Kontaktinio ugdymo dauguma mokinių nenori
Likus vos kelioms savaitėms iki mokslo metų pabaigos, galimybė grįžti į mokyklos suolus patraukli pasirodė toli gražu ne visiems. Nors kontaktiniu būdu yra ugdomi daugiau kaip 80 proc. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų bei nemažai pradinukų, vyresnieji mieliau renkasi mokytis iš namų.
Yra ir vos du
Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius informavo, kad yra ugdymo įstaigų, kuriose nuotoliniu būdu mokomi vos du ar penki mokiniai.
„Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje kontaktiniu būdu mokosi 270 pradinukų, 143 – nuotoliniu būdu. Čia nuotolinį ugdymą pasirinkusių yra daugiausia.
„Ryto“ progimnazijoje 363 mokomi kontaktiniu būdu ir tik 74 – nuotoliniu, „Paukštelyje“ 190 mokosi mokykloje ir 57 – iš namų.
Tuo tarpu Josvainių ir Krakių gimnazijose iš namų mokosi atitinkamai tik du ir penki vaikai. Pirmojoje kontaktines pamokas lanko 78 mokinukai, antrojoje – 103“, – informavo skyriaus vedėjas.
[quote author=“A. Valevičiūtė“]Staigus moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas gali neigiamai koreliuoti su jų pasiekimais ir psichinės sveikatos būkle, nes beveik metus trukęs nuotolinis ugdymas suformavo įpročius, kuriems pakeisti reikėtų ilgesnio laikotarpio, nei 1–2 mėnesiai.[/quote]
Dauguma nenori
Tuo tarpu Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkė Aistė Valevičiūtė informavo, kad buvo atlikta 5–11 klasių moksleivių apklausa, kurios metu buvo teiraujamasi, ar jie nori grįžti į kontaktinį ugdymą.
„18,6 proc. mokinių pasisakė už, o 81,4 proc. pasisakė prieš grįžimą į mokyklas ir ugdymą mišriu būdu.
Dalis moksleivių yra patenkinti nuotolinio ugdymosi kokybe ir bijosi, kad kontaktinio ugdymo metu vyksiančios pamokos bus orientuotos į atsiskaitymus, o ne į bendrosiose programose nurodytą temų dėstymą“, – taip teigė A. Valevičiūtė.
Ji taip pat pridūrė, kad į mokyklas grįžtama orams vis šiltėjant, o tai gali lemti mokinių nenorą sėdėti klasėse ar pertraukų metu būti su kaukėmis. Jie gali būti linkę laužyti taisykles, o tai gali pabloginti epidemiologinę situaciją.
Per greitai
Kaip dar vieną argumentą, kodėl nevertėtų grįžti prie kontaktinio ugdymo, mokinių tarybos pirmininkė nurodė ir psichologinę moksleivių būklę.
„Staigus moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas gali neigiamai koreliuoti su jų pasiekimais ir psichinės sveikatos būkle, nes beveik metus trukęs nuotolinis ugdymas suformavo įpročius, kuriems pakeisti reikėtų ilgesnio laikotarpio, nei 1–2 mėnesiai.
Be to, vykstant nuotoliniam ugdymui, mokiniai turėjo galimybę planuotis savo mokymosi laiką savarankiškai, tad yra nuogąstaujama, kad grįžus į mokyklas jie neteks šios galimybės“, – mokinių mintis susistemino mokinių tarybos pirmininkė.
