Politikai „Kėdbusui“ patikės keleivių vežimą be jokio konkurso

Kėdainių rajono savivaldybės taryba po ilgų diskusijų ir aštrių debatų priėmė sprendimą, kuris nubrėžė rajono viešojo transporto gaires ateinančiam dešimtmečiui. Pritarta tiesioginės 10 metų trukmės keleivių vežimo paslaugų koncesijos sutarties sudarymui su savivaldybės valdoma bendrove UAB „Kėdbusas“. Iš pirmo žvilgsnio gali kilti klausimas: argi čia kažkas naujo – juk ar šiaip, ar taip ne kas kitas, o UAB „Kėdbusas“ vežioja krašto gyventojus. Nors anksčiau būta kalbų apie kai kurių kitų didžiųjų žaidėjų atėjimą į mūsų miestą, kalbos kalbomis taip ir liko. Vis dėlto paaiškėjo, kad sprendimas nėra toks jau nekaltas, ypač žiūrint per teisinę prizmę, mat už šio sprendimo slepiasi sudėtingas teisinis mechanizmas ir bandymas išvengti viešųjų pirkimų konkurso.

Kodėl prireikė naujo modelio?

Iki šiol Lietuvoje savivaldybės savo įmonėms paslaugas dažniausiai pavesdavo per vadinamuosius „vidaus sandorius“. Tačiau pastarųjų metų teismų praktika ir Konkurencijos tarybos spaudimas šį kelią padarė itin slidų – daugybė savivaldybių pralaimėjo teismus, nes nesugebėjo įrodyti, kad paslaugos negalėtų teikti privačios rinkos žaidėjai.

Kėdainiai nusprendė pasukti kitu keliu – remtis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos reglamentu ir sudaryti paslaugų koncesijos sutartį.

Šio sprendimo esmė yra ta, kad savivaldybė ne tiesiog pirks nuvažiuotus kilometrus, o suteiks „Kėdbusui“ išskirtinę teisę valdyti visą rajono transporto sistemą, kartu perduodama įmonei ir realią ekonominę riziką.

Kaip tarybos posėdyje aiškino savivaldybės pasamdytas advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas Justinas Šileika, šis modelis pasirinktas siekiant maksimalaus teisinio saugumo. „Koncesija nuo paslaugų pirkimo skiriasi tuo, kad paslaugų pirkimas yra vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Koncesija yra ne paslaugos pirkimas, tai yra teisė subjektui, išskirtinė teisė arba kompensuojama teisė vykdyti tam tikrą veiklą tam tikroje teritorijoje“, – sakė J. Šileika.

Kas keičiasi keleiviams ir įmonei?

Kad paprastas žmogus lengviau suprastų šį teisinį labirintą, J. Šileika pateikė paaiškinimą.

„Aš neperku iš tavęs tam tikrų nuvažiuotų kilometrų paslaugos, bet aš tau duodu tvarkytis mūsų savivaldybės teritorijoje ir iš tos veiklos generuoti pajamas bei gauti pelną.

Esminis skirtumas yra tas, ar operatoriui tenka rizika. Jei yra teikiama paslauga, vežėjas iš anksto žino, kiek bus kilometrų, pasiūlo kainą ir stabiliai numato savo pajamas. Tuo tarpu koncesijoje įvedamas nežinomasis – pajamos iš bilietų pardavimo“, – aiškina teisininkas.

Tai reiškia, kad jei „Kėdbusas“ dirbs prastai, autobusai važinės tušti, o bilietų bus nuperkama mažai, įmonė pajus tiesioginį finansinį nuostolį. Tai turėtų tapti paskata įmonei gerinti aptarnavimo kokybę, derinti grafikus ir pritraukti daugiau keleivių.

Ar tai nėra tik pagražintas vidaus sandoris?

Būtent šis rizikos perdavimo pačiai įmonei klausimas tapo pagrindiniu nežinomuoju krašto politikams. Juk paskutinius ne vienerius metus savivaldybė nieko ir nedarė, tik kamšė „Kėdbuso“ finansines skyles, o pati įmonė realios atsakomybės dėl vis didėjančio minuso sąskaitose taip ir nepajuto.

Rajono tarybos narys Arūnas Kacevičius neslėpė skepticizmo dėl to, ar deklaruojama rizika pačiai savivaldybės įmonei yra tikra, ar tik popieriuje surašyti teisiniai terminai.

