Balanso beieškant. Šiuolaikinės technologijos: tarp prievolės ir komforto

Vertinant technologijų įtaką žmonių gyvenimui, sulaukiama įvairiausių nuomonių: nuo ditirambų žmonijos pažangai iki nuogąstavimų dėl visuomenės susvetimėjimo ir vis stipriau patiriamo vienatvės jausmo. Technologijos progresas tampa mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi. Paradoksalu, kad pasiekimai, leidžiantys greičiau atlikti užduotis, vėl įtraukia į naujų užduočių ratą. Neretai technologijų dėka sutaupytas laikas, kurį planavome skirti šeimai, pasivažinėjimui dviračiu ar buities darbams nepastebimai pranyksta virtualioje realybėje… Įžvalgomis apie technologijų įnešamus pokyčius ir iššūkius maloniai sutiko pasidalyti Psichologinės pagalbos ir diagnostikos centro bei Šviesiosios gimnazijos psichologė Rita Bagdonaitė.

Individualizmo ir moterų era

– Šiuolaikinės technologijos leidžia vienam kitą pasiekti tolimiausiame krašte, tačiau pastebima, kad būtent ryšio priemonės skatina žmonių susvetimėjimą, išstumia asmeninį bendravimą. Kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą, santykius?

– Sakoma, kad civilizacija turėjo galimybę vystytis dviem kryptimis – išrasti ir panaudoti vis daugiau technologijų arba daugiau vystyti vidines žmogaus galias, tarpusavio bendravimą net iki fantastinio lygmens – itin išvystytos intuicijos, gal net telepatijos. Mūsų civilizacija pasirinko pirmąjį kelią, kuriuo einant gyvenimas išties palengvėjo, o gyvenimo trukmė pailgėjo: technika už mus padaro pačius sunkiausius darbus, todėl fizinės jėgos reikalaujančių darbų mažėja. Kitaip sakant, anksčiau daugiau reikėdavo jėgos, kantrybės, darbštumo, o šiuolaikiniame pasaulyje reikia visai kitokių įgūdžių – dažniausiai gerų kognityvinių gebėjimų, pavyzdžiui, gebėti greitai ir efektyviai spręsti problemas. Tad dabar daugiau darbų labiau pritaikyti moterų psichologijai, čia reikalinga ne didelė fizinė jėga, o susikaupimas, atidumas. Vyrai, daug metų buvę pranašesni savo fizine jėga, dėl technologijų pažangos yra priversti prisitaikyti ir išgyvena krizę. Deja, pagrindinis problemų sprendimo, o gal teisingiau – išgyvenimo būdas yra alkoholio vartojimas… Technologijos verčia žmones tapti individualistais. Pavyzdžiui, norint nukasti didelį lauką bulvių nebereikia talkos, vienas žmogus sėda  į traktorių ir nukasa… Individualizmas lemia, kad nebėra tiek giminių susitikimų, kiek būdavo anksčiau, žmonės nebepažįsta savo kaimynų.

– Neretai ir patys tėvai laisvalaikį su vaikais linkę praleisti prie kompiuterio. Ar ne per anksti į mūsų vaikų gyvenimą įsiveržia kompiuteris? Kokią įtaką jiems turi ankstyvas susidūrimas su virtualia realybe? Juk dažnai ir mokytojai pastebi, jog skurdėja mokinių vaizduotė, jie mažiau stengiasi. Galbūt mes visi augame tokiu laiku, kai tam, „kad viskas atitiktų“, pakanka paspausti mygtuką?

– Prieš 20 metų vaikai visą dieną žaisdavo lauke, važinėdavo dviračiais, sportuodavo ir statydavo namus smėlyje ar iš antklodžių. Tada vaikams žaisti nereikėjo brangios įrangos ar tėvų pagalbos, žaidimai pasižymėdavo lakia vaikų vaizduote. Ir šeimų gyvenimas buvo kitoks: viskas vykdavo tame pačiame kambaryje – pavalgę kalbėdavosi apie savo dieną, o po pietų dirbdavo namų ruošos darbus, žaisdavo su vaikais. Turbūt akivaizdu, kad šiandien gyvenimas labai pasikeitęs. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai tėvai su vaikais bendrauja 7,5 min. per dieną, o pradinių klasių amžiaus vaikai praleidžia prie kompiuterio net iki 7,5 val., kai 50 procentų šeimų televizorių įjungę laiko visą buvimo namie laiką. Bet svarbu suvokti, kad vaikai, gimę po 2000 metų, taip vadinamoji „Z karta“, – tai karta, kuri neįsivaizduoja savo gyvenimo be technologijų: televizija, internetas, kompiuteriniai žaidimai, iPad, mobilaus ryšio telefonai yra natūrali jų gyvenimo dalis. Pasikeitusi situacija reikalauja gerai išmanyti informacines technologijas, mokėti  nuo pat mažumės jas valdyti, tačiau ankstyvas įžengimas į virtualų pasaulį gali turėti ir neigiamų pusių.

–  Kaip pakomentuotumėte, daugelį tyrimų, kurie rodo, kad ankstyvame amžiuje naudotos technologijos turi įtakos geriems mokymosi rezultatams?

–  Tam, kad gebėtume valdyti kompiuterį, reikia išlavinti tam tikrus gebėjimus: skaityti, kas parašyta, kad suprastum, ką toliau spausti, mokytis anglų kalbos, nes kitaip negalėsi naršyti internete, o kad sėkmingai žaistum kompiuterinius žaidimus, būtinai turi išlavinti erdvinio suvokimo gebėjimus. Tad atlikti tyrimai išties gali rodyti, kad akademiniai gebėjimai tiesiogiai koreliuoja su vaiko laiko leidimu prie kompiuterio. Tačiau žmonės yra socialinės būtybės, kurių išlikimo ir sėkmingos evoliucijos viena iš priežasčių – rūpinimasis vienas kitu, bendravimas. Užuot ieškoję žaidimų draugų lauke, vaikai panyra į kompiuterinius žaidimus, o tai daro didelę žalą vaikų kūrybingumo ir vaizduotės vystymuisi. Sėdėjimas prie kompiuterio lėtina fizinį vaiko vystymąsi, o tai susiję su blogesniu vaiko jutiminės ir motorinės sferos išsivystymu. Kitaip sakant, vaikai sėdėdami prie kompiuterio nelavina savo jutimų, prasčiau girdi, mato, užuodžia, jaučia lietimą, nes to nevysto, o taip pat prasčiau juda, šokinėja, laksto. O intensyvi bei chaotiška stimuliacija (vaizdas, garsas kompiuterio ekrane) lemia tai, kad vaikas įžengęs į mokyklą neturi pakankamų savireguliacijos ir dėmesio sukaupimo įgūdžių, būtinų mokymuisi, kas galų gale tampa reikšmingomis elgesio problemomis klasėje.

Trapi riba

– Kokios problemos susijusios su virtualia realybe ryškiausios jūsų darbinėje praktikoje?

– Svarbu pastebėti, kad informacinės technologijos, internetas yra nuostabus įrankis. Jie padėjo sumažinti pasaulį ir mus suartino, bet tuo pačiu mus stumia toliau vienas nuo kito. Kaip ir bet kuri naudinga priemonė, technologijos mums tarnauja, tol, kol neatsisuka prieš mus. Tyrimai rodo, kad daugiau laiko prie kompiuterių praleidžiantys žmonės yra labiau linkę į depresiją, nerimą ir turi daugiau psichologinių problemų. Klausimas kyla tik dėl to, ar turimos problemos verčia juos mažiau bendrauti ir užsidaryti prie kompiuterio, ar naudojimasis kompiuteriu lemia šias problemas. Bet akivaizdu, kad gyvo bendravimo, prisilietimo trūkumas yra susiję su blogesne asmens savijauta ir didesnėmis adaptacijos problemomis. Turime kalbėti ir apie priklausomybę nuo kompiuterio, interneto, kompiuterinių žaidimų, net asmenukių darymo. Ir ši priklausomybė yra tiek pat žalinga kaip ir kitos priklausomybės rūšys.

