Angirietė, įsisupusi į mezginių ir nėrinių pinkles

 Angirietė, įsisupusi į mezginių ir nėrinių pinkles

Angirietės Dalės ŽUKAUSKIENĖS rankose siūlai virsta įstabaus grožio originaliais kūriniais. Savo pomėgį, kuriam negaili nei laiko, nei pinigų, atradusi ir į siūlų pinkles papuolusi dar vaikystėje moteris vakaro neįsivaizduoja be virbalų ar vąšelio – tai geriausias būdas, padedantis pašnekovei atsipalaiduoti ir pamiršti visas blogas mintis, tai procesas, teikiantis malonumą ir džiaugsmą, o išvydus Dalės kūrybos rezultatus sunku ir patikėti, kad tai tikrai atlikta jos pačios rankomis – originalūs darbai kalba patys už save.

Bėgant metams Dalės namuose mezginių vis daugėja, o baigus vieną darbą moteriai galvoje iš karto kirba daugybė minčių apie kito mezginio pradžią. Tik kaip mezgėjai, turinčiai nuolatinį darbą, o virbalus ar vąšelį su siūlais pasiimančiai tik laisvu laiku, pavyksta su visu tuo susitvarkyti ir visur suspėti?

Būtent apie tai ir apie kitus su šiuo kūrybiniu ir daug laiko bei pastangų reikalaujančiu pomėgiu susijusius dalykus plačiau papasakos pati Dalė.

Mezgė net ir mokyklos suole

– Ar seniai užmezgėte draugystę su siūlais?

– Nerti ir megzti išmokau tikrai labai seniai – pirmieji mano pabandymai buvo dar mokantis pirmosiose klasėse. Dar dabar pamenu, tais laikais turėjome tokius suolus, kurie atsidengdavo, tai net ir per pamokas paslėpusi mezginį ar nėrinį po stalu užsiimdavau kūryba.

Kiek vėliau kartu su kitomis klasės mergaitėmis nerdavome detales, kurias mokytoja sujungdavo į visumą ir gaudavosi ar tai staltiesė, ar tai kokia kita dekoracija, kurią kuo puikiausiai buvo galima panaudoti tiek namuose, tiek ir mokykloje.

Per savo mokyklinius metus taip mezgiau ir nėriau ganėtinai ilgai – galima sakyti, tai ir buvo mano pomėgio atradimas. Šis užsiėmimas man taip patiko, kad jo nemečiau, priešingai, kilo noras bandyti dar ir dar.

Be to, puikiai pamenu ir pirmuosius savo darbus, kurie priminė šiokią tokią raizgalynę, tačiau, kaip sakoma, niekas negimė mokėdamas – laikui bėgant tobulinau savo turimus įgūdžius ir dabar, kaip mano vyras sako, galėčiau megzti netgi ir nematydama (šypsosi).

– Mokyklos laikais paprastesni darbai, mokytojos pagalba, o dabar galite sukurti viską. Kada ėmėtės sudėtingesnių darbų kūrimo?

– Net sunku atsakyti. Manau, kad labiausiai visa tai išsiplėtojo sukūrus šeimą. Viskam susidėliojus į savo vietas rasdavau vis daugiau laisvo laiko, kurį ir pradėjau skirti mezgimui bei nėrimui.

Prisipažinsiu, šiuo metu vakaro, žiūrint serialą ar kokią mėgstamą laidą, jau nebeįsivaizduoju be mezginio ar nėrinio – galima sakyti, kad aš mažai kuo skiriuosi nuo priklausomybę turinčių žmonių – tai atėjo į mano gyvenimą ir pasiliks ilgam.

[quote author=“D. Žukauskienė“]Prieš pradedant visų pirma reikia mokėti gerai valdyti virbalus ir vąšelį, mokėti parinkti siūlų storį ir kiekį, ir svarbiausia – žinoti, kur ir kaip neriamą ar mezgamą drabužį platinti ar siaurinti.[/quote]

Reikia mokėti derinti

– Kas Jums svarbu Jūsų mezgime ir nėrime?

– Visų pirma, reikia mokėti gerai valdyti virbalus ir vąšelį, išmanyti kai kuriuos techninius dalykus, kaip parinkti siūlų storį ir kiekį, kaip juos derinti (negalima, tarkim, plonų siūlų maišyti su itin storais, nes nėrinys ar mezginys bus prastas), svarbiausia žinoti, kur ir kaip neriamą ar mezgamą drabužį platinti ar siaurinti.

Mezginiai ir nertiniai – visiems

– Ar gausi Jūsų mezginių ir nėrinių įvairovė?