„Ar ši sutartis realiai bus koncesija, ar tik formaliai taip pavadinta? O juk nuo to priklauso ir viso šio siūlomo modelio teisėtumas. Jeigu „Kėdbusas“ realiai neprisiims ekonominės rizikos, jeigu didžioji dalis nuostolių bus ir toliau kompensuojama iš savivaldybės biudžeto, kyla rimta rizika, kad ateityje teismai ar kitos institucijos tokią sutartį gali vertinti ne kaip koncesiją, o kaip viešųjų paslaugų pirkimą.“, – perspėjo A. Kacevičius.

Politikas pabrėžė, kad nesėkmės atveju nukentėtų ne tik savivaldybės reputacija, bet ir pati įmonė, kurios ateitis būtų pakabinta ant plauko dėl galimų teisminių ginčų.

Abejones dėl nuoseklumo kėlė ir tarybos narys, pats turintis teisinį išsilavinimą, Kęstas Šlama, priminęs, kad vos prieš metus taryba buvo nubalsavusi už visai kitokią strategiją – skelbti viešąjį konkursą.

„Pernai mes turėjome sprendimą skelbti konkursą, šiemet mes turime sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, bet mes neturime bendro sutarimo, išdiskutuoto, apkalbėto.

Kas prisiims visą atsakomybę, jeigu po tos sutarties pasirašymo mes pasieksime teismą ir tada turėsime samdytis advokatų kontoras tam, kad apgintume šitą sprendimą?“ – klausė K. Šlama.

Konkurencijos taryba rekomendavo dar pagalvoti

Didžiausią įtampą posėdžio metu sukėlė paskutinę akimirką gautas Konkurencijos tarybos raštas. Jame savivaldybei buvo rekomenduota dar kartą įvertinti sprendimą, užsimenant net apie galimą privilegijų teikimą savo įmonei ir konkurencijos ribojimą.

Tiesa, advokatas J. Šileika aiškino, kad ES jau yra teisinis precedentas, kuris leidžia savivaldybei jaustis ramiau.

„Konkurencijos tarybos pozicija teisėtumo klausimu išlikusi nepakitusi jau 15 metų, ji yra prieš vidaus sandorius ir prieš tiesiogines sutartis. Rašto turinyje nebuvo naujų argumentų. <…> Europos Teisingumo Teismas reikalauja, kad jei valstybė nori riboti tiesiogines sutartis, tai turi įtvirtinti įstatyme, pozityvioje teisėje, bet ne išaiškinimuose teismų ar institucijų praktikose“, – teigė teisininkas.

Kodėl keleivius vežios „Kėdbusas“, o ne privatininkas?

Už sprendimą balsavę politikai pabrėžė, kad savivaldybės strateginis tikslas yra išlaikyti savo įmonę, kuri reikalui esant gelbės mūsų visą rajoną. Pasak jų, jokiam privatininkui iš pašalies kėdainiečiai nerūpės taip, kaip „Kėdbusui“.

„Reikia priimti tą sprendimą ir eiti tuo keliu, ir viską daryti, kad turėtume modernų „Kėdbusą“, atnaujintą, kuris galėtų teikti kokybišką paslaugą mūsų rajono žmonėms“, – kalbėjo Vygantas Vanagas, ne vienerius metus akcentavęs, kad keleivių vežimu Kėdainiuose turi rūpintis tik krašto įmonė, o ne svetimi vežėjai.

Savivaldybės administracija taip pat priminė praktinę naudą – bendrovė jau yra užsitikrinusi paramą 12-ai naujų elektrinių autobusų įsigyti bei įkrovimo infrastruktūrai kurti. Autobusai turėtų atkeliauti į mūsų miesto gatves jau šių metų pabaigoje. Be ilgalaikės sutarties tokios investicijos būtų neįmanomos, o paslaugos kaina, perkant ją rinkoje su reikalavimu turėti tik naują elektrinį transportą, savivaldybei taptų nepakeliama finansine našta.

Pagal naująją sutartį, iki 2026-ųjų pabaigos rajono gatvėse turėtų pasirodyti modernūs elektriniai autobusai.

Siekiant išvengti įmonės bankroto drastiškai pakilus kuro ar elektros kainoms, numatytas skaidrus indeksavimo mechanizmas kas pusę metų. Jame bus vertinami Statistikos departamento duomenys, „Orlen Lietuva“ didmeninės kuro kainos ir elektros tarifai.

Sutartis taip pat numato ne tik patį keleivių vežimą, bet ir elektroninio bilieto sistemos plėtrą bei modernių informacinių lentų įrengimą stotelėse.

Dabar visas dėmesys krypsta į „Kėdbuso“ vadovybę – ji turi įrodyti, kad šis 10 metų trukmės pasitikėjimo kreditas bus panaudotas kėdainiečių labui, o ne taps dar vienu biurokratiniu galvos skausmu teismų salėse.