– Daugelis pastebi, kad prisėdus prie kompiuterio tampa sunku išsijudinti fizinei veiklai. Kodėl sėdėjimas prie kompiuterio atrodo toks patogus ir taip sunku prisiverti, kad ir dvidešimt minučių pasivaikščioti? Nors ir suprantame, kad aktyvus laisvalaikio praleidimas būtų daug naudingesnis. Dažnai pakliūvama į iliuzijos spąstus, kad naršymas internete yra tik trumpa pertrauka…

– Kompiuteris ir veikla prie jo įtraukia labai stipriai, ir riba, kai tai tampa priklausomybe, yra labai trapi. Dabar daug kalbama apie sėdimo darbo didžiulę įtaką sveikatai ir net ankstyvesnei mirčiai, todėl rekomenduojama dirbant kompiuteriu daryti pertraukas, bet tai jau – atskira tema.

– Kokie laiko prie kompiuterio limitai yra rekomenduojami vaikams, paaugliams, suaugusiesiems?

– Nėra vieno atsakymo, kiek laiko turėtų tėvai leisti vaikui praleisti prie kompiuterio, bet viena aišku, kad laikas turi būti ribojamas. Įvairiose šalyse rekomendacijos skiriasi: Amerikos sveikatos departamentas siūlo, kad vaikai iki dvejų metų neturėtų praleisti laiko prie ekrano visiškai, o vyresni – ne daugiau kaip dvi valandas per dieną. Prancūzijos vyriausybė uždraudė skaitmeninę televiziją, kuri skirta vaikams iki trejų metų, o Taivanyje yra įstatymas, įpareigojantis tėvus stebėti vaikų praleidžiamą laiką prie ekrano. Numatytos net 1 000 svarų sterlingų siekiančios baudos tėvams, kurių vaikai iki 18 metų amžiaus naudoja elektroninius įrenginius ilgesnį nei leistiną laiką. Panašios priemonės egzistuoja Kinijoje ir Pietų Korėjoje, kuriose siekiama apriboti laiką prie ekrano. Remiantis griežtesne nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15–30 minučių. Laikas, praleistas prie ekrano, gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. 9–12 metų vaikams per dieną patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, per kurias būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus. Suaugusiesiems labai svarbu stebėti save, kad sėdėjimas prie kompiuterio netaptų priklausomybe, užimančia svarbiausią gyvenimo dalį.

Veidų tankumyne

– Šiais laikais virtuali realybė ne mažiau svarbi negu tikroji. Kaip vertinate gyvenimą socialiniuose tinkluose? Juk tai erdvė, kurioje sužinome ir asmeniškiausias kitų gyvenimo naujienas: išgirstame apie draugų vestuves, jų gimusius vaikus, kartu keliaujame į dar nematytus kraštus…Ar nuolat fiksuojant ir dalijantis savo būsenomis, neprarandamas akimirkos išgyvenimo jausmas, ypač jeigu viskas daroma tik dėl gražios nuotraukos ar siekiant sulaukti kuo daugiau teigiamų įvertinimų?​​

– Žmonėms, socialinėmis būtybėmis visada įdomu, kaip gyvena kiti. Tai paaiškina tokį didelį socialinių tinklų populiarumą. Kitaip sakant, neišeinant iš namų gali susirinkti visus „pletkus“, sužinoti, kaip sekasi tavo draugui ir priešui. Tam tikra prasme galima teigti, kad anksčiau žmonės gyvendavo, draugaudavo ir konkuruodavo realiame gyvenime. Dabar didelė dalis jų gyvenimo vyksta internete, socialiniuose tinkluose. Juk ne veltui sakoma – „dingus internetui žmogų gali ištikti socialinė mirtis“.

Psichinės sveikatos sąlyga – gebėti gyventi čia ir dabar negyvenant praeitimi ir ateitimi. Nors tai atrodo taip paprasta, bet iš tikrųjų nemažai daliai žmonių gyventi šia akimirka ir ja džiaugtis nėra taip paprasta: suprasti, kaip smagu buvo kelionėje, jie pradeda tik grįžę iš jos, arba nors ši diena graži ir saulėta, bet laukiama tik tos saulėtos dienos, kai išvyksi mokytis į kitą miestą, pakeisi darbą ar gyvensi su kitu žmogumi.
Labai svarbu išgyventi visas akimirkas, o technologijų naudojimas gali neleisti to padaryti. Ar įmanoma pilnavertiškai dalyvauti savo vaiko gimtadienyje, jei jį filmuoji? Atsakyti turėtų kiekvienas sau, nes vienam to padaryti neįmanoma,  kitas gebės mėgautis, o dar labiau džiaugsis po to, žiūrėdamas įrašą kartu su vaiku. Atliktas „Facebook“ naudotojų tyrimas atskleidė, kad tai, kuo dalijasi socialiniuose tinkluose, ką skaito ir kokiomis temomis domisi žmonės, priklauso nuo jų asmenybės. Pavyzdžiui, ekstravertai labiau linkę dalintis savo kasdieniniu gyvenimu, jiems „Facebookas“ yra vienas iš bendravimo įrankių. Atviri žmonės talpina naujienas apie savo intelektinius interesus ir naudoja „Facebooką“ kaip būdą rasti informaciją, tad jie linkę rašyti apie konkrečias temas. Turintys žemą savivertę talpina naujienas apie savo romantiškus santykius. Narcizai daugiausiai kalba apie savo pasiekimus ir taip pat naudoja „Facebooką“ kaip būdą gauti patvirtinimą iš kitų. Jie taip pat buvo labiau linkę rašyti apie dietą ir mankštą, galbūt taip parodydami, kad jie vertina fizinį patrauklumą.

O galima ir taip

– Kaip žiūrite į tėvų sprendimus neleisti vaikui naudotis ekranais (kompiuteriais, planšetėmis, mobiliaisiais telefonais, televizoriumi) bent iki dviejų metų? Ne, tokie tėvai nepuola išjunginėti televizoriaus svečiuose. Jie tik stengiasi, kiek įmanoma, vengti šių priemonių, kadangi jos mažina paties vaiko dalyvavimą kuriant ir tiriant pasaulį, skurdina vaizduotę. Tokie tėveliai daugiau laiko skiria bendravimui su vaikais ir primena, jog seniau visi sėkmingai užaugdavo be išmaniųjų technologijų.

– Sveikintinas toks tėvų požiūris ir poreikis ugdyti vaiką nepasiduodant esamoms tendencijoms. Bendravimas ir stimuliacijos yra labai svarbu emocinių ir intelektinių gebėjimų vystymuisi. Laikas iki dvejų metų pats svarbiausias amžius, jis lemia tolimesnį vaiko gyvenimą.

Tačiau tėveliai turi prisiminti, kad kraštutinumai ir itin dideli draudimai gali duoti ir priešingą efektą. Vaikas vis tiek susidurs su bet kuriuo draudžiamu dalyku nuėjęs į darželį, mokyklą, kiemą. Pavyzdžiui, tėvai visiškai neduoda vaikui saldainių, o mažasis, jų paragavęs pas draugą, prisivalgo be saiko… Tas pats gali nutikti ir su kompiuteriu. Tad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, kaip ir visose gyvenimo srityse, svarbu rasti aukso viduriuką.