes artimai draugaujame su Kupiškio dailės draugijos pirmininke Virginija Jurevičiene. Labai glaudžius ryšius palaikome su Utenos tautodailininkėmis, karpytojomis Rasa Sliesoriūniene, Vaida Svigariene. Daug bendraujame, keičiamės parodomis. Palaikome ryšius su Panevėžio rajono Naujamiesčio galerija. Dėkoju Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkei už pasiūlymus dalyvauti jos rengiamose parodose, tautodailės darbų parodose-konkursuose „Aukso vainikas“.

Aš pati esu dzūkė, tai Lazdijų nepaliekame, – juokėsi pašnekovė. – Draugaujame su Lazdijų krašto muziejumi ir jo padaliniais. Jau kai vežame, tai vežame iš karto kelias parodas, o jie paskui srautais dalijasi mūsų darbus.“

Asmeninio albumo nuotr.Draugijos nariai – garbūs devyniasdešimtmečiai

Pasak A. Mackevičienės, juos kviečia ir kiti miestai bei miesteliai, tik tiek nebespėja visų aplankyti ir dalintis parodomis.

„Reikia organizuoti transportą, mūsų žmonės taip pat nori nuvažiuoti, o dauguma yra pensinio amžiaus. Tada susiduriama su finansinėmis ar sveikatos problemomis. Turime labai garbingo amžiaus žmonių. Galiu paminėti, kad greitu laiku savo devyniasdešimtmetį švęs garsusis menotyrininkas Jonas Jucevičius. Labai šviesaus proto žmogus – vis dar rašo spaudai straipsnius, menotyrines knygas. Taip pat visai neseniai pasiėmiau iš jo didžiausią rekomendaciją, nes ruošiu dokumentus į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendriją dėl Kūrėjo statuso suteikimo. Aš jau metai kaip esu Vilniaus bendrijos narė. Taigi, man reikėjo menotyrininko rekomendacijos ir ponas Jonas man ją parašė“, – pasakojo ponia Albina.

Ji taip pat užsiminė, jog po poros mėnesių devyniasdešimtmetį švęs ir tapytojas Juozas Bridžius. 

„Neseniai kalbėjau su jo žmona. Tai ji juokėsi, kad jau tokio amžiaus turėtų užtekti dalyvauti visur, juk jau ir sveikata nebe ta. Bet jis labai nori dar dalyvauti, tapo. Juozas yra labai stiprus primityvistas. 

Kitąmet tokį pat jubiliejų švęs Mikalina Vyšniauskienė. Devyniasdešimtmetis artėja ir Nijolei Railaitei. Devyniasdešimt trejų metų yra ir Joana Lukoševičienė iš Lančiūnavos. Šiuo metu ji jau mažiau dalyvauja veiklose, bet vis dar gyvena draugijos dvasia, kartas nuo karto atvyksta į ataskaitinius susirinkimus“, – garbingo amžiaus draugijos narius vardijo jos pirmininkė. 

Su kitomis šalimis bendrauja mažai

Nors Lietuvoje Kėdainių krašto dailės draugija aktyviai bendrauja su kitų miestų tautodailininkais, tačiau, kaip sakė ponia Albina, su užsienio šalimis glaudaus ryšio nepalaiko.

„Su kitų šalių kokiomis nors organizacijomis ar draugijomis mūsų, Kėdainių krašto, draugija neturi ryšių. Bet tenka dalyvauti respublikiniu mastu parodose ar konkursuose kaip pavieniams asmenims. Pernai tiek mano, tiek ir visos Lietuvos tautodailininkų, kuriuos vienija Vilniaus bendrija, karpiniai buvo išvežti į Vokietiją. Vyko didžiulė karpinių paroda, kuri pristatė tik konkrečiai Lietuvos karpinių meną“, – apie patirtį kitose šalyse pasakojo tautodailininkė.

Respublikiniuose ir tarptautiniuose karpytojų pleneruose ji yra užmezgusi ne vieną ryšį su lenkų, ukrainiečių, baltarusių karpytojomis. Su jomis bendrauja virtualiai, socialiniuose tinkluose, „Facebooke“, kur kelia savo darbus, jais dalijasi. Šiais metais birželio pabaigoje turėjo vykti tarptautinė konferencija Baltarusijoje, į kurią buvo pakviesta ir ponia Albina, bet dėl karantino ir itin liberalaus požiūrio į jį, lietuvė vykti jau neketina.

„Per metus yra suorganizuojami bent du respublikinio masto karpytojų plenerai, kur suvažiuojame žymiausios Lietuvos karpytojos, nors aš savęs žymiausia nelaikau, – kuklinosi ponia Albina. – Dalyvaujame edukacijose, rengiame jaunimui ir vaikams edukacinius užsiėmimus. Mus plenerų organizatoriai palepina ekskursijomis. Na, bet ir dirbame kūrybinį darbą.“

Rugsėjo 3 dieną Kėdainių kultūros centre yra numatyta Kėdainių krašto dailės draugijos ataskaitinė paroda. O planuota paroda poliklinikoje, pasak A. Mackevičienės, gali būti, kad nusikels metams į priekį. Artimiausia draugijos paroda po karantino laukia rugpjūčio pirmosiomis dienomis. Tai – jau minėta respublikinė tautodailininkų Kazio Šimonio vardo paroda-konkursas Kupiškio etnografiniame muziejuje.

[#gallery=2370#]

 

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video