– Neriu ir mezgu viską. Esu išbandžiusi ir megztinius, ir sukneles, šalikus, kepures, pirštines, kojines, įvairias dekoracijas namams. Esu numezgusi ir liemenių, pagal vieną užsakymą nėriau bendruomenės gyventojai kostiumėlį.A. Barzdžiaus nuotr.

Šiuo metu užsiimu itin išpopuliarėjusių, įvairiaspalviais karoliukais dekoruotų riešinių nėrimu.

– Kam skirti Jūsų megzti ar nerti drabužiai?

– Visiems. Kurdama sau ir namiškiams visada atsižvelgiu į savo vyrų (turiu vyrą ir du sūnus) norus. Nors ir kaip keista, bet iš namiškių tik aš viena labiausiai mėgstu nertus ir megztus drabužius, vyrams tinka nebent šiltos vilnonės kojinės.

Tuo tarpu jei kyla poreikis megztam ar nertam drabužiui, sukuriu suknelę ar megztuką ir mažai princesei ar solidaus amžiaus moteriškei – tiesiog gavusi prašymą pagal jį ir mezgu ar neriu drabužėlį, todėl visai nesvarbu, ar tai bus maža mergaitė, ar suaugusi moteris, ar megztinio užsimanęs vyras – viską visada galima suderinti.

Didesnis dėmesys į pageidavimus

– Kaip parenkate mezginio ar nėrinio spalvas? Ar vadovaujatės vyraujančiomis mados tendencijomis?

– Jokių papildomų kursų nesu lankiusi ir su mezgimu ar nėrimu mokslų nebaigusi – tai mano asmeninių pastangų rezultatas, visiškai savamoksliškas dalykas. Nors jokių mokslų šioje srityje nesu baigusi, bet patirtis daro savo, tad esu pastebėjusi, kas žmonėms labiau prie širdies.

Tarkim, tamsesnių atspalvių nertų drabužių  paklausa tikrai mažesnė – žmonėms patinka šviesesnės, sodresnės spalvos. Juk spalvų ir atspalvių yra gausybė, o jų derinių įvairovė neišsemiama – todėl galima visada išsirinkti patį tobuliausią variantą.

Taip pat daug kas priklauso ir nuo sezoniškumo – jei žiema, tai neneriu baltos suknelės, vasarą neapsiimu megzti šilto, juodo, didelio šaliko. Tiesiog patirtis mane išmokė, kaip teisingai elgtis – už tai galiu būti dėkinga tik jai.

Dažniausiai didesnį dėmesį kreipiu į tai, ko žmogus pageidauja ar ko pati noriu, nei į vyraujančias madas, nes juk nekuriu rūbų masiniais kiekiais ir jais nėra prekiaujama, tad individualiai viskas yra aptariama, suderinamos spalvos ir taip gimsta mezginys ar nėrinys.

Idėjų pasisemia internete

– Iš kur tiek įkvėpimo?

– Įkvėpimas pats aplanko mane. Kai pradedu galvoti, ką noriu sukurti nauja, jei jo maža ir idėją sunku išplėtoti iki galutinio rezultato, tada originalesnių minčių dažniausiai ieškau internete – ten jų visa galybė, kartais net sunku išsirinkti. Idėjos dažnai gimsta savaime pamačius gražių spalvų siūlus ar tiesiog gatvėje pamačius moterį, dėvinčią išskirtinę nertą palaidinę. Pamatau būtent vieną kokią detalę, kuri mano mintyse užsifiksuoja ir vėliau tampa mano nėrinio akcentu.A. Barzdžiaus nuotr.

Kartais tenka susidurti ir su sunkumais, kai savotišką viziją galvoje turiu, bet neapsisprendžiu dėl spalvų, dėl fragmentų, dėl išdėstymo ir kitokių dalykų.

Tokiu atveju prireikia laiko, kol mintyse viską sudėlioju ir pagaliau pamatau galutinio varianto vaizdą – vat būtent tada mane aplanko tas puikus ir džiaugsmingas jausmas, kai galiu imtis darbo ir pradėti įgyvendinti savo sugalvotas idėjas. Tačiau tokie gilesni pamąstymai aplanko dažniau tada, kai kažkam kitam kuriu norimą apdarą – tada atsakomybė sustiprėja, nes norisi kuo geresnio rezultato, kuo kruopščiau atlikto darbo ir visiško klientės pasitenkinimo.

Jei savo malonumui atsisėdu „pažaisti su siūlais“, viskas gaunasi natūraliai ir galva niekada neįsiskausta.

Neįgyvendinamų minčių nepasitaiko

– O ar atsiranda tokių idėjų, kurių įgyvendinti nepavyksta?

– Sunkumas ne šioje vietoje. Viską atlikti dažniausiai pavyksta, nesu susidūrusi su tokiu atveju. Įgyvendinti savo idėjų nepavyksta ne todėl, kad tai per sunkus ir neįkandamas darbas, yra kita pusė – ar gaminys bus paklausus?

