Vietoj atsakomybės žmonėms – savireklama

Kuo daugiau valdžia pasakoja apie savo pasiekimus, tuo svarbiau paklausti, apie ką ji nutyli. Metinė savivaldybės veiklos ataskaita turėtų atsakyti ne tik į klausimą, kas buvo padaryta, bet ir į tai, kas nepavyko, kokios klaidos padarytos, kokie pažadai liko neįgyvendinti ir kas už tai atsakingas. Tačiau svarstant Kėdainių rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaitą susidarė įspūdis, kad nepatogiems klausimams joje vietos beveik neliko. Nors rajono taryba dokumentui pritarė, diskusija atskleidė nemažai abejonių dėl jo turinio, skaidrumo ir gebėjimo objektyviai įvertinti savivaldybės darbą.

Pasigedo skaidrumo

Rajono taryboje dar prieš prasidedant diskusijai opozicijos atstovė Indrė Saldytė Eigirdė atkreipė dėmesį į skaidrumo problemą – prie 2025 metų savivaldybės veiklos ataskaitos nepateikta savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada.

Kontrolierė paaiškino, kad ši išvada paskelbta atskirai, esą, kam įdomu, tas gali išvadą susirasti, bet klausimas išliko aktualus: jeigu savivaldybė siekia skaidrumo, kodėl svarbiausi kontrolės dokumentai nėra pateikiami kartu su metine veiklos ataskaita?

Meras – be savikritikos

Tačiau aštriausia diskusija prasidėjo tuomet, kai rajono tarybos nariai pradėjo kelti klausimus apie atsakomybę.

Demokratas Arūnas Kacevičius mero V. Tamulio paklausė, kokių problemų per praėjusius metus taip ir nepavyko išspręsti? Kokius sprendimus pats meras šiandien vertintų kritiškai?

Rajono vadovo atsakymas nustebino.

Meras V. Tamulis pareiškė, kad ypatingai kritikuotinų sprendimų neturi: „Sprendimų, kuriuos galėčiau vertinti kritiškai, neturiu kažkokių ypatingų.“

Vienintelis V. Tamulio įvardytas nesklandumas – Tilto gatvės tilto rekonstrukcija, tačiau ir dėl jos buvo pabrėžta, kad tai nepriklausė nuo savivaldybės. Kalbėdamas apie kitus projektus meras teigė didesnių problemų nematantis ir net pasidžiaugė, jog Kėdainiai yra tarp regiono lyderių pagal projektų įgyvendinimą.

Ar tikrai savivaldybė, kurios biudžetas siekia dešimtis milijonų eurų, per visus metus nepadarė nė vienos reikšmingesnės klaidos? Ar tikrai visi sprendimai buvo sėkmingi?

„Susitiko“, „aptarė“, „diskutavo“, „dalyvavo“

Demokratas Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės ataskaita turėtų ne tik atsakyti į klausimą „ką padarėme?“, bet ir į klausimus „ko nepadarėme?“, „kodėl nepavyko?“, „kiek tai kainavo?“, „kokį rezultatą gavo gyventojas?“ ir „kas už tai politiškai atsakingas?“. Jeigu dokumente šių atsakymų nėra arba jie pateikiami tik fragmentiškai, tai toks dokumentas tampa ne atskaitomybės rajono gyventojams, o savęs pristatymo priemone.

Be to, šis politikas pastebėjo, kad mero tekste nuolat kartojamos formuluotės „susitikta“, „aptarta“, „diskutuota“, „dalyvauta“, tačiau gyventojams svarbiausia ne pats susitikimų skaičius, o jų rezultatas. Todėl P. Aukštikalnis paprašė, kad meras įvardytų tris konkrečius darbus, kurie nebūtų įvykę be jo paties lyderystės.

V. Tamulis atsakė išvardydamas tris objektus: Kultūros centro rekonstrukciją, Šviesiosios gimnazijos priestato statybų pabaigtuves ir pėsčiųjų bei dviračių tako į Babėnus nutiesimą. Tačiau taip ir nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė jo asmeninė lyderystė įgyvendinant šiuos projektus.

Svarbiausias metų įvykis – susitikimas su verslininku

Dar daugiau klausimų sukėlė ataskaitoje nurodomų vadinamųjų svarbiausių metų įvykių sąrašas.

