Viena didžiausių rajono darbdavių: „Vyresnė karta darbo rinkoje turi pranašumų“

Lietuvoje gilėjanti demografinė krizė verslui iššūkių kelia kasdien. Siekdamas augti ir taip išlikti pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu, su darbo jėgos stygiumi susiduriantis verslas šią problemą sprendžia atsigręždamas į vyresnio amžiaus darbuotojus. Įmonės kuria sąlygas ir prasmingas galimybes dirbti vyresnio ir netgi jau pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. Vienoje didžiausių Kėdainių rajono darbdavių – 17-ka skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių jungiančioje UAB „Vikonda grupėje“ šiuo metu dirba apie 750 darbuotojų: iš jų 47 procentai yra vyresni nei 51-erių metų.

„Bendras darbuotojų amžiaus vidurkis didėja – su statistiniais rodikliais nepasiginčysi, – sako „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis, aktyviai palaikantis visuomenės bei verslo iniciatyvas, padedančias vyresnio amžiaus žmonėms sėkmingai integruotis į darbo rinką. – Jokios diskriminacijos amžiui mūsų įmonėse nėra – sveikiname naujus tiek vidutinio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojus.

Didesnė dalis „Vikonda grupėje“ dirbančių vyresnio amžiaus žmonių, čia dirba ilgai – kai kurie net kelis dešimtmečius, todėl tiek kalbant apie technologinį vystymąsi, tiek apie žmogaus kompetencijas bei atsakomybes profesinėje srityje, su metais vyksta jo, kaip darbuotojo, evoliucija. Taigi ilgiau toje pačioje įmonėje dirbantis žmogus, nepaisant vyresnio amžiaus, verslo akimis, turi daugiau privalumų nei trūkumų.

„Vikonda grupės“ įmonėse siekiame kurti aplinką, kuri vyresnio amžiaus darbuotojui padėtų būti produktyviam ir skatintų ilgiau likti darbo rinkoje.“

Technologinė pažanga ir vyresni darbuotojai – suderinama

„Vikonda grupės“ strateginės veiklos kryptys – maisto gamyba ir žemės ūkis.

„Šiose srityse, nuolat tobulindami veiklos procesus, diegiame naujus sprendimus. Pavyzdžiui, mūsų žemės ūkio bendrovė UAB „Krekenava“ plėtoja tiksliąją ir beariminę žemdirbystę. Pernai Kėdainių konservų fabrike pastatėme naują ekologiško kūdikių ir vaikų maisto gamybos liniją, o UAB „Vikeda“ paleidome naują, 50 proc. našesnę ledų gamybos virtuvę, – vardija M. Snarskis. – 2025-ųjų pabaigoje „Vikonda grupės“ įmonėse 22 darbuotojai buvo 65 metų amžiaus arba tais metais pasiekė pensinį amžių, iš jų – 10 vyrų ir 12 moterų. Gerokai daugiau – 105 darbuotojai buvo sulaukę 60 metų ar dar vyresnio amžiaus (68 moterys ir 37 vyrai).

Tai parodo, kad gebame savo įmonėse pritaikyti darbo pozicijas ir sudaryti prasmingas galimybes dirbti įvairaus amžiaus darbuotojams, – pabrėžia pašnekovas. – Nors dirbame tradiciniuose sektoriuose ir nesame aukštųjų technologijų sektoriaus dalis, tačiau technologiniu pažangumu ir robotizacijos lygiu esame pažangūs bei visada ieškome būdų dar labiau modernizuoti veiklos procesus.“

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius M. Snarskis įvardija ir daugiau vyresnės kartos darbuotojų pranašumų: jaunuosius kolegas jie, dažnai, pranoksta gebėjimu ilgiau sutelkti dėmesį, be to, vyresni darbuotojai būna jau užauginę vaikus, todėl pasižymi didesnėmis galimybėmis įsitraukti į profesinę veiklą.