Kaip pavyzdį galiu pateikti kaklo papuošalus, dekoruotus karoliukais, kuriuos buvau pradėjusi nerti. Pamačiau, kad žmonės jais mažai domisi, jiems tai neaktualu, todėl ties jais sustojau – nebeneriu.

Taip pat kartą esu pradėjusi nerti suknelę sau, tačiau taip ir nepabaigiau – nežinau, kodėl, galbūt nėrinys nesudomino, galbūt pabodo, galbūt dar kažkokios aplinkybės susiklostė.

Kaip aš visada sakau – jei darbas mėgstamas ir suteikia malonumą, tada nėra sunkių ar neįgyvendinamų užduočių.

Vasara – nėriniai, žiemą – mezginiai

O kaip nusprendžiate, ką būtent – virbalus ar vąšelį – imsite į rankas?

–  Pasirinkimą lemia sezonas. Vasarą ir kitu šiltuoju metų laiku labiau populiarūs nėriniai, o žiemą – mezginiai.

Bet kada šilta, maloniau dirbti su vąšeliu, rankos ne taip prakaituoja ir darbas eina sklandžiau. O kartais, žinoma, ir nuo nuotaikos priklauso – imuosi to, kuris labiausiai tinka tos dienos nuotaikai. Ilgai draugaudama su vąšeliu pastebiu, kad pasiilgstu virbalų, ir priešingai. Dirbdama kartais ir laike pasimetu, tada ir darbo diena būna gerokai ilgesnė, bet gautas rezultatas visada atperka tas darbo valandas.

Nors mezgimas ir nėrimas yra atgaiva sielai po dienos rūpesčių ir vargų, pasitaiko, kad kartais per dieną neprisiliečiu ir į rankas nepaimu nė vieno darbo, nes tiesiog arba stinga laisvo laiko (ypač vasarą, kai darbų skaičius išauga – grįžus iš darbo namuose tenka atlikti nemažai buities darbų, pašeimininkauti virtuvėje, pasirūpinti gyvuliais (jų auginame nemažai) ir aplinką tenka apsitvarkyti, ir, be abejo, kartais noriu draugę ar giminaitę aplankyti, pasišnekučiuoti). Arba nuo visko būnu labai pavargusi ir noriu tiesiog kristi į lovą pailsėti.

[quote author=“D. Žukauskienė“]Fantazijos žaismas mezgant ar neriant gaminį daro didžiausią įtaką: pašnekovė derina tiek ir seniai išmoktas, savo jaunystėje vyravusias mezgimo tradicijas, tiek įpina ir šiuolaikinių, modernesnių detalių.[/quote]

Darbus dekoruoja

– Kuo vadovaujatės kurdama?

– Mano darbuose nėra didelės spalvų įvairovės, mėgstu žaisti su keliomis spalvomis, jei to reikia. Kartais gaminius kuriu vienspalvius – tai, žinoma, priklauso nuo to, ką mezgu ir ką neriu.

Riešines ir kitus aksesuarus mėgstu dekoruoti – vienose naudoju vienos spalvos karoliukus, kitose keleto spalvų, tai taip pat priklauso nuo turimos idėjos.

Beje, nevengiu ornamentikos (riešinėse), įvairių raštų (megztiniuose, šalikuose, kojinėse) – tai suteikia gaminiams originalumo, žaismingumo… ar kokių mažų ryškių detalių, kurios pagyvina kuriamus darbus.A. Barzdžiaus nuotr.

Ieško įdomių detalių

– Megztų ar nertų rūbų įvairovė dabar labai didelė, pasiūla – taip pat. Kuo Jūsų darbai išsiskiria iš daugelio kitų?

– Galbūt pasirodys kiek keista, bet išsiskirti nebandau, tiesiog kuriu tai, kas miela mano širdžiai ir sielai. Kiekvienas kūryba užsiimantis žmogus turi savo išskirtinumą, tačiau aš to įvardyti negaliu, galbūt tai lengviau būtų pasakyti kitiems žmonėms iš šalies, kurie pažvelgtų ir susipažintų su mano darbais. Kiekvienas dizaineris ar rūbų kūrėjas stengiasi sukurti kažką naujo, savito ir neregėto, todėl ir aš savo veikloje dažnai ieškau įdomių, akį patraukiančių, kartais nestandartiškų technikų.

Visada stengiuosi subtiliai suderinti spalvas bei mezgimo ar nėrimo techniką, parinkti reikiamą dekoravimo būdą – tačiau tai daro kiekvienas mezgantysis ar neriantysis, todėl, kaip ir minėjau, niekuo neišsiskiriu ir tikrai, manau, nėra tokio dalyko, kurio nebūtų išbandžiusi kita šios veiklos mėgėja.

