Kūryba – mintyse susikaupusių fantazijų išpildymas

Gimus pirmajam sūneliui kasdienybę norėjusi praskaidrinti Aldona LOGINAUSKIENĖ pasinėrė į rankdarbių pasaulį. Jau daugiau nei dešimtmetį šilumos ir meilės kupinus rankdarbius kurianti iš Šėtos miestelio kilusi moteris tikina, kad ne kas kitas, o vaikelio gimimas pažadino ilgą laiką kažkur giliai tūnojusius įgūdžius ir pastūmėjo į kūrybą. Be abejo, tam įtakos greičiausiai turėjo ir jos darbo pobūdis – Aldona yra Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ auklėtoja.

Ne vieną kruopštumo ir kūrybiškumo reikalaujančią rankdarbių techniką išbandžiusiai Aldonai kūrybinio proceso metu nebereikia nieko. Kurdama ji išreiškia susikaupusias fantazijas ir atsipalaiduoja. Visa širdimi į kūrimą pasinėrusiai moteriai toks užsiėmimas – ne tik puikus savirealizacijos būdas, bet ir įdomus laisvalaikio praleidimas.

Jaunystėje kūrė eiles

– Kūryba į Jūsų širdį pasibeldė kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Ar visada norėjote užsiimti būtent tokia veikla?

– Noras kurti mano gyvenime atsirado tikrai labai netikėtai. Mokydamasi vidurinėje mokykloje niekada apie tai negalvojau. Rankdarbiai man nebuvo artimi, niekada savo laisvo laiko tam neskyriau. Prisimenu, jog tuo metu mieliau užsiimdavau eilių kūrimu.

Tačiau gimus pirmam sūneliui viskas pasikeitė. Pati savęs neatpažinau, kaip manęs neatpažino ir mano artimieji, draugai, pažįstami. Sužinoję apie naują mano pomėgį dažnai sakydavo: „Aldona, čia ne tu!“, kadangi rankdarbiai niekada manęs neviliojo arba galbūt aš to tiesiog nesupratau, nes dabar savo laisvalaikio nebeįsivaizduoju be jų.

[quote author=“A. Loginauskienė“]Kūrybiškumas iš manęs veržiasi visur ir negaliu nieko pakeisti.[/quote]

Man tai labai geras atsipalaidavimo būdas, net ir su šeima sėdėdama prie televizoriaus galiu lipdyti, verti, siūti, klijuoti, dekoruoti… (šypsosi). Rankdarbių kūrybos technikų ir priemonių įvairovė begalinė, ir tai mane dar labiau skatina imtis kūrybos ir išbandyti vis kažką naujo.

Rankdarbiai žavi

– Papasakokite, kaip jaučiatės kūrybinio proceso metu? Kokios emocijos užplūsta kuriant?

– Bet kokio rankdarbio kūrimo procesas man yra labai įdomus. Įdomus todėl, kad tokio paties rezultato niekada neįmanoma gauti. Kiekvienas darbelis, kad ir kaip jį bedaryčiau, visada būna vis kitoks. Tai mane ir žavi.

Pasinėrusi į kūrybą visada mėgaujuosi šia veikla. Kadangi kuriu tik dėl savęs, todėl visą kūrybinį procesą galiu valdyti būtent taip, kaip tuo metu tą įsivaizduoju pati. Niekada nereikia klausytis užgaidų, norų, kuriuos turėčiau vykdyti (nusijuokia).

– Rankdarbiai – labai plati sąvoka. Į kokių rankdarbių kūrybą linkstate Jūs?

– Noras išbandyti vis kažką naujo mano kūrybą paverčia labai įvairiapuse. Kuriu moteriškus aksesuarus: apyrankes, pakabukus, koljė, sages. Juos gaminu tiek iš karoliukų, tiek iš modelino, tiek iš kitokių medžiagų. Taip pat siuvu žaisliukus, vaikiškas rankines, užsiimu šventinių, didelių bei mažų popierinių gėlių ar kitokių buities dekoracijų ir aksesuarų kūrimu.

Rankų darbo kūriniai – mielesni

– Šiais laikais visko apstu parduotuvėse, ar ne lengviau būtų tiesiog įsigyti tai, ko reikia, nei valandų valandas praleisti kuriant?

– Be abejo, tiek nuo šventinės atributikos, tiek nuo aksesuarų ar kitokių rankdarbių kiekio prekybos centruose lūžta lentynos. Tačiau man jie atrodo primityvūs.
Rankomis padaryti darbeliai, kurie galbūt ir nebūna tobuli, spinduliuoja šiluma, meile, nuoširdumu. Žinoma, yra žmonių, kurie rankų darbo kūrinių nemėgsta, tačiau aš pati savo namų, savo aplinkos be savo rankomis kurtų darbelių jau nebeįsivaizduoju.

Kurdama taip, kaip man reikia ir tai, ko man reikia, ne tik sutaupau pinigų, bet ir atsipalaiduoju.

Papuošė seseris

– Nė neabejoju, jog pravėrus Jūsų namų duris iš karto galima suprasti, kad čia gyvena meninę gyslelę turintis asmuo. Ar tiesa?

– Na, iš dalies taip (šypsosi). Mėgaudamasi kūrybine veikla per kelerius metus spėjau išpuošti ne vieną savo namų kampelį. Ilgainiui prikaupusi didelį kiekį rankdarbių nebeturėjau kur jų dėti, o noras kurti niekur nedingo. Ne kartą vyras bandė mane stabdyti, nes dviejų kambarių bute vietos tikrai darėsi maža.

Kai namai darbų prisipildė, pradėjau juos dovanoti draugams, giminaičiams įvairiomis progomis. Įpratę prie tokių dovanų jie pradėjo kūrybinių dirbinių prašyti ir patys. Ir būna labai smagu, kai manęs paprašo sukurti kažką jų namams.

Sūnūs daug darbelių pardavė mokykloje organizuotos Kaziuko mugės metu. Didelę dalį kūrybinių darbų išnešu ir į darbą. Papuošalų taip pat praktiškai neperku. Pas mane apstu įvairiausių spalvų, įvairiausių stilių papuošalų. Net seses jau spėjau apdovanoti aksesuarais.

[quote author=“A. Loginauskienė“]Rankdarbių kūryba man niekada nebuvo artima, jaunystėje savo laisvo laiko tam neskirdavau. Tuo metu mieliau kurdavau eiles.[/quote]

Dovanoti savo darbus be galo malonu. O smagiausia, kai už įdėtą širdį bei meilę dar ir komplimentų sulaukiu.

– O kritikos ar yra tekę sulaukti?

– Na, o kaip gi be kritikos, esame visi skirtingi ir turime savo nuomonę (šypsosi). Ir tikrai niekada nepykstu, jei kam ir atrodo negražu ar primityvu. Kiekviena nuomonė apie mano kūrinį mane dar labiau įkvepia.

Idėjų atranda neieškodama

– Iš kur semiatės idėjų?

– Mano kūryba – mintyse susikaupusių fantazijų išpildymas. Idėjų ir įkvėpimo neretai semiuosi iš to, ką pastebiu artimoje aplinkoje: gatvėje, televizijoje, žurnaluose, internete.

Kartais tiesiog einant gatve mano dėmesį patraukia koks vaizdas. Tuomet galvoje susidėlioju, kaip viskas turėtų atrodyti ir, turėdama atokvėpio minutėlę, stengiuosi atkurti matytą vaizdą, bet niekada aklai nekopijuoju to, ką mačiau. Be to, daugelio dekoracijų gamyba išsivystė iš noro kažkaip gražiai pasipuošti šventėms.

Aišku, būna visko: ir pavyksta, ir nepavyksta. Bet rankų niekada nenuleidžiu. Jei nepavyko, ardau, lipdau iš naujo, bet norimą rezultatą vis tiek anksčiau ar vėliau gaunu. Mano nuomone, vis bandydama žingsnelis po žingsnelio tobulėju: suprantu, ką prieš tai dariau ne taip. Mintyse sukurtų idėjų įgyvendinimas tampa tarsi savęs išmėginimu.

Dažnai tenka girdėti, kad daugelis mėgstančių užsiimti kūrybine veikla žmonių stebi vaizdelius per „Youtube“ ir taip pasigamina vienokią ar kitokią dekoraciją. Man to tikrai neprireikia. Mano darbo vaisiai – mano pačios fantazijos.

– Elementaru, jog teko išbandyti įvairiausių rankdarbių kūrimo technikų. Ar turite savo mėgiamiausią?

– Lankantis įvairiose sueigose mano dėmesį vis patraukdavo šventinę erdvę puošiančios popierinės gėlės. Susižavėjusi jomis nusprendžiau išbandyti pasigaminti tokių ir pati. Dabar tai viena mėgiamiausių ir labiausiai įtraukiančių kūrybinių veiklų.

Taip pat labai mėgstu „žaisti“ su modelinu. Tai atsispindi mano kuriamuose aksesuaruose. Daugelį jų gaminu būtent iš tam pritaikyto modelino. Smagu jį minkyti, išgauti įvairias formas, spalvinti ir derinti tarpusavyje.

[#gallery=1423#]

Pirmi blynai – prisvilę

– Dabar mintimis nusikelkime į kūrybos pradžią. Kaip Jums sekėsi tada?

– Kūryba mano gyvenime atsirado savaime, jokių specialių mokslų, susijusių su šia sritimi, nesu baigusi, todėl buvo visko.

O kalbant apie pirmus kartus, turiu prisipažinti, jie nebuvo lengvi – ypač, kai norisi gauti tikrai gerą, iki galo išbaigtą ir mano pačios akis džiuginantį rezultatą. Lipdydama pirmuosius papuošalus, kurdama pirmąsias šventines dekoracijas ar kitokius rankdarbius, šiek tiek užtrukau, bet rezultatas nenuvylė. Man pačiai jie tikrai patiko (nusijuokia).

Pradėtas darbas turi būti baigtas

– O dabar, matyt, vieni juokai įgyvendinti Jūsų fantazijose susikaupusias idėjas?

– Dar ir dabar nelaikau savęs profesionale, esu tik mėgėja. Man kūryba – atsipalaidavimo būdas. Vertinama ekspertų kol kas tikrai nenorėčiau būti. Tačiau, be abejo, ilgainiui kaupiant patirtį kurti sekasi tikrai kur kas geriau (šypsosi).

O viskas priklauso nuo ko? Nuo aplinkos: ar vaikai šalia, ar ramiai sau viena užsiimu kūryba, ar nuotaikos tam turiu, ar ne.

Nors niekada nėra kur skubėti ir naują namų puošmeną ar aksesuarą galiu kurti kad ir mėnesį, tačiau man taip neišeina. Nesvarbu, kiek kruopštumo ir apmąstymo reikalauja darbas, jį pradėjusi visada turiu pabaigti. Esu labai staigus, judrus žmogus, man reikia greito rezultato. Negaliu dienų dienas sėdėti prie to patie darbelio, neatsistosiu iš savo darbo vietos tol, kol nepasieksiu norimo rezultato.

Galbūt kartais iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad darbas pareikalaus mažiau laiko, tačiau tik pradėjusi daryti suprantu, kad šį kartą tikrai teks užsisėdėti. O dėl užsisėdėjimo galiu kaltinti tik pati save ir tokį savo būdą (šypsosi). Kartais užtrunku valandą, kartais net ir kelias valandas. Pasitaiko, kai miegoti nueinu tik paryčiais (nusijuokia). Juk vis dėlto viskas daroma rankomis.

Prisipažinsiu, pasitaiko ir tokių dienų, kada, gink Dieve, nesinori imti į rankas nei karoliukų, nei kitokių kūrybai skirtų medžiagų.

– Ir kiek ilgiausiai yra tekę išsėdėti prie darbelio?

– Prieš porą metų turėjau tokį iššūkį, kada vyro kolegės mergaitei buvau pažadėjusi pasiūti rankinę. Tada pamenu prie jos teko išsėdėti net iki 6 valandos ryto. Tikrai teko pavargti.

Guodžia tai, jog tuo metu buvau motinystės atostogose, todėl kitą dieną galėjau skirti poilsiui (nusijuokia).

– Tačiau dabar jau dirbate. Išduokite paslaptį, kaip šiuo metu pavyksta suderinti darbą su tuo nenumaldomu pomėgiu kūrybai?

– Kol kas viską suderinti pavyksta gana gerai – gal todėl, kad kuriu tik sau ir nesu įsipareigojusi kitiems žmonėms. Priešingu atveju, manau, būtų kiek sudėtinga, tačiau, jei moki tinkamai suplanuoti savo laiką, viskas yra įmanoma.

Kolegės dažnai manęs klausia: „Na, Aldona, kaip po darbo dar spėji ir kažką sukurti, juk turi dar du vaikus?“. Ir iš tikrųjų pačiai keista, bet spėju. Darbas darželyje iš tiesų reikalauja labai daug laiko, todėl į kūrybą pasinerti ir ja mėgautis galiu tik vakarais. Ir aišku, nepagalvokite, kad tai būna kiekvieną vakarą, tikrai ne, tiesiog viskas priklauso nuo mano norų.

Šeima – svarbiausia

– Papasakokite, kokių pomėgių, be kūrybos, dar turite?

– Didžiąją laisvo laiko dalį skiriu šeimai – sūneliams ir vyrui. Pirmenybę visada teikiu tik jai. Turime sodybėlę, todėl kai būna šilta, daug laiko praleidžiame ten.

Taip pat labai mėgstame keliauti, stengiamės kažkur nuvažiuoti, kažką pamatyti ir laiką leisti gryname ore, prie vandens telkinių.

Vaikai kurti netrukdo

– Kūryba užsiimate namuose. Ar ramybės netrūksta, juk šalia visada Jūsų atžalos?

– Tikrai ne. Kurdama visada leidžiu prie kūrybinio proceso prisiliesti ir vaikučiams. Žinoma, jei jie turi tam noro. Galbūt todėl, kad ir savo pagrindiniame darbe esu pratusi į visus procesus įtraukti vaikus, esu darželio auklėtoja, todėl niekada ir saviškiams nemoku pasakyti „ne“.

Mažėlis gal kiek daugiau domisi mano veikla ir dažniausiai jis prisijungia pastebėjęs, jog ruošiuosi imtis kūrybos.

Smagiausia jam būna kraustyti karoliukų dėžutes. Tačiau džiaugiuosi, kad pabaigęs šį žaidimą, ji noriai viską sutvarko. Mamai niekada netenka kelias valandas po kūrybinio darbo praleisti tvarkantis (nusijuokia).

Renkasi ryškesnes spalvas

– Paskutinieji Jūsų darbai. Kokie jie?

– Artėjant šiltajam metų sezonui pradėjau kurti aksesuarus iš ryškesnių spalvų. Paskutinieji mano darbai – ryškiaspalvės pavasarinės apyrankės. Jose dominuoja ryškesni akcentai, kurie po niūraus ir lietingo oro praskaidrintų vyravusią slogią nuotaiką.

O dabar jau ruošiuosi šventėms. Kiekvienais metais per šv. Velykas stengiamės kuo įspūdingiau numarginti kiaušinius. Pernai kiaušinių marginimui rinkausi dekupažo techniką. Margučius su šeima dažėme panaudodami servetėles.

Kadangi šiemet įsigijau graviravimo aparatą, todėl norėčiau išbandyti jį ir marginant kiaušinius.

Investuoti tenka nemažai

– Pakalbėkime apie investicijas. Ar daug tenka išleisti kūrybinėms priemonėms? Ar kūrybai reikalingų medžiagų pasirinkimo Kėdainiuose netrūksta?

– Na, kainos tikrai kandžiojasi. O kadangi visas rankdarbiams reikalingas medžiagas perku pati, stengiuosi jų ieškoti įvairiais būdais: ir Kėdainiuose, ir kituose miestuose, ir internetu. Kai kurių medžiagų, skirtų kūrybai, pasirinkimas mūsų mieste yra mažas, todėl stengiuosi rasti prieinamą variantą ir įsigyti iš kitų miestų ar net atsisiųsti iš užsienio.

Kadangi kūryba man nesvetima ir tikrai tokia netaps, todėl pirkdama reikalingas medžiagas stengiuosi jas įsigyti didesniais kiekiais. Taip visada pigiau.

Kūryba – tik pomėgis

– Per dešimtmetį kūrybai reikalingo inventoriaus prikaupta nemažai. Ar neplanuojate rimčiau įsitraukti į kūrybą?

– Visą gyvenimą dirbau rimtą darbą ir, atvirai sakant, nenorėčiau jo mesti. Labai myliu vaikus. Darbas su vaikais – man artimas širdžiai. Neįsivaizduoju savęs kitur. Žinoma, esu patenkinta, atradusi sau mėgstamą veiklą, tačiau tegul tai ir lieka tik mano pomėgiu ir puikiu laisvalaikio praleidimo būdu.

Džiaugiuosi, kad daug mintyse turimų idėjų galiu pritaikyti ir dirbdama grupėje su vaikais. Rankų darbo priemonės, dekoracijos, kurias gaminame kartu su grupės vaikais, visai kitokios nei pirktinės – jos mielesnės.

Kūrybiškumas iš manęs veržiasi visur ir negaliu nieko pakeisti. Ateityje būtų įdomu savo darbus pristatyti viešumoje. Tačiau kol kas neturiu tam drąsos.