Stulbinantys kėdainiečio sprendimai (su fotogalerija)
Įsirengęs žeminukę, tvenkinį pavertė akvariumu
Aplinkosaugos reindžeriu tituluojamą Miesto parko seniūnaitį, gamtos mylėtoją bei puoselėtoją Ruslaną Linevą, ko gero, pažįsta visi kėdainiečiai. Tačiau tai, ką šis vyriškis įrengęs savo namo kieme – nustebins dar labiau. Kviečiame pasižvalgyti po įspūdingus Ruslano namus, kuriuose išvysite žeminukę, nepaprastą pirtį, požeminį tunelį ir akvariumu virtusį tvenkinį bei įvairius gyvūnus. Ir kas galėtų pasakyti, kad šis grožis saugomas ne kokiame nors muziejuje ar parke, o mūsų kraštiečio nuosavame kieme!
Gamtos vaikas
„Esu gamtos, kaimo vaikas, tad ieškojau sklypo kur nors netoli vandens. Atsirado puiki vieta šalia Dotnuvėlės upelio. Tai nieko per daug negalvojęs iškart jį ir įsigijau. O tada ir prasidėjo… Pirmiausia tvarkiau ne savo sklypą, o upelio pakrantę ir patį upelį. Jį išvaliau, krantines išdėjau akmenimis, nušienavau krantus. Žodžiu, sutvarkiau taip, kad priėjimas prie upelio būtų patogus, bet kartu ir kad vaga liktų tokia, kokia ir buvo – natūrali“, – prisiminimais dalijasi Ruslanas.
Prisijaukino net žuvis
Po to gamtos reindžeris sugalvojo savo kieme išsikasti tvenkinį. Tiesa, ir tvenkinys jo išskirtinis – žiemą neužšąla, nes nuolat veikia specialus siurblys, varinėjantis vandenį. Ruslanas tvenkinyje apgyvendino įvairių žuvų – kuojų, eršketų, karpių, šamų ir kt. Yra net milžinų, sveriančių apie dešimt kilogramų! Pasirodo, net šiuos didžiulius karpius Ruslanas taip pat prisijaukino!
„Įkišu tarp kojų pirštų batono gabaliuką, atsisėdu ant lieptelio ir įmerkiu kojas į vandenį. Tada priplaukia didžiulis karpis ir po truputį valgo tą batoną. Jis visiškai manęs nebijo, turbūt nujaučia, kad nieko blogo jam nedarysiu, o gal supranta, kad aš jo šeimininkas. Kas čia gali žinot…“ – juokiasi gamtos mylėtojas.
Ir namas antims, ir namelis ant vandens
Ruslano tvenkinukas išskirtinis ir tuo, kad čia kasmet peri antys. Jis net sumeistravo joms namelį. Taip pat tvenkinuko viduryje pastatė nedidelį namuką, kaip jis pats sako, ateiti, pasėdėti, žuveles apžiūrėti bei žolelių arbatos atsigerti.
Iš tiesų viskas atrodo labai įspūdingai. Tvenkinys apstatytas akmenine tvorele, kad vaikams būtų saugiau. Apsodintas įvairiais augalais.
Sėdėdamas šalia tvenkinio, ar viduryje įrengtame namelyje, nuolat girdi vandens čiurlenimą, kuris labai ramina.
Pirtelė – muziejus
Ruslanas pasakoja, kad po to, kai įsirengė tvenkinuką, pradėjo statyti pirtelę, kad turėtų kur atsigauti po sunkios darbo savaitės, pabūti su šeima, draugais. Tačiau pasižvalgius po jo pirtelę, tikrai nepasakytum, jog tai tik pirtis. Čia tikras muziejus: paukščių iškamšos, įvairūs senoviniai rakandai – tokie daiktai, kuriuos šiuo metu tik muziejuje galima išvysti.
Kažkas įdomaus…
Miesto parko seniūnaitis teigia, kad jam to nepakako, jis norėjo įsirengti „kažką įdomaus…“ Kas dar gali būti įdomiau už muziejų kieme?
„Sumaniau pasistatyti žeminukę. Tai tokios požeminės patalpos, kuriose partizanai gyveno.
Ilgai ieškojau įvairių senovinių plytų. Daug domėjausi žeminukės statybomis. Padėjo man ir archeologai, ir draugai.
Žeminukės statybos tęsėsi gana ilgai, tai labai sudėtingas statinys. Į ją nusileidi mediniais laiptais iš lauko. Viduryje yra laužavietė, kurioje drąsiai galima gamintis maistą. Žeminukėje galima būti ir žiemą, ir vasarą. Juk pasikūrenus, po žeme visuomet šilta. Dūmai išeina į viršų, tarp žolių styro kaminas“, – paprastam miesto žmogui sunkiai suprantamus dalykus pasakoja gerai nusiteikęs šeimininkas.
Norėjo matyti žuvų gyvenimą
Statant žeminukę Ruslanui kilo mintis prisikasti tuneliu iki tvenkinio ir ten įdėti stiklą. Tai padarius išėjo išties įspūdingas dalykas – jo tvenkinys virto 160 kubinių metrų akvariumu.
„Žiemos metu vanduo būna itin skaidrus, tad prisėdus prie stiklo gali stebėti visą žuvų gyvenimą. O tai labai ramina. Jau tai, kad esi po žeme, o dar kad jauti, jog šalia tavęs tokia gausybė vandens, įdomus jausmas. Draugai sako, kad tai fantastiška“, – neslepia vyriškis.
Jis atskleidžia, kad po pirties vyrai visada skuba į žeminukę, kur užkandžiauja, geria paties šeimininko pagamintą įvairių žolelių natūralią arbatą.
Avelė Šonė
Šeimininkas augina ir vištų, ir žąsų, ir net avelę, vardu Šonė. Ji yra Ruslano numylėtinė.
„Šita avelė yra mano draugė. Ji taip pat labai draugauja su žąsimi. Jos yra labai geros bičiulės: kartu eina prie vandens, kartu valgo, kartu gyvena. Išties įdomu stebėti gyvūnų gyvenimą. Šie gyvūnai pripratę prie žmonių, ypač avelė, todėl ją auginu ne dėl mėsos, o dėl grožio. Ji mano mylimiausia“, – atskleidžia Ruslanas ir pabrėžia, kad avelės jokiu būdu nepjaus. Niekada!
[#gallery=485#]
Ne tik sau!
Ruslanas, paklaustas, ar šis malonumas skirtas tik jam ir jo šeimai, nusišypso: „Ir dabar, kur įrengiau aikštelę prie upelio, ateina vietinis jaunimas sportuoti. Aš jiems leidžiu, mes puikiai sutariame. Įrengiau jiems ir treniruoklį, ir vietą imtynėms. Tegul naudojasi, svarbu nelaužo. Priimčiau ir į sodybą, gal žmonės norėtų praleisti kokį savaitgalį… Bet tik nedidelė grupelė: šeima, draugų kompanija. Tiesiog pabūti, pailsėti, pasimėgauti pirties ir gamtos malonumais. Tik su viena sąlyga – jokio alkoholio! Jei kam įdomu, tegul kreipiasi – aprodysiu, priimsiu, susitarsime, manau. Tegul pasidžiaugia ir kiti žmonės.“