Kalbant apie gaminio techniką, stengiuosi derinti tiek ir senai išmoktas, savo jaunystėje vyravusias mezgimo tradicijas, tačiau kartu į mezginį ar nėrinį įpinu ir šiuolaikinių, modernesnių detalių. Fantazijos žaismas čia daro didžiausią įtaką. Savo galvoje turimą viziją susieju su internete ar žurnale pamatytomis idėjomis ir gaunu originalų variantą, kuris iš karto  tampa unikalus.

Tačiau čia, kaip ir virtuvėje – nors patiekalo receptas ir tas pats, bet kiekvienos šeimininkės rankomis pagamintas maistas bus kitokio skonio, todėl kurti darbai skirtingose rankose gula kitaip, raštas tampa vis kitoks ir tokio pačio nė su žiburiu nerasi. Net ir pati norėdama nesukurčiau identiškai vienodo mezginio ar nėrinio.

Reikalauja kruopštumo

– Ar tiesa, kad be kruopštumo ir kantrybės nėrimas, mezgimas neįmanomas?

– Iš dalies taip. Visus darbus kuriu tik atsakingai ir su didžiule meile. Visada reikia kruopščiai dėlioti akis, nes kitaip jos gausis „kreivos šleivos“, atsakingai išstudijuoti norimą raštą, nes suklydus bent vienoje vietoje ir to nepastebėjus vėliau  visas atliktas darbas bus perniek, nes teks ardyti iki klaidingos vietos ir taisyti neteisingai užmestas ar išmegztas akis.

Galiu pasidžiaugti, kad kantrybės tikrai nestokoju, galbūt realiame gyvenime nesu tokia rami, tačiau užsiimdama sau mėgstama veikla visada viską kruopščiai apsižiūriu, išstudijuoju ir tik tada imuosi mezgimo ar nėrimo – todėl darbus ardyti tenka tikrai labai retai.

Darbus pristato švenčių metu

– Ateityje negalvojate plėstis?

– Nors į veiklą, kuria užsiimu, visada žiūriu rimtai ir tikrai galiu prisipažinti, kad retai būna tokių dienų, jog nepasiimčiau mezginio ar nėrinio į rankas, tačiau kol kas ši veikla apsiriboja tik pačiu mezgimu ir nėrimu namuose – į viešumą kol kas nelendu.

Kodėl? Galbūt nepasitikiu savimi tiek, kiek derėtų. Pradėjus verslauti šioje srityje mezgimas taptų jau ne „močiučių užsiėmimu“, o atsakingu darbu, reikėtų ir nemažai investicijų, patalpų, sklandaus įsiliejimo į rinką.

Kol kas savo darbus esu eksponavusi Angiriuose vykusių švenčių metu, šią vasarą žadu išvažiuoti ir į kitų rajonų šventes pasirodyti, tačiau prisipažinsiu – čia ne tik mano iniciatyva, didžiausia iniciatorė šiame reikale mūsų bendruomenės pirmininkė, kuri stumte mane stumia – iš dalies esu dėkinga jai, nes be to entuziazmo, kuris joje slypi, galbūt iki šiol taip ir būčiau tik namuose mezgusi bei nėrusi.

Šis užsiėmimas man iš tiesų mielas ir nepabostantis. Svarbiausia, jog rankų darbas buvo, yra ir bus vertinamas visada, ir  juo žavimasi tikrai kur kas plačiau nei mašinomis megztais drabužiais.Tad ateityje, kad ir nepavyks plačiau kažko imtis su šia veikla, tai bent sau ir savo draugėms galėsiu pasiūlyti mezginių ir nėrinių.

Nors šis užsiėmimas mane pavergė, bet iš to tikrai negyvenu ir neturiu tokio tikslo. Mintis turėti savo mažą verslą kartais sukirba galvelėje, tačiau tikrai ne šiuo metu ir net nežinau, po kiek laiko galėčiau ryžtis šitaip surizikuoti (šypsosi).

Laisvalaikis – namuose

– Ne paslaptis, kad suderinti pagrindinį savo darbą, pomėgį, šeimą ir buities darbus nelengva. Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis su šeima?

– Vasarą pats darbymetis – susirinkę po darbų kartu nudirbame namų ruošos darbus. Vakare mėgstame susėsti ir aptarti dienos įvykius, įspūdžius, pasiplanuoti ateinančios dienos ar savaitės darbus.

Kadangi laisvo laiko mažai, kažkur išvykti ilgam nelabai ir galim. Veikla daugiau užsiimame namuose – pasižiūrime kokį linksmą šeimyninį filmą. Džiaugiuosi, kad esame laimingi tiesiog būdami kartu.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video