Tarp jų atsirado mero susitikimas su bendrovės „Norfos mažmena“ vadovu Dainiumi Dunduliu. Paklaustas, kodėl toks susitikimas laikomas vienu svarbiausių metų įvykių ir kokią naudą jis davė Kėdainių rajonui, meras paaiškino, kad į D. Dundulį kreipėsi dėl Kultūros sostinės renginių rėmimo ir jog jam pačiam buvo reikšminga pirmą kartą gyvenime susitikti su šiuo verslininku, tad todėl jis ir nusprendė tai įtraukti į veiklos ataskaitą.

Panašu, kad šis epizodas atskleidžia gilesnę problemą. Metinė veiklos ataskaita turėtų fiksuoti visuomenei reikšmingus rezultatus, o ne asmeniškai įsimintinus mero susitikimus. Jeigu vienu svarbiausių metų įvykių tampa mero susitikimo faktas su žinomu šalies verslininku, natūraliai kyla klausimas – ar dokumentasskirtas atsiskaitymui gyventojams, ar mero darbotvarkės dienoraščiui?

P. Aukštikalnis tai įvardijo dar paprasčiau: į ataskaitą tiesiog perkelta mero dienotvarkė be jokio filtro.

Pastebėjo ne tik demokratai

Kad savivaldybės ataskaita tapo panaši į mero viešųjų ryšių leidinį, pastebėjo ir rajono taryboje dirbantys konservatoriai. Kęsto Šlamos teigimu, ataskaita pernelyg apkrauta „Kėdainių kronikomis“ ir mero vizitais. Pasak jo, tokia informacija išties labiau tinka viešųjų ryšių leidiniui negu savivaldybės veiklos ataskaitai.

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius pasigedo ir strateginio požiūrio: „Matyti nemažai darbų, įgyvendintų projektų, investicijų, tačiau vertinant savivaldybės veiklą svarbu kalbėti ne tik apie atliktų darbų apimtis, bet ir apie jų poveikį gyventojų gyvenimo kokybei, ilgalaikį efektyvumą, strateginįkryptingumą. Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia – rezultatų vertinimas – ataskaitoje daug dėmesio skiriama procesams – kiek atlikta darbų, kiek panaudota lėšų, tačiau dažnai neatsakyta į klausimą – o kas realiai pasikeitė? Ar pagerėjo paslaugų prieinamumas, ar sumažėjo socialinė atskirtis? Antra – investicijų prioritetai. Labai svarbu aiškiai komunikuoti, kokiais kriterijais nustatomi prioritetai, ko mes siekiame? Trečia – demografiniai iššūkiai. Reikia kalbėti ne tik apie einamuosius projektus, bet ir apie ilgalaikę rajono viziją, kaip Kėdainiai taps patrauklia gyventi vieta per ateinančius 10–15 metų. Ir man ši ataskaita panašiau į savireklamą ar reklaminį leidinį, joje turi būti ne tai, kad meras dalyvavo, o tai, ką tai duoda žmonėms.“

Į šias pastabas meras atsakė trumpai: „Tai ataskaita už 2025 metus, o ne apie vizijas.“

Netrūko ir gynėjų

Mero gynėjų posėdyje netrūko. Jį palaikė ne tik politinis bendražygis socialdemokratas Jonas Talmantas, bet ir liberalų atstovai Saulius Grinkevičius bei Virmantas Pikelis. Jie akcentavo, kad Kėdainiai yra viena geriausiai investicinius projektus įgyvendinančių savivaldybių Kauno apskrityje, kad miestui pavyko tapti Lietuvos kultūros sostine, taip pat pabrėžė, jog Kėdainiai patenka tarp miestų, kuriuose mokami didesni atlyginimai, tad skaičiai nemeluoja.

Tačiau konservatorė Lina Šlamienė, sutikusi su jų pastebėjimu, kad skaičiai tikrai nemeluoja, netruko priminti, kad, kalbėdami apie atlyginimus, kolegos politikai nutylėjo kitą statistikos tendenciją: nepaisant to, kad Kėdainiai tikrai patenka tarp miestų, kuriuose mokami vieni iš didžiausių atlyginimų, tačiau, deja, statistika byloja ir kitą tendenciją – Kėdainiuose atlyginimai stabiliai mažėja.

Kitaip tariant, ataskaitos sudarytojai ir jų gynėjai pasirinko tik tuos duomenis, kurie leidžia pasidžiaugti gerais veiklos rezultatais, bet nutyli viską, kas verčia klausti, ar rajonas iš tiesų juda į priekį. Panašu, kad tuomet, kai reikia atsiskaityti prieš visuomenę, faktai yra atrenkami ne tam, kad parodytų visą realų vaizdą, o tam, kad sustiprintų pageidaujamą rajoną valdančių politikų įspūdį.