Tūkstantmečio mokyklos – kas tai? Klausimų daugiau nei atsakymų

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Balandžio antroje pusėje Vyriausybė pristatė planą „Naujosios kartos Lietuva“, kuriame numatytos ir ilgalaikės reformos mokslo ir švietimo srityse. Tam numatyta skirti iki 489 mln. eurų.

Kaip anksčiau pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatytas finansavimas bus skirtas, kai Europos Komisija (EK) patvirtins nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms.

Nors plano idėja ir, juo labiau, skiriama pinigų suma skamba įspūdingai, tačiau daugeliui ilgą laiką buvo neaišku, kaip jis bus įgyvendinamas bei kur bus investuojama beveik pusė milijardo eurų. Dar daugiau neaiškumų ir dvejonių kelia ministerijos įvardijamas kaip didžiausias projektas – Tūkstantmečio mokyklos.

Tačiau antradienį, gegužės 18 d., surengtoje spaudos konferencijoje žadėjusi atskleisti daugiau detalių, tik dar kartą pakartojo abstrakčius savo planus, kurie, pasak ministrės Jurgitos Šiugždinienės, turėtų būti pradėti įgyvendinti nuo 2022 metų sausio.

Mažai informacijos

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas „Rinkos aikštei“ išreiškė dvejones tiek dėl plano, tiek ir dėl Tūkstantmečio mokyklų.

„Ne tik man asmeniškai, bet girdžiu ir iš kitų pedagogų bendruomenės atstovų bei švietimo ekspertų nuomonių, jog dėl Tūkstatntmečio mokyklų yra tam tikrų klaustukų.

Šios Vyriausybės programoje buvo numatyta mažinti socialinę, pasiekimų atskirtį ir pan. Bet, jeigu, kaip numatoma programoje, bus palikta 150 mokyklų, o šiuo metu iš viso mokyklų yra apie tūkstantį, tai kas tuomet bus su likusiomis? Ar tai yra atskirties mažinimas? Klausimas atviras. Taigi, jeigu pasako A, reikėtų pasakyti ir B“, – retoriškai klausė ir svarstė ugdymo įstaigos direktorius.

Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė dr. N. Putinaitė neprieštarauja, kad pagrindinė šios programos dalis – daugiau nei 200 mln. Eur – būtų skiriama Tūkstantmečio mokykloms. Ir jei tie pinigai iš tiesų ten nueis, situacija turėtų labai stipriai pagerėti. Tačiau yra vienas „bet“:

„Problema yra ta, kad tik dalis mokyklų patenka tarp Tūkstantmečio mokyklų. Klausimas: kas tada bus su kitomis mokyklomis? Galbūt vienas iš nuogąstavimų – kad tos lėšos labai koncentruojamos į dalį mokyklų, o kitoms jų skiriama daug mažiau. Ir tai gali paskatinti tam tikrus netolygumus.

Man nuomone, šiuo metu kaimuose vaikai yra likę beveik be jokio mokslo, tad bet kokios priemonės, kurios padėtų integruotis į stambesnes mokyklas, kur nėra jungtinių klasių ir pan., yra sveikintinos. Žinoma, tada turėtų veikti ir kitos priemonės – pavėžėjimas, dienos centrai, kur jie galėtų leisti laiką, pamokas daryti ir pan. Bet, kol nėra jokios konkrečios informacijos, tai yra tik spekuliacija, apie kurią aš kalbu iš to, ką galima suprasti, kai kalbama viešai.“

[quote author=“J. Šiugždinienė“]Galbūt programai kai kuriose savivaldybėse reikės ir plytų bei cemento, bet tai nebus statybų programa.[/quote]

Modelis nėra naujas

Anot Kėdainių PRC direktoriaus, iš sumanytojų iki šiol dar nebuvo konkrečios informacijos, kaip viskas dėliosis.

„Persaičius visą programą, viskas labai abstraktu, nieko konkretaus. Aš, kaip švietimietis, domėjausi, ieškojau daugiau, konkretesnės, smulkesnės informacijos, kaip programa bus įgyvendinta, bet nieko neradau, – stebėjosi D. Kačinskas. –

Šiuo atveju, kiek suprantu, tai aktualiausia bendrojo lavinimo mokykloms. Manau, kad pas mus siūlomas modelis tikrai nėra naujai sugalvotas, o iš kažkur nužiūrėtas, bet kol kas dar labai sunku diskutuoti, ar jis yra geras ir tinkamas, kai matai labai mažai informacijos, t.y. tik tiek, kiek pateikiama viešumoje.