„Neseniai lankiausi pas verslo partnerius Japonijoje. Kalbant apie darbo rinką, man paliko įspūdį tai, kad šioje šalyje ypač vertinama visą gyvenimą trunkančio darbo vienoje įmonėje tradicija. Japonijoje tai skatinama: tiek darbdaviai, tiek darbuotojai tuo didžiuojasi, – dalinasi M. Snarskis ir atkreipia dėmesį, kad Japonija išsiskiria ne tik gilia, ilgaamže kultūra, bet taip pat  sava verslo filosofija, kuri padėjo jiems tapti viena didžiausių ekonomikų pasaulyje. – Visai kitoks požiūris dažnai pasitaiko Vakarų kultūroje, ne išimtis ir Lietuva – čia penkeri ar dešimt metų toje pačioje darbovietėje jau atrodo per ilgai.

Vis tik daug metų įmonėje dirbantys darbuotojai yra įsigyvenę į įmonės kultūrą, matę skirtingus laikus, puikiai žino, kaip veikia sistema, todėl gali produktyviausiai prisidėti prie galutinio rezultato.“

Vyresnė karta iššūkių nebijo

Birželį 69-ąjį gimtadienį sutikusi „Vikonda grupei“ priklausančio Kėdainių konservų fabriko vyriausioji meistrė Danutė Paškevičienė vasarą minės ir dar vieną solidžią sukaktį – rugpjūčio 1-ąją ji skaičiuos 46-erius profesinius metus pirmoje ir vienintelėje savo darbovietėje.

„Baigusi Kauno politechnikos institutą (aut. past. – dabar Kauno technologijos universitetas), gavau paskyrimą dirbti Kėdainių konservų fabrike. Čia tapau pirmąja technologe ir užsilikau iki šiol, – šypsosi D. Paškevičienė, kolegas žavinti įkvepiančia profesine energija. – Mūsų giminėje visi ilgai dirba: sesuo dirbo iki 70-ties, brolis irgi neskubėjo išeiti į pensiją. Kai savo darbą žinai ir jis nekelia sunkumų, tada norisi ir dirbti.“

Vertingą patirtį Kėdainių konservų fabrike sukaupusi pašnekovė sako, kad visą įmonės darbą stipriai pakeitė modernėjančios technologijos.

„Viskas labai pasikeitė: dabar gerokai mažiau rankų darbo, daugiau šiuolaikiškų įrengimų, produkcijos asortimentas irgi gausiai išsiplėtė.

Man šie pokyčiai įdomūs ir aš, nors būdama vyresnio amžiaus, šiais technologinės pažangos laikais jaučiuosi puikiai. Negali stovėti vietoje ir būti naujovių nuošalyje – turi žengti koja kojon su technologijomis“, – įsitikinusi D. Paškevičienė.

Pasak pašnekovės, lanksčiu ir aštriu mąstymu pasižymintis vyresnio amžiaus darbuotojas jaunesniems kolegoms darbo produktyvumu nenusileidžia, o kartais net ir pranoksta.

„Patirtis – ne tik profesinė, bet ir gyvenimiška, kuri ateina su branda, išties daug duoda. Pas mus dirbančios moterys nebijo nei iššūkių, nei technologinių naujovių, o atėję jauni žmonės atsineša kitokį požiūrį – nori viską padaryti tiesiog kuo lengviau, bet tai ne visada įmanoma, – skirtingas kartas lygina D. Paškevičienė. – Vyresnieji darbuotojai darbovietėms yra tikras turtas, todėl jei darbas patinka ir sveikata leidžia – dirbkite, jūsų buvimas labai prasmingas.“

Veteranas į pensiją išėjo 71-erių

Du dešimtmečius Kėdainių konservų fabrike išdirbęs Stanislovas Lukošius greičiausiai galėtų pretenduoti į šios įmonės veterano, vyriausio darbuotojo, titulą – kraštietis į pensiją išėjo prieš du mėnesius, būdamas 71-erių, ir, kaip pats paaiškina, tik todėl, kad privertė stuburo problemos.

„Kėdainių konservų fabrike dirbau autokrautuvo vairuotoju. Jaunimas dabar nelabai puola dirbti, o darbuotojų trūksta, tad mielai dirbau ir sulaukęs pensinio amžiaus. Būčiau ir toliau dirbęs, tačiau nebeleido sveikata, – pasakoja S. Lukošius ir atskleidžia savo aplinkoje neturintis kitų taip ilgai dirbusių pažįstamų. – Modernėjant laikams ir darbo fabrike procesams, dirbti tapo tik įdomiau, – patikina neseniai profesiniame gyvenime tašką padėjęs vyras. – Rankų darbą didele dalimi pakeitė robotai, todėl žmonėms dirbti tapo lengviau, reikia mažiau fizinės jėgos, o tai palanku ir dirbti norintiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Pastebėjau, kad vyresnės kartos darbuotojai į savo darbą žiūri atsakingiau ir netingi dirbti, o jaunimas, sakyčiau, ne itin nori dirbti: skundžiasi, kad jiems sunku, tai karšta, tai šalta – vis kuo nors nepatenkinti.“

Uolaus būdo Stanislovas net ir išėjęs į užtarnautą poilsį be veiklos, kaip pats juokiasi, negali – kai ištirpsta darbai sodyboje, kraštietis ima meškerę ir traukia į pakrantę vyriškai medituoti.

„Kaip dirbau, taip ir dirbu – tik nebe konservų fabrike, o savo sodyboje. Nuo ryto atsikėlęs galvoju, ką šiandien nuveikti. Su žmona prižiūrime daržą, šiltnamį, gražiname aplinką, reikia ir malkas žiemai paruošti, o kai darbai užbaigti, tada važiuoju žuvauti – pabūti gamtoje, atsigauti, pamedituoti“, – gyvenimo malonumą išduoda Stanislovas.

O vyresniosios kartos darbuotojus, artėjančius prie pensinio amžiaus ar jau jo ir sulaukusius, kraštietis ragina dirbti toliau.

„Jei turi sveikatos, kam sėdėti namie užsidarius? Profesinė veikla teikia socializaciją ir padeda išlaikyti prasmingos kasdienybės pojūtį. Kai eini į darbą, bendrauji su platesnio rato žmonėmis ir žinai, kad dar esi reikalingas. O dabar aš reikalingas jau tik žmonai“, – humoro, kuris nepavaldus jokiems amžiaus rėmams, nestokoja Stanislovas.

Kartų balansas – vertė darbovietei

61-erių Irma Drublionienė liepos 3-iąją „Vikonda grupei“ priklausančioje ledus gaminančioje UAB „Vikeda“ sutiks 29-ąją profesinę sukaktį. Prieš tris dešimtmečius moteris savo karjerą bendrovėje pradėjo būdama jauniausia darbuotoja. Kėdainietė turėjo galimybę kompetencijas ugdyti skirtingose srityse, o dabar jai patikėtos personalo administratorės pareigos.

„Pradėjau nuo kasininkės pozicijos, paskui dirbau buhalterijoje – pavaduodavau koleges, taip pat teko dirbti pirkimuose, pardavimuose, o pradėjusi pavaduoti administratorę, šioje pozicijoje ir likau, – pasakoja I. Drublionienė. – Kadangi dirbu beveik nuo pat fabriko įsikūrimo pradžios, mačiau didelę dalį technologinių permainų. Kiekviena naujai įdiegta programa man būdavo rojus, – emocingai kalba pašnekovė ir pagiria jaunesniuosius kolegas. – Technologinės naujovės pas mus atėjo mums bedirbant, o jaunoji karta visa tai išmoksta studijų metu ir dirbti pradeda jau būdama technologiškai pranašesnė, todėl, mano nuomone, jaunesni darbuotojai yra produktyvesni už kolegas, artėjančius prie pensinio amžiaus.

Vis tik aš pati savo darbe jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi, kad dar dirbu, – sako kėdainietė. – Man patinka eiti į darbą. Profesinė veikla – į naudą ir smegenims. O energijos įkvepia jaunas kolektyvas, – šypsosi I. Drublionienė. – Jie mielai dalinasi savo žiniomis, o mes – vyresnieji – patirtimi. Manau, jog kartų įvairovė ir balansas kuria vertę darbovietei.“

Produktyvumą lemia ir darbuotojo asmenybė

I. Drublionienės kolegė ir bendraamžė – UAB „Vikeda“ gamybos buhalterė Zita Guliokienė ledų fabrike dirba nuo 1998-ųjų sausio.

„Ledų fabrikas gamybą pradėjo 1997-aisiais. Reikėjo gamybos buhalterės, taip čia ir atsiradau.

Kai pradėjau dirbti, dar net kompiuterių nebuvo, o dabar sėkmingai dirbame su besikeičiančiomis ir vis modernėjančiomis programomis. Tai ir palengvina darbą, ir daro jį įdomesnį, – sako Z. Guliokienė. – Savo darbą mėgstu, todėl man dirbti – malonumas. Taip pat gera susitikti ir su kolektyvu.

O kalbant apie tai, ar darbuotojo produktyvumas priklauso nuo jo amžiaus, manyčiau, jog čia gerokai daugiau lemia asmeninės žmogaus savybės: tiek vyresnis darbuotojas gali būti energingas, tiek ir jaunas – lėtesnio būdo. Viskas priklauso nuo temperamento.“

Darbuotojų stygius kiša koją verslo plėtrai

Lietuvos valdžia suvaldyti demografinės krizės kol kas nepajėgia, bet darbuotojų stygiaus spragas užkaišyti besistengiančiam pagrindiniam šalies ekonomikos varikliui – verslui, išganingų sprendimų siūlyti irgi neskuba. „Vikonda grupės“ generalinis direktorius M. Snarskis įsitikinęs, kad Lietuva anksčiau ar vėliau vis tiek bus priversta peržiūrėti imigracijos politiką.

„Lietuvoje galimybė įdarbinti žmogų iš užsienio yra labai ribota ir sudėtinga. Imigracijos politikos, kaip tokios, mano požiūriu, apskritai neturime. Iš esmės deklaruojame, kad saugome savo šalies darbuotojus, tačiau kartu užkertame verslui galimybes augti, nes reikiamo skaičiaus darbuotojų paprasčiausiai nėra, – dėmesį atkreipia M. Snarskis. – Kalbant apie imigraciją, pasirinkimas paprastas: arba valstybė vykdo aktyvią politiką ir užtikrina pakankamą žmonių skaičių, galintį prisidėti prie verslo plėtros bei ekonomikos augimo, arba tokios politikos neturi ir tuomet tenka susitaikyti su vis sunkesnėmis pasekmėmis.

Anksčiau ar vėliau valdžiai teks peržiūrėti imigracijos politiką. Šiuo klausimu valstybė turėtų dirbti kartu su verslu ir nusibrėžti aiškų prioritetą – proaktyviai ieškoti būdų, kaip užpildyti tuštėjančią darbo rinką.

Kiti svarbūs klausimai – gimstamumo skatinimas ir pensinio amžiaus ilginimas. Kol demografinė situacija išliks tokia, kokia yra dabar, valstybei greičiausiai teks toliau didinti pensinį amžių.

Mes, darbdaviai, ieškosime galimybių kuo geriau pritaikyti darbo vietas vyresniems darbuotojams, kad žmonės kuo ilgiau išliktų produktyvūs ir galėtų kokybiškai dirbti. Savo ruožtu, kaip maisto gamintojai, į šią tendenciją atsižvelgiame kurdami produktus, kurie savo maistine verte gali padėti vartotojams ilgiau išlikti energingiems ir sveikiems.“