Kėdainius jau pasiekė dulkės iš Sacharos?
Pastaruoju metu automobilius nuklojęs purvo sluoksnis labiau rudas, nei žalias – taip yra todėl, kad žiedadulkės yra susimaišiusios su iš Sacharos dykumos oro srautais atneštų dulkių./Kristinos Kasparavičės nuotr.
Jei niekada nesate buvęs Šiaurės Afrikoje ir jaučiate, kad niekada negalėsite joje pabuvoti, galite dėl to labai neliūdėti – mat bent jau dalį Sacharos „malonumų“ galime pajausti ir Lietuvoje, ypatingai šiomis dienomis. Taip pat ir Kėdainiuose. Nors nemažai gyventojų ir juokina mintis, kad Lietuvos dangų aptemdė ir mašinas dulkėmis nubarstė Šiaurės Afrikos dykumos dulkės, vis dėlto mokslininkai tvirtai sako – tai visiška tiesa, maža to, tos dulkės mūsų sveikatai ne į naudą.
Papilkėjo ir dangus, dulkės nuklojo ir automobilius
Pavasarį tikrai netrūksta vieno dalyko – žiedadulkių. Tie, kurie turi alergiją, kenčia nuo nemalonių simptomų tiek, kad kartais net turi atsisakyti buvimo lauke. O tie, kuriems žiedadulkės alergijos nesukelia, tik barasi, kad automobilį vėl reikia plauti, mat kaip diena, taip visi daiktai, esantys lauke, būna nukloti žalsvu žiedadulkių sluoksniu.
Tačiau pastaruoju metu sluoksnis labiau rudas nei žalias – taip yra todėl, kad žiedadulkės yra susimaišiusios su iš Sacharos dykumos oro srautais atneštų dulkių. Net dangus didelėje dalyje Lietuvos vakar buvo papilkėjęs, oras buvo net gana akivaizdžiai užtreštas.
„Pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš Šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1 000 m aukštyje ir aukščiau)“, – gyventojus įspėjo Aplinkos apsaugos agentūra, stebinti oro kokybės rodiklius.
Pastaruoju metu sluoksnis labiau rudas nei žalias – taip yra todėl, kad žiedadulkės yra susimaišiusios su iš Sacharos dykumos oro srautais atneštų dulkių. Net dangus didelėje dalyje Lietuvos vakar buvo papilkėjęs, oras buvo net gana akivaizdžiai užtreštas.
Aut. past.
Nėra tiksliai žinoma, kaip Sacharos dulkės veikia organizmą
Be abejonės, jokių specialių tyrimų, nagrinėjančių, kaip Sacharos dykumos dulkės trumpu laikotarpiu gali paveikti lietuvaičių plaučius, nėra. Tačiau gyventojai ir patys jaučia, kad dulkėtumas padidėjęs ir jiems lauke būti nemalonu – ima griaužti nosį ir gerklę, prasideda kosulys, kuris nurimsta grįžus į patalpas.
Sveikatos priežiūros specialistai įspėja nenumoti ranka į tokius simptomus, mat tai – organizmo ženklas, kad į jį patenkantys svetimkūniai gali būti kenksmingi. Vis dėlto tie, kurie jokių pašalinių simptomų nejaučia, vengti buvimo lauke ir aktyvaus fizinio judėjimo taip pat neturėtų.
„Yra įvairių mokslinių tyrimų išvadų apie oro užterštumo įtaką sportuojantiesiems lauke. Vienų mokslininkų teigimu, sveikiems žmonėms fizinio aktyvumo lauke nauda atsveria galimas oro užterštumo pasekmes sveikatai. Kiti tyrimai rodo, kad sergantiesiems astma ar kitomis plaučių ligomis ilgesnis buvimas užterštame ore fizinio aktyvumo metu gali būti žalingas.
Sveikiems žmonėms, kurie sportuoja lauke, rekomenduočiau žemą ar vidutinį fizinį aktyvumą, nes didelio fizinio aktyvumo metu dažniau ir giliau kvėpuojame per burną nei per norį, todėl daugiau dalelių patenka į kvėpavimo takus, o tai gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Be to, šiuo metu patarčiau atsisakyti (arba gerokai sumažinti) fizinį krūvį lauke tiems, kurie serga astma ir įvairiomis plaučių bei širdies kraujagyslių ligomis, įvairiomis lėtinėmis ligomis“, – komentavo Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.
Gyventojai jaučia, kad dulkėtumas padidėjęs ir jiems lauke būti nemalonu – ima griaužti nosį ir gerklę, prasideda kosulys, kuris nurimsta grįžus į patalpas.
Aut. past.
Laiką leiskite atokiau nuo gatvių
Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė taip pat akcentuoja judėjimo gryname ore svarbą, ypatingai vaikams. Ir nors padidėjus oro užterštumui reikia atkreipti dėmesį į savo ir vaikų savijautą lauke, matant, kad neigiamų simptomų nesijaučia, atsisakyti buvimo lauke nereikėtų.
„Ir be Sacharos dulkių turime savų oro taršos vienetų. Pavasarį gausu žiedadulkių, sausai šluojant gatves ir kiemus sukeliamos dulkės, o kur dar automobilių išmetamosios dujos…
Tad tos oro taršos turime pakankamai ir vietinės, todėl reikia stebėti savo savijautą, tačiau atsisakyti fizinio judėjimo ir buvimo lauke dėl to nereikia.
Tačiau svarbu pasirinkti, kur būti.
Pirmiausia reikia vengti ėjimo, bėgiojimo, pasivaikščiojimo prie pagrindinių gatvių. Automobiliai jose važiuoja nuolatos, o žmonės, ne paslaptis, tiesiog sukvėpuoja išmetamąsias dujas. Todėl fiziniam aktyvumui ir laikui lauke reikia rinktis parką, miškelį, atokesnius nuo pagrindinių gatvių takelius, kad gautume kuo švaresnį orą“, – sako pašnekovė.
D. Avižiuvienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie švaresnio oro, taip pat net ir tie, kurie yra jautresni oro taršai, neturėtų atsisakyti nei kambarių vėdinimo, nei fizinio aktyvumo.
„Ir be Sacharos dulkių turime savų oro taršos vienetų. Pavasarį gausu žiedadulkių, sausai šluojant gatves ir kiemus sukeliamos dulkės, o kur dar automobilių išmetamosios dujos…“
D. Avižiuvienė
„Šluojant kiemus, keliukus, kelio pakraščius, pirmiausia reikia dangą sudrėkinti. Šluojant sausai visos dulkės sukyla, o jas mes paskui patys ir sukvėpuojame.
Kambarius reikėtų valyti drėgnai, vėdinti – vakarais ir po lietaus, o į lauką eiti dėvint vienkartinę kaukę. Kaukes jau primiršome, tačiau jos tikrai labai padeda alergiškiems žmonėms“,– sako D. Avižiuvienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pavasariais dažna ir kasmetinė bėda yra uolūs pernykščių šiukšlių, lapų ir žolės degintojai. Nepaisant to, kad ir gamtos apsauga kasmet pasakoja, kodėl negalima užsiimti tokiais deginimais, ne visiems jų žodžiai rūpi. Tačiau verta pagalvoti ir apie tai, kad pažemėje užkurtas laužas dūmija ilgai, aukštai ir toli, tad uostyti kenksmingas medžiagas tenka ne tik pačiam degintojui, bet ir visiems jo kaimynams, gyvenantiems aplink nemažu spinduliu.
„Oro tarša mus stipriai veikia, juk be oro negalime išgyventi, todėl labai svarbu, ką mes kvėpuojame. Tad prie geresnės oro kokybės galime prisidėti kiekvienas“, – reziumuoja D. Avižiuvienė.
2 Komentarai
Grąžinkite mano sumokėtą taršos mokestį.. už ką aš moku? 😀
Ar tarša iš Ukrainos karo? Jeigu norvegai fiksuoja karo taršą tai kaip čia mūsų ji nepasiekia? Kai Sacharos smėlis kažkaip atskrido?