Aš nesakau, kad tas projektas ar idėja bloga, bet, kol nežinau visos informacijos, labai rezervuotai ir atsargiai į tai žiūriu.“ 

Dr. Nerija Putinaitė taip pat antrino D. Kačinsko nuomonei ir teigė, kad iš visų diskusijų, kurios vyksta apie Tūkstantmečio mokyklas, galima manyti, jog tai yra pirmiausia tinklo optimizavimo priemonė, numatant neskirti ne tik struktūrinio ar Europinio fondo, bet ir biudžeto lėšų mažoms, kuriose mokosi iki šešiasdešimt ar net iki šimto mokinių mokykloms.

„Tačiau kol kas tuo galima tik spekuliuoti, nes atvirai nėra pasakoma, o pristatoma kaip investicijos į dalį mokyklų ir tiek. Bet logiškai, racionaliai mąstant, peršasi toks aiškinimas, kad norima stiprinti mokyklas rajonų centruose“, – svarstė švietimo ekspertė.

Paklausta, ar įsivaizduoja, kas yra ir kaip turėtų atrodyti Tūkstantmečio mokyklos buvusi švietimo ir mokslo viceministrė tik gūžčiojo pečiais:

„Kol kas turbūt nelabai kas gali ir pasakyti. Manau, kad ministerija turi tam tikrą vaizdinį, kas tai yra, bet kol kas iš viešai pateikiamos informacijos labai sunku susidaryti vaizdą. Ir galima įtarti, kad tai, kas yra viešai nesakoma, yra tinklo optimizavimo priemonė stiprinant, sakykim, kokio nedidelio rajono centro dvi mokyklas jas pavadinus Tūkstantmečio mokyklomis ir tikimasi, kad jos pritrauks tuos vaikus, kurie kol kas mokosi tose mažose, nykstančiose mokyklose. Tačiau galima tai tik įtarti ir aš čia tik spekuliuoju.“

Daugiau lėšų mokytojų rengimui ir algoms

Paklaustas, kuriai švietimo sričiai, jo nuomone, šiuo metu reikėtų daugiausiai dėmesio, Kėdainių PRC direktorius sakė:

„Kažkiek reikėtų skirti infrastruktūrai, bet tikrai ne didžiąją dalį. Mokyklos daugiau mažiau visos yra renovuotos. Gal silpna vieta yra su sporto aikštynais, sporto bazėmis. Kalbant apie fizinę aplinką, aišku, reikėtų investicijų ir į tam tikras mokymo priemones, laboratorijas ar pan.

Aktuali sritis būtų mokomoji medžiaga. Ypatingai tai pasijuto prasidėjus pandemijai, kai moksleiviai buvo priversti mokytis nuotoliniu būdu. Labai reikalingos bazės, kur būtų patalpinta medžiaga ir mokytojai galėtų ja naudotis. Nes neaišku, kaip viskas bus toliau ir apskritai nuotolinis mokymasis jau dabar yra reikalingas ir jis ateityje vis tiek liks mūsų gyvenimuose.“

Švietimo srities atstovo nuomone, taip pat reikėtų investuoti ir į mokytojų rengimą.

„Norėtųsi, kad kiltų ir mokytojų atlyginimai, bent jau kad siektų 130 proc. bendrojo vidurkio, kad jis būtų tikrai ryškesnis. Galbūt tada daugiau jaunimo į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti mokytojo profesiją ir mokytojų motyvacija didesnė būtų.

Manau, labai svarbu plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemą ir idėją. Man, kaip profesinio rengimo centro atstovui, patinka plane išdėstyta idėja apie kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir pan., bet, manau, visuomenė sensta ir todėl reikėtų vystyti ne tik su kvalifikacija susijusią temą, bet ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą“, – svarstė pašnekovas. 

[quote author=“dr. N. Putinaitė“]Problema yra ta, kad tik dalis mokyklų patenka tarp Tūkstantmečio mokyklų. Klausimas: kas tada bus su kitomis mokyklomis? Galbūt vienas iš nuogąstavimų – kad tos lėšos labai koncentruojamos į dalį mokyklų, o kitoms jų skiriama daug mažiau. Ir tai gali paskatinti tam tikrus netolygumus.[/quote]

Skaitmenizavimo klausimas – esminis

Su nuomone, jog reikia daugiau investuoti į skaitmenizaciją, sutinka ir dr. N. Putinaitė.

„Dalį pinigų ketinama investuoti į STEAM centrus, nors ta dalis ir nedidelė, bet, aš manau, tai yra teisinga. Aš asmeniškai daug daugiau investuočiau į tai, kas vadinama skaitmeninė transformacija. Nes nuotolinis mokymas parodė, kad viena iš problemų – kokybiško skaitmeninio turinio trūkumas. Tam yra skirta apie 10 mln. Eur, bet, mano nuomone, tam turėtų būti skirta daugiau lėšų ir dėmesio, – kalbėjo švietimo ekspertė. –

Ir, panašu, kad ateityje nuotolinis mokymas mokyklų praktikoje liks. Todėl skaitmenizavimo klausimas tampa esminis, kad nuotolinio mokymo kokybė būtų panaši kaip ir kontaktinio, o tam reikia investicijų ne tik į techniką, bet ir mokomosios medžiagos parengimą.

Ir, jeigu iš tiesų, kaip prieš tai kalbėjau, Tūkstantmečio mokyklos yra priemonė tinklui optimizuoti, tada reikėtų skirti lėšų ir visoms kitoms reikmėms. Tarkim, net infrastruktūros perdarymui, amortizuoti tam tikrus nuostolius, bet kol kas tuo galima tik spekuliuoti.“

Trūksta bendro vaizdo

Buvusios švietimo ministrės pasidomėjus, kodėl, jos nuomone, susiklostė tokia situacija, kai pristatant naująjį planą klausimų iškilo daugiau nei gauta atsakymų, svarstė:

„Labai sunku pasakyti dėl ko taip yra – ar dėl to, kad nespėta padaryti darbo iki galo, ar siekiama kažką nuslėpti. Tačiau akivaizdu, kad ministerijai reikia labai daug resursų ir jėgų valdant pandeminę situaciją.

Panašiai yra ir su vidurinio ugdymo struktūros, sandaros svarstymais, kurie tarsi eina paskui programų rengimą. Taigi bendro vaizdo fragmentiškumas yra visose sferose, ką daro ŠMSM. Bet būtent to sisteminio vaizdo ir norėtųsi. Nes, kai yra pateikiamas vienas fragmentas ir nematyti visumos, tada interpretacijoms atsiranda įvairiausios erdvės. Ir, pavyzdžiui, kalbant apie Tūkstantmečio mokyklas, buvo gausybė priekaištų, interpretacijų, kad tai yra segregacija, kad vienos mokyklos bus nuskurdinamos, kitos iškeliamos – spekuliacijų yra gausybė. Taigi, manau, kad darbas ministerijoje nėra iki galo susistygavęs, kad išviešintų ilgalaikį matymą.“

O D. Kačinskas, peržiūrėjęs minėtą planą ir programą, baiminasi vieno dalyko:

„Man, kaip didžiąją gyvenimo dalį pradirbusiam švietimo srityje žmogui, labai baisu, kad nebūtų labai dideli pinigai išmesti į balą ir negautume jokio rezultato. Per savo pedagoginę karjerą mačiau tikrai nemažai įvairių reformų, kurios, žinoma, nebuvo paremtos tokiais dideliais pinigais, bet, deja, dažnu atveju rezultatas – vos ne nulinis. O tai neramina. Nerimo būtų mažiau, jei visi matytų veiksmų planą.“

[quote author=“D. Kačinskas“]Man, kaip didžiąją gyvenimo dalį pradirbusiam švietimo srityje žmogui, labai baisu, kad nebūtų labai dideli pinigai išmesti į balą ir negautume jokio rezultato. [/quote]

Tai tariasi ar ne?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, siekdama išsklaidyti abejones ir įvairias spekuliacijas teigė, jog ministerija, kartu su ekspertais, baigia parengti Vyriausybės įgyvendinimo programoje numatytą Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri gali tapti didžiulių pokyčių mūsų ugdymo sistemoje pradžia.

„Suprantame, kad šis projektas kelia didžiulį susidomėjimą, nes iki šiol nieko panašaus Lietuvoje nebuvo. Programa dar derinama su Europos Komisija ir tikimės, kad jau greitu metu bus patvirtinta“, – teigė švietimo ministrė.

Anot jos, nekalbama apie naujų mokyklų statybas, o kalbama apie naujas galimybes vaikams.

„Galbūt programai kai kuriose savivaldybėse reikės ir plytų bei cemento, bet tai nebus statybų programa, – užtikrino J. Šiugždinienė. –

Programa „Tūkstantmečio mokyklos“ planuojame, jog bus pradedama įgyvendinti kitų metų sausį. Jau dabar reguliariai kalbamės su savivaldybių atstovais – merais, švietimo skyrių, mokyklų vadovais, analizuojame, kokia švietimo situacija yra konkrečioje savivaldybėje.“

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, jog „Rinkos aikštei“ pasidomėjus, ar iš tiesų ministerija derina ir konsultuojasi įvairiais klausimais su savivaldybėmis, balandžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius į pateiktus klausimus atsakė:

„Į šiuos klausimus informacijos neturime. Iš ŠMSM negauta jokios žinios“.

Realūs pokyčiai per ketverius metus

Ministrės teigimu, Tūkstantmečio mokyklų programoje galės dalyvauti įvairaus tipo bendrojo ugdymo mokyklos: pradinės, progimnazijos, pagrindinės, gimnazijos. Tačiau pabrėžė, jog privačios ir mokinių atranką vykdančios mokyklos dalyvauti negalės.

„Pagrindinis programos tikslas – mažinti atskirtį ir mokymosi galimybių netolygumus, kurie vis dar labai ryškūs mūsų šalyje.

Sieksime, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa būtų įgyvendinama nemažiau kaip 80 proc. Lietuvos savivaldybių“, – ateities planais dalijosi J. Šiugždinienė.

Pasak jos, per ateinančius ketverius metus realūs pokyčiai turėtų pasiekti apie 150 bendrojo ugdymo mokyklų visoje šalyje.

„Šių mokyklų fizinė aplinka bus pritaikyta specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams, įrengtos STEAM laboratorijos, bibliotekos, sporto aikštynai, individualaus mokymosi, poilsio erdvės ir kt. Taikomi šiuolaikinės pedagogikos elementai, užtikrinama savalaikė ir kokybiška švietimo pagalba, – šviesesnę Lietuvos švietimo ateitį žadėjo ministrė. – Tai bus ir visos dienos mokykla, kurioje gyvenimas ir ugdymas susilieja.

Mokyklos infrastruktūra ir intelektiniai resursai bus prieinami ne tik mokyklos bendruomenės nariams, bet ir gretimų mokyklų mokiniams bei mokytojams.“

Paraiškas teiks savivaldybės

Paklausta, kas galės mokytis minėtose mokyklose ir ar bus organizuojama kokia nors atranka, J. Šiugždinienė patikino, jog mokinių atrankos nebus. O Tūkstantmečio mokyklos taps švietimo pokyčių katalizatoriais, geros mokyklos standartu, kurio ilgainiui turės siekti kiekviena Lietuvos mokykla.

Norint tapti išskirtine mokykla, konkursui paraiškas teiks savivaldybės, jose turės būti pateikta savivaldybės vystomo Tūkstantmečio mokyklų tinklo vizija, nurodoma, kokių išteklių trūksta šiai vizijai pasiekti, kokiais būdais, žingsniais ir etapais, ketinama tai įgyvendinti.

„Paraiškas taip pat galės teikti ir kelios savivaldybės kartu, pvz. didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir pan., t. y. skatinama mokyklų tinklaveika neapsiribojant vienos savivaldybės teritorija“, – paaiškino švietimo ministrė.

Tūkstantmečio mokyklų pažangos programos įgyvendinimui numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui, tad ir lėšos skiriamos programos įgyvendinimui savivaldybes pasieks etapiškai, pagal jų konkursui pateiktus projektus.

Numatyta, kad lėšos gali būti skiriamos:

• jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti (sporto aikštynai, laboratorijos, mokomieji kabinetai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės ir pan.);

• specialiųjų poreikių turinčių vaikų integruotam ugdymui pritaikyti (siekiant švietimo įtraukties principo įgyvendinimo);

• mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti;

• mokymosi priemonėms įsigyti (įskaitant skaitmenines ar specialiąsias priemones);

• pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti (įskaitant ir mokyklinių autobusų įsigijimą).

Pagrindinis šios programos tikslas, pasak J. Šiugždinienės, – suteikti visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos ir šeimos socialinės padėties, vienodas galimybes mokytis šiuolaikiškoje, viskuo aprūpintoje mokykloje.