Melagienos. Kaip jas atskirti?

Melagingų naujienų arba melagienų skleidimas toli gražu nėra naujas reiškinys. Bendžaminas Franklinas klastojo naujienas, Romos imperatorius Augustas skleidė netikrus faktus apie savo priešininką, o naciai turėjo visą propagandos mašiną. Bet visa tai nieko bendro  neturėjo su internetu.

Patikimi šaltiniai nurodo, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų vasario mėnesio yra užfiksuota apie 1,5 tūkst. melagienų atvejų. Su dauguma iš jų susidurta socialiniuose tinkluose. Ši problema Lietuvoje yra aktuali ir tenka galvoti, kaip ją spręsti.

Netikros arba melagingos naujienos arba tiesiog melagienos – tai fizinių asmenų arba jų grupių bandymas pateikti visiškai išgalvotas arba pakeistas istorijas kaip tikrų įvykių ir faktų atspindį. Labiausiai jos paplitusios yra socialinėse medijose, bet nemažai melagingos informacijos galima aptikti internete. Netikrų naujienų gerokai mažiau tradicinėje informacinėje erdvėje – spaudoje ir televizijoje.

Melaginga informacija siekiama apgauti skaitytojus. Melagingų žinių nereikėtų painioti su šališkai pateikta informacija arba nekokybiškai parengta informacija (kai pateikti vienas ar keli klaidingi faktai).

Dažnai melagingomis žiniomis pavadinama žiniasklaidoje pasirodanti, vartotojui tiesiog nepatinkanti medžiaga – net kai kurie garsūs politikos lyderiai tai, kas nepatinka, vadina melaginga ar sufabrikuota žinia.

Jei pasitaiko nekokybiškai parengta informacija, sąžiningas autorius visada atsiprašys skaitytojų ir klaidas ištaisys, pripažindamas, jog suklydo. O melagingų žinių skleidėjai faktams ir tiesai neturi jokių sentimentų.

Jie beatodairiškai bandys įtikinti auditoriją, kad išgalvoti faktai yra tiesa, į diskusijas apie faktų tikslumą nesileis ir blokuos tokias diskusijas keliančius oponentus ar tiesiog trins jų komentarus.

Dažniausiai melagienos tekstas būna neilgas. Netikra naujiena gali būti tiesiog užkabinanti antraštė arba suklastota nuotrauka, iš kurių gimsta tolesni prasimanymai, kurie kartais grindžiami naujienų portalu apsimetančiu šaltiniu.

Su melagieną „Kaip gydytojai vos nenumarino Laimą Kybartienę bandydami užsidirbti, pasinaudodami žinomos vedėjos liga“ visai neseniai galėjote susidurti „Facebook“ socialiniame tinkle.

Šiai melagienai neliko abejinga ir Rūta Janutienė savo televizijos laidoje.

Melagienų mastai ypač išryškėjo per paskutinius JAV prezidento rinkimus. Penkios populiariausios melagingos naujienos savo „like“ ir „share“ skaičiais aplenkė stipriausias žiniasklaidos priemones kaip „The Washington Post“, CNN ir kitas kartu sudėjus.

Iš pradžių niekas nežinojo, kas už to slypi, o paskui paaiškėjo, kad kai kurios netikros redakcijos, įsikūrusios tokiose šalyse kaip Gruzija ar Makedonija, kur norintis užsidirbti jaunimas rašydavo bet kokį turinį, kad tik galėtų užsidirbti iš reklamos.

Melagingų žinių populiarėjimas susijęs su dviem pagrindiniais veiksniais: komerciniu ir politiniu. Komerciniu, kai patraukliai ir sensacingai parašytos melagingos žinios gali atnešti pelno, nes pritraukia daug auditorijos į mažus interneto puslapius, todėl jiems lengviau parduoti reklamą ir iš to užsidirbti, o reklama tokiuose puslapiuose domisi itin abejotinos vertės ir kokybės produktų gamintojai.

Politiniu, kai melagingos žinios gali būti skleidžiamos siekiant suformuoti tam tikrą nuomonę arba imtis norimų veiksmų.

Netrūksta melagingų žinių, rengiamų humoristiniais tikslais, pavyzdžiui, visiems žinomi Lietuvos žiniasklaidos pokštai, kai balandžio 1-ąją paskelbiama išgalvotų žinių ir žmonės  spėlioja, kuri yra netikra.

Savotiški yra globalaus sąmokslo teorijas skelbiantys šaltiniai, pavyzdžiui, jog Elvis Presley’s arba Michaelas Jacksonas iki šiol gyvi, o valstybių lyderės Angela Merkel, Theresa May ir Dalia Grybauskaitė buvo bendraklasės, susimokiusios užvaldyti Europą.

Melagingos žinios kelia grėsmę komunikacijos verslui. Todėl komunikacijos verslo atstovai kaip niekada iki šiol yra stipriai suinteresuoti žiniasklaidos išlikimu ir stiprių pozicijų išlaikymu.

Jei anksčiau žurnalistų darbas buvo informuoti visuomenę įvairiomis temomis, dabar atsiranda ir kita misija: kovoti su melagingomis naujienomis, šviesti, edukuoti žmones. Šitas procesas tik prasideda ir visi: tiek žurnalistai, tiek reklamos agentūros, tiek mes visi kaip turinio vartotojai, turime nepamiršti mokytis kritiškai vertinti informacijos turinį.

Patį populiariausią pasaulyje „Facebook“ prekės ženklą dažnai minime kaip socialinį tinklą. Socialiniais tinklais laikomi visi technologinės prigimties tarpininkai internete, vartotojams suteikiantys galimybę interaktyviai keistis informacija ir bendrauti.

2018 m. www.statista.com pateikiamais duomenimis, „Facebook“ (2,2 mlrd. vartotojų) ir vaizdo įrašų peržiūros ir dalijimosi platforma „Youtube“ (1,9 mlrd. vartotojų) – pasaulyje populiariausi socialiniai tinklai, trečią ir ketvirtą vietas dalijasi susirašinėjimo programėlės „WhatsApp“ (1,5 mlrd. vartotojų) ir „Facebook messenger“ (1,3 mlrd. vartotojų).

Išskyrus „Youtube“ (kuris yra paieškos sistemos „Google“ dalis), į ketvertuką patenkantys socialiniai tinklai šiuo metu nuosavybės teise priklauso „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui ir kitiems akcininkams. Nedaug atsilieka ir to paties savininko valdomas „Instagram“ (1 mlrd. vartotojų). Taigi „Facebook“ savininkai apie vartotojus turi tikrai labai daug informacijos.

O kodėl „Facebook“ socialiniu tinkle galima naudotis nemokamai?

„Facebook“ sėkmė remiasi vadinamąja socialine diagrama, kuri parodo, su kuo paskyrą socialiniame tinkle turintis asmuo draugauja, kokią muziką mėgsta, kokius leidinius ir straipsnius skaito, kur fiziškai yra (gyvena, dirba, keliauja, lankosi), kur mėgsta atostogauti.  Mygtukas „Patinka“ bei kitos emocijos parodo, kas žmogui internete atrodo įdomu, dėl ko jis liūdi, kas juokinga, ką jis ypač mėgsta.

Remdamasis visa šia informacija „Facebook“ gali reklamos užsakovams pasiūlyti specialiai jiems pritaikytą, individualizuotą reklamą. Įvairios įmonės ir organizacijos suinteresuotos „Facebook“ turima informacija.

Šia informacija „Facebook“ neprekiauja, tačiau dalis informacijos (kurią skelbiate viešai) apie jus ir jūsų draugus gali būti prieinama įmonėms ir paslaugoms, prie kurių jungiatės naudodamiesi savo „Facebook“ paskyra.

Taigi, asmeniniai duomenys, kuriais vartotojai pasidalija, turi tokią didelę vertę, kad socialiniams tinklams labai apsimoka visas kitas paslaugas siūlyti nemokamai.

2018 m. viduryje „Facebooką“ sukrėtė garsusis „Cambridge  Analytica“ privatumo  pažeidimo skandalas.

„Cambridge Analytica“ – Didžiojoje Britanijoje registruota įmonė, apsimesdama, jog renka vartotojų duomenis mokslo tyrimų tikslais, sukūrė ir per „Facebook“ tinklą išplatino žaidimą „This Is Your Digital Life“ (panašų į Lietuvoje prieš porą metų populiarius „Sužinok, į kokią įžymybę esi panašus“, „Kurio „Sostų karų“ personažo bruožų turi daugiausiai“, „Top5 draugai, kurie brangina tavo draugystę labiausiai“). Įmonė surinko labai detalius duomenis apie „Facebook“ vartotojus ir jų draugus, įsitraukusius į žaidimą. Manoma, tokių buvo 87 milijonai (daugiausia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje). Surinktieji „Cambridge Analytica“ duomenys buvo panaudoti visai ne mokslo ir pažinimo tikslais, o visai kitokiais tikslais ir tarp jų melagingų žinių skleidimui.

Teigta, kad „Cambridge Analytica“ reikšmingai prisidėjo prie respublikonų kandidato Donaldo Trumpo sėkmės JAV prezidento rinkimuose 2016-aisiais. Prezidentinė rinkimų kampanija buvo kupina sufabrikuotos ir melagingos informacijos, tarkim, esą pats popiežius parėmęs D. Trumpo kandidatūrą (tai buvo netiesa, o milijonai patikėjo!).

Negana to, 2019 m. pradžioje paaiškėjo ir dar viena „Facebook“ nepalanki aplinkybė – socialinis tinklas mokėjo vartotojams (iki 20 Eur per mėnesį), daugiausia paaugliams, naudojantiems „Facebook“ savo mobiliuosiuose įrenginiuose, už teisę prieiti apskritai prie visų jų duomenų ir veiklos tuose įrenginiuose. 20 eurų už 0 privatumo! Buvo skelbiama, kad informacija bus naudojama „Facebook“ rinkodaros tyrimų tikslams, o konkrečiai – rengtasi kovai su konkurentu „Snapchat“, kuris ypač išpopuliarėjo tarp paauglių.

Šiandien paskyrų savininkai gali daugiau reguliuoti savo privatumo nustatymus. Be to, reklamos užsakovai tinkle turi mažiau galimybių nukreipti reklamą. Nors duomenų rinkimo politika ir pakeista, vis dėlto pats „Facebook“ prieigą turi prie viso skelbiamo turinio, netgi kas rašoma privačiose vartotojų žinutėse.

Ne išimtis ir „WhatsApp“ susirašinėjimo programėlė. Kol nebuvo parduota „Facebook“ savininkui, laikyta viena privačiausių ir saugiausių. Deja, pasikeitus savininkui, vartotojų privatumas buvo gerokai apribotas.

Viename Indijos kaime gyventojai per „WhatsApp“ dalijosi neaiškios kilmės žinia apie organų prekybai grobiamus vaikus. Gyventojai buvo raginami būti budrūs, nes esą vaikų grobikai bet kada gali pasikėsinti ir į jų atžalas.

Žinią iliustravo eilėmis suguldytų mirusių vaikų nuotrauka, kuri, buvo tikra – tačiau joje pavaizduoti ne organų prekeivių nukankinti vaikai, o tragiškas vaizdas iš Sirijos – per cheminio ginklo ataką žuvusių vaikų nuotrauka. Deja, gyventojai to nežinojo ir buvo ne juokais įbauginti.

[quote author=“Aut. past.“]Dažniausiai melagienos tekstas būna neilgas. Netikra naujiena gali būti tiesiog užkabinanti antraštė arba suklastota nuotrauka, iš kurių gimsta tolesni prasimanymai, kurie kartais grindžiami naujienų portalu apsimetančiu šaltiniu.[/quote]

Vieną dieną į jų kaimelį užsuko grupė nevietinių vyrų, jie, sėdėdami kompanijoje po medžiu ir gurkšnodami arbatą, pavaišino pro šalį ėjusią vietinę mergaitę sausainiu. Gyventojai tiesiog pašėlo! Vienas per kitą „WhatsApp“ socialiniu tinklu pradėjo skleisti žinią, jog šie vyrai atvyko grobti jų vaikų organų prekybai. Netrukus minia miestelio administraciniame pastate užspeistus svečius mirtinai sumušė.

Po šio įvykio „WhatsApp“ savininkai programėlėje įdiegė automatinį prierašą „persiųsta iš kito šaltinio“ (angl. Forwarded), kad naujienomis per „WhatsApp“ mėgstantys dalytis gyventojai stabtelėtų ir pamąstytų, ar tai, ką žinute gavo iš savo draugo, galėtų būti netiesa.

Kalbant apie melagienas nereiktų pamiršti ir „deepfake“ technologijos. Ji ypatinga tuo, kad  paremta dirbtiniu intelektu, kuris padeda sukurti įtikinamą vaizdo ar garso įrašą.

Ši technologija pirmiausia buvo gana gausiai naudojama pornografiniuose filmuose, kuriuose buvo pritaikomi garsenybių veidai.

Kaip rodo statistika, pagrindinė „deepfake“ paskirtis kol kas lieka nepakitusi. Pasak „The Guardian“, 2019 m. dirbtinio intelekto bendrovė „Deeptrace“ aptiko maždaug 15 tūkst. „deepfake“ technologiją naudojančių vaizdo įrašų. Net 96 proc. šio turinio buvo pornografinio pobūdžio.

