Kaip reklamai panaudoti socialinius tinklus?

 Kaip reklamai panaudoti socialinius tinklus?

Socialiniai tinklai yra ne tik asmeninių ryšių palaikymo priemonė, bet tampa vis labiau įprastu reklamos kanalu, tiesa, turinčiu savo specifiką ir auditoriją. Apie populiariausios socialinės svetainės „Facebook“ galimybių išnaudojimą kalbamės su vienu iš įmonės „Socialus marketingas“ įkūrėju ir vadovu, knygos „Reklama, kuri patinka“ autoriumi Aidžiu Daliku.

Patraukliausia – smulkiam ir vidutiniam verslui

– Ar galima teigti, kad Lietuvos įmonės jau atrado „Facebook“?

– Žiūrint į situaciją rinkoje bendrai, galima sakyti, kad didžioji dalis verslo įmonių suprato feisbuko naudą ir iš tiesų maksimaliai stengiasi išnaudoti jo galimybes.

– Susidaro įspūdis, kad socialiniuose tinkluose aktyviausiai veikia smulkaus ir vidutinio dydžio verslo organizacijos. Ar visoms įmonėms, prekių ženklams komunikacija feisbuke yra vienodai naudinga?

– Iš tiesų feisbukas labiausiai ir tinka smulkioms bei vidutinio dydžio verslo įmonėms. Jos palaiko glaudų kontaktą su klientais. Mažai kavinei, parduotuvei kurti ryšius socialiniuose tinkluose yra nesunku. Draugai noriai seka naujienas, informaciją apie akcijas, jaučia greitą reakciją į jų pastebėjimus. Smulkesnio ir vidutinio verslo organizacijoms lengviau įvertinti socialinių tinklų poveikį. Jos greičiausiai pamato socialinių tinklų naudą.

Stambesnėms įmonėms: prekybos, kavinių tinklams išnaudoti socialinius tinklus – sudėtingiau; joms sunkiau sukurti asmenišką turinį. Tokios įmonės auditorija daug didesnė, klientų pomėgius bei lūkesčius nuspėti nėra paprasta. Stambiajam verslui sunkiau pastebėti socialinių tinklų naudą: pardavimų pokyčių tiesiogiai sieti su komunikacija vien tiktai feisbuke jis paprastai negali, kadangi tuo pat metu reklamuojamasi per daugelį kanalų: spaudą, televiziją ir t. t.

[quote author=“A. Dalikas“]Socialinės medijos suteikia galimybes būti šalia žmogaus visą laiką.[/quote]

Jam reikia daugiau investuoti į profesionalaus turinio kūrimą: samdyti žmones tinklų priežiūrai, rezultatų analizei. Natūralu, kad didžiosios įmonės į socialinę mediją žiūri konservatyviai. Tačiau net ir didžiosioms įmonėms nebūti socialiniuose tinkluose yra žymiai prastesnis pasirinkimas negu bendrauti su klientais dar vienu kanalu, kuris yra pigesnis negu kitos medijos priemonės.

Juolab kad tokio bendravimo poreikis ateina ir iš kitos – kliento pusės. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Todėl jeigu norite būti jų dėmesio lauke, jums reikia būti socialiniame tinkle. Jeigu žmogus 40 procentų savo internetui skiriamo laiko praleidžia feisbuke, tai būti visur kitur, tik ne čia, yra pernelyg didelė prabanga.

Tiesa, kalbant apie įmones, kurios savo produkciją, paslaugas parduoda kitoms įmonėms, naudojamos kitokios komunikacijos priemonės.

Kelias per kopas

– Ar galima išskirti ryškiausias sėkmės istorijas, sietinas su „Facebook“ kanalu?

Socialiniai tinklai nėra toks blizgus dalykas, kaip reklama spaudoje ar televizijoje. Šiose medijose paprastai figūruoja vienas ar keli turinio vienetai: pvz. klipas, plakatas. Galima vertinti kaip jie patiko žiūrovams, ar buvo pastebėti festivaliