Kėdainių rajonas – juodosios statistikos viršūnėje

Neretai džiaugiamasi, jog Kėdainių rajone žmonėms išties gera gyventi. Nedarbo lygis čia gana žemas, o vidutinis mokamas atlyginimas pralenkia net Kauną. Deja, egzistuoja ir tamsioji statistikos pusė – lyginant su kitomis savivaldybėmis čia gyvenimo mažesnė 2 metais, ypač didelis kūdikių mirtingumas, o alkoholio prieinamumas – taip pat gana didelis. Kas lemia šių negerovių priežastis bei kaip rajonui išbristi iš šios duobės?

Kėdainiečiai miršta anksčiau

Ar gyvenimas Kėdainių rajone toks gražus ir mielas, kaip kartais norima parodyti? Kas slypi už viešai afišuojamos išvystytos pramonės bei stipraus žemės ūkio sektoriaus? Prieš kurį laiką rajono savivaldybės Tarybai buvo pristatyta niūrią realybę atspindinti statistika, visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Pateikti duomenys tikrai nedžiugina, tiek Kauno apskrities, tiek respublikos kontekste mūsų rajonas atrodo gana prastai.

Vidutinė gyvenimo trukmė Kėdainių rajone siekia vos 72,4 metų, kai visoje šalyje šis rodiklis dvejais metais didesnis. Kauno apskrities gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 75 metus, o Vilniaus apskrityje – net 80 metų. Statistikos dugne atsidūrusius Kėdainius nežymiai lenkia tik Utenos apskritis, ten žmonės vidutiniškai gyvena 72,7 metų bei Tauragės apskritis, kur žmonės miršta vidutiniškai sulaukę 73 metų.

„2015 m. Kėdainių rajone didžiausias mirtingumas buvo nuo kraujotakos sistemos, kvėpavimo sistemos ligų“, – teigiama ataskaitoje.

Mūsų rajonas Lietuvos vidurkį lenkia tiek savižudybių, tiek ir mirtinai sušalusių bei paskendusių žmonių skaičiumi.

Anapilin iškeliauja jauni ir darbingi

Daugiausia Kėdainių rajono gyventojai miršta nuo cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų: smegenų infarkto, intracerebrinio kraujavimo, smegenų arterijų užsikimšimo. 2015 m. mirtingumo nuo šių ligų rodiklis buvo didesnis nei šalyje net 1,5 karto. Konstatuota, jog mūsų rajone daugiausia nuo šių ligų bei insulto miršta jauni, darbingo amžiaus 18–44 metų tesulaukę žmonės.

„Tokio amžiaus žmonių mirtingumas gali būti siejamas su per menku dėmesiu pirminiams ligų simptomams ir apsilankymu pas gydytojus, reguliariais profilaktiniais sveikatos patikrinimais, dideliu užimtumu ir nervine įtampa, stresais, nepakankamu poilsiu, neracionaliu darbo režimu, gyvensenos ypatumais“, – skelbiama savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro ataskaitoje.

Tačiau bene labiausiai liūdina kūdikių iki 1 metų mirtingumas, kuris šalies vidurkį viršijo net 2 kartus.

„2015 m. Kėdainių rajono savivaldybėje mirė 3 kūdikiai (vaikai iki 1 m. amžiaus) dėl perinatalinio laikotarpio ligų ir 1 – dėl naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromo. Analizuojant duomenis detaliau konstatuota, kad visos šeimos gyveno kaimo vietovėse“, – teigiama ataskaitoje.

Įtakos turi ir alkoholio prieinamumas

Kas lemia, jog Kėdainių rajonas itin niūriai atrodo žvelgiant į bendrąją šalies statistiką? Kodėl čia gyvenama net dvejais metais trumpiau, o net metukų nesulaukę mažyliai miršta dukart dažniau nei visoje Lietuvoje?

Rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė „Rinkos aikštei“ minėjo, kad tai lemiančių faktorių – daug, tad analizuojant priežastis reikia kompleksiškai žvelgti į jų visumą.

„Rajone pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės tampa smurtinių nusikaltimų aukomis, žūsta avarijose, miršta nuo pasirinkto ydingo gyvenimo būdo. Visa tai turi įtakos bendrajai statistikai, gyvenimo trukmę padaro dvejais metais mažesne nei šalies vidurkis“, – sakė D. Avižiuvienė.

Anot valdininkės, ne paskutinėje vietoje ir itin didelis alkoholio prieinamumus, kuriuo, skaičiuojant pagal išduotų prekybos alkoholiu licencijų skaičių, Kėdainių rajonas tikrai gali pasigirti. Tam tikros gyventojų dalies besaikis girtavimas – viena priežasčių, formuojančių gana liūdną mūsų rajono įvaizdį šalies kontekste.

Gyvenimo kokybė suvokiama ne visiems

Anot D. Avižiuvienės, nors Kėdainių rajonas ekonomine prasme atrodo išties neblogai, tačiau sunkus darbas, beatodairiškas pinigų siekis, kokybiško poilsio nebuvimas ir kylančios įtampos neigiamai veikia darbingo amžiaus žmones.

Specialistė taip pat pastebėjo tendenciją, jog nemažai dirbantys bei neblogus atlyginimus gaunantys žmonės taupydami laiką vis dažniau maitinasi įvairiais pusgaminiais, kuriuose esama ir sveikatai žalingų medžiagų.

„Galų gale įtakos turi per menkas žmonių fizinis aktyvumas. Nors tam stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas, įrengiami lauko treniruokliai, tiesiami dviračių takai, jais aktyviai naudojasi toli gražu ne visi. Manau, pirmiausia turi pasikeisti pačių žmonių požiūris į jų gyvenimo kokybę“, – svarstė D. Avižiuvienė.

O ką apie tai mano patys Kėdainių medikai? Specialistai, kurie tiesiogiai susiduria toli gražu ne su pačiomis džiugiausiomis mūsų rajono realijomis. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Audronė Rimkevičienė tikino – statistiniai duomenys, liudijantys, jog mūsų rajone kūdikių miršta dukart daugiau nei kituose regionuose, tik dalinai atspindi realią situaciją. Kitaip tariant, viskas nėra taip baisu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Analizuojame kūdikių mirtingumą, kiekvienais metais jis labai skiriasi. Naujagimių skaičius nėra didelis, tad užtenka vieno mirties fakto ir statistiniai duomenys ženkliai pakinta. Būdavo metų, kai nemirė nė vienas naujagimis, tada atrodė viskas gražu. O kitais metais – trys mirtys“, – sakė A. Rimkevičienė.

Mirtingumas – medicininė ar socialinė problema?

Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė atviravo – jai nerimą kelia kūdikių apsigimimai, suaugusiųjų atsainus požiūris į ką tik gimusio mažylio priežiūrą. Jeigu prieškariu nemažai kūdikių mirdavo dėl palyginti nesunkų susirgimų, kai nesulaukus medikų pagalbos jie sukeldavo sunkias komplikacijas, dabar to nėra.

Medicinos paslaugos, jų prieinamumas rajone užtikrinamas išties gerai. Paskaičiuota, jog greitoji medicinos pagalba Kėdainiuose kviečiame kur kas dažniau nei kituose regionuose. Gana dažnai tai daroma dėl lėtinių susirgimų, kuomet pacientui užtektų pačiam nueiti pas gydytoją. Tad šiame kontekste peršasi viena išvada – ar naudotis medikų paslaugomis, jų konsultacijomis priklauso nuo kiekvieno žmogaus požiūrio bei supratimo.

„Kūdikių mirtingumas, mano nuomone, yra ne medicininė, bet socialinė problema. Jei anksčiau, sovietmečiu, besilaukiančios moterys vos ne priverstinai būdavo nuvežamos į moterų konsultaciją, dabar to nėra, sveikatos priežiūra moterys rūpinasi pačios, deja, kai kurioms jų trūksta supratingumo. Ne paslaptis, atsiranda nėščių nepilnamečių merginų, o tai didina riziką. Kita priežastis, kaip jau esu minėjusi – su gyvybe nesuderinami apsigimimai“, – akcentavo A. Rimkevičienė.

Na o veiksnių, kurie nulemia naujagimių apsigimimus – esama pačių įvairiausių. Vienas jų – netinkamas tėvų gyvenimo būdas, besilaukiančių moterų girtavimas, rūkymas, atsainus požiūris tiek į savo, tiek į dar negimusio kūdikio sveikatą. Be kita ko, niūrią statistiką papildo ir nelaimingi atsitikimai, kriminaliniai nusikaltimai, kurių metų žūsta kūdikiai. Deja, tokių tragedijų mūsų rajone vis dar pasitaiko.

Juodąją statistiką papildo avarijų ir nusikaltimų aukos

Ar dvejais metais už šalies vidurkį mažesnė gyvenimo trukmė bei nerimą keliantis kūdikių mirtingumas – labiau socialinė nei medicininė problema?

Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas sakė, jog žvelgiant į statinius duomenis būtina įvertinti įvairius aplinkos veiksnius. Anot mediko, kūdikių mirtingumas atrodo sąlyginai aukštas dėl mažo gimstamumo, o suaugusiųjų mirtis lemia daugelis faktorių, susideda įvairios priežastys.

„Mirtingumas didelis, nes Kėdainių rajone – gana didelis traumatizmas. Žmonės susižaloja bei žūsta tiek darbe, tiek ir eismo įvykiuose. Pas mus gerai išvystyta pramonė bei kelių tinklas, o tai savaime didina riziką. Šiai statistikai taip pat įtakos turi ir smurtiniai nusikaltimai“, – kalbėjo S. Skauminas.