Technologija buvo pradėta naudoti dažniau ir įgijo kitų paskirčių: suklaidinti, apgauti vartotoją, įtikinant, kad įvyko tai, ko iš tiesų niekada nebuvo, sukompromituoti žmones ar net tiesiog pramogai.

Pastaruoju metu kūrėjai nė nebando maskuoti pačios technologijos. Laikui bėgant, tikėtina, kad ši technologija taps vis pigesnė, lengviau prieinama ir paprasčiau sukuriama. Kaip tai atsilieps interneto turiniui, galime nesunkiai nuspėti.

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje, praėjusių metų vasarą perkopusi 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi ją drausti.

Iš pažiūros nekaltas socialinis tinklas, kuriame naudotojai dalinasi linksmais vaizdo įrašais, kaltinamas neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Viena iš didžiausių galimų grėsmių nurodomas neteisėtų duomenų rinkimas ir siuntimas iš telefono. Registruojantis „TikTok“, prašoma suteikti prieigą prie mikrofono bei galerijos, leisti nustatyti telefono vartotojo vietą. Tokios sąlygos iš esmės nesiskiria nuo kitų socialinių tinklų, tačiau naudodamiesi „TikTok“ rizikuojate, jog net nenaudojant programėlės, ji gali landžioti po jūsų telefoną ir tas vietas, į kurias leidžiate įeiti registruojantis.

Turime sąmoningai nuspręsti, kiek ir kokios informacijos esame pasirengę dalintis su visu pasauliu. Reikėtų suprasti, jog net ir tuo atveju, jei viešiname filmuką, kur filmavome tik save, mes neretai pateikiame ir papildomos informacijos: kaip gyvename, kur gyvename, kas yra mūsų šeimos nariai.

Tokia informacija gali pasinaudoti ir nesąžiningi žmonės. Taigi kaskart reikėtų pagalvoti, kiek tokios „nereikalingos“ informacijos atskleidžiate.

Duomenų apsaugos priežiūrą atliekanti Airijos institucija teigia, kad „TikTok“ reikės daug padirbėti, turint omeny ne tik nacionalinį saugumą, bet ir bendrus duomenų apsaugos reikalavimus. 

Lietuvoje tokių tragiškų įvykių dar nebuvo, tačiau nemažai melagingų žinių buvo paskleista apie krašto apsaugos sistemą: meluota apie krašto apsaugos savanorio savižudybę, apie tai, kad NATO kariai iš Vokietijos Jonavoje išprievartavo nepilnametę, apie tai, kad per NATO karines pratybas Alytuje žuvo vaikas. Melagingos žinios lietuvių kalba paskelbiamos neaiškios prigimties, bet gana skaitomose interneto svetainėse – www. ldiena.lt, www.bukimevieningi.lt, www.pozicija.org, www.ekspertai.eu, kai kuriuose „WordPress“ tinklaraščiuose, uždarose „Facebook“ grupėse. Rusų kalba nemažai melagingos informacijos paskelbiama www.baltnews.lt.

Klaidinga informacija apie COVID-19 plinta taip, lyg pati būtų virusas – stipriai užkrečiamas ir pavojingas. Ji klaidina žmones ir neleidžia jiems priimti tinkamų sprendimų, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, be to, kelia paniką.

Kaip galima būtų atskirti ir suprasti, ar paskleista žinia melaginga?

Universalaus recepto, kaip atpažinti netikrą naujieną, nėra, nes jos kaskart atrodo skirtingai.

Kartais informacija gali būti visiškai kvaila, bet kadangi ji kažką mumyse jautraus užgauna, mes iš karto užsikabiname. Dažnai patiems net nebūtina patikėti informacija, kad imtume ja dalintis. Taip pasielgę mes prisidedame prie netikros naujienos sklaidos, taip pat duodame žinutę „Facebook“ srauto algoritmui, kad turinys yra populiarus ir jį reikia rodyti didesniam vartotojų kiekiui.

Suabejojus, ar „karšta“ naujiena – skleidžiama žinia yra tikra, neskubėkite priimti to kaip tiesos, o patikrinkite šaltinį ir skleidžiamos žinios autorių.

Įtarus melagienas, reikėtų sau atsakyti į kelis klausimus: ar tai patikima informacijos priemonė, skelbianti naujieną ir ar nurodomas pranešimo šaltinis. Jei tai pasaulinė ar šalies mastu skelbiama naujiena, verta paieškoti jos žinomoje mūsų ar kitų šalių interneto žiniasklaidoje. Melagienose nurodomi šaltiniai dažniausiai būna neaiškių asmenų nuomonės socialiniuose tinkluose ar propagandinio bei netikro skandalingo turinio svetainėse.

Pastaruoju metu išskiriama net 12 kritinio mąstymo patarimų: įvertinkite informacijos aplinką,  informacijos autorių, informacijos šaltinius; pasitikrinkite kituose informacijos šaltiniuose; neplatinkite nepatikimos informacijos; nepasiduokite spaudimui; suabejokite; nesidalinkite informacija, kuria galėtų pasinaudoti įsilaužėliai; įvertinkite, ar informacija nėra šališka; elkitės apgalvotai, nepasitikėkite bet kuo ir būkite atsargus socialiniuose tinkluose.

Melagienų technologijos tobulėja, todėl darosi vis sunkiau jas atpažinti. Atsiranda naujos techninės galimybės ir netikrų naujienų turinio pateikimo būdai. Dažnai jų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, mat, tyrimai nustatė, kad jie yra labiau linkę patikėti ir dalintis klaidinga informacija.

Be to, teigiama, kad vyresni žmonės beveik 7 kartus dažniau dalinasi netikromis naujienomis nei jauni, todėl šiai amžiaus grupei ypatingai svarbu išmokti tinkamai naudotis internetu ir jame atskirti netikras naujienas.

Skaitmeniniai įgūdžiai šių laikų pasaulyje įgauna vis didesnę svarbą – tai patvirtina ir Europos įgūdžių darbotvarkė (angl. the New Skills Agenda), kurioje pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba, kaip skaitymui ir skaičiavimui. Tačiau Europos gyventojams šių įgūdžių vis dar trūksta – tai dar labiau išryškėjo ir koronaviruso sukeltos krizės metu, kai skaitmeninėje erdvėje per visą pasaulį nusirito panikos banga.

Remiantis Europos Komisijos parengta Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso ataskaita, 17 proc. Europos Sąjungos gyventojų išvis neturi skaitmeninių įgūdžių, kai Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc. Įvairiomis priemonėmis siekiama, kad ši statistika pasikeistų. Manau, kad po koronaviruso sukeltos krizės dar labiau įvertinsime skaitmeninio raštingumo svarbą.

Įprastai manoma, kad senjorai stokoja, o jaunuoliai turi visus reikiamus skaitmeninius įgūdžius, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Skaitmeninė karta turi labai gerus įgūdžius laisvalaikiui, pavyzdžiui, moka naudotis socialiniais tinklais, atlikti paiešką, naudotis įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis, mėgsta ieškoti sprendimų bandymo metodais ir pan.

Bet kai kalbame apie profesionalius skaitmeninius įgūdžius, reikalingus efektyviau atlikti darbą, tada ima ryškėti problema, kad tokių įgūdžių tikrai trūksta.

Galimybę įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo kritinį mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savarankiškai savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Pasibaigus karantinui gyventojai bus kviečiami vėl sugrįžti į mokymus šalies bibliotekose.

Su internete kylančiomis grėsmėmis galima kovoti pasitelkus kritinį mąstymą. Žmonės turėtų kritiškai vertinti internete platinamą ir teikiamą informaciją, nes ši kol kas yra sunkiai kontroliuojama.

Tai ypač aktualu šiuo metu, kai įvairiausio pobūdžio klaidinanti informacija, taip pat ir apie koronavirusą, nevaldomai sklinda socialiniuose tinkluose. Dažniausiai pasitaikančias melagienas, tokias kaip kad vakcina gali kenkti moters vaisingumui, rekomendacijas nesiskiepyti alergiškiems žmonėms, apie duriant pranykstančias adatas, skiepų komplikacijas paneigia oficialios žiniasklaidos tarnybos. (lrt.lt)

Kaip pagalba atpažįstant melagienas gali būti DELFI „Melo detektorius“ – nepriklausomas ir atviras didžiausio interneto naujienų portalo Lietuvoje faktų tikrinimo padalinys. Įvairių sričių žurnalistai susivienijo, vedami vieno tikslo – išsiaiškinti teisingus faktus.

Taigi supratimas, gebėjimas reaguoti, suvokti ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją yra tiesiog būtina šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Būtina tobulinti nuotraukų ir vaizdo įrašų tikrinimo, kritinio mąstymo ir analitinius įgūdžius renkant ir pristatant informaciją.

Noriu palinkėti nenustoti domėtis naujovėmis ir būtinai atnaujinti savo skaitmenines žinias bei įgūdžius. Lietuvoje pastoviai vyksta nemažai įvairių nemokamų renginių ir iniciatyvų.

Straipsnio autorė Violeta Stanevičienė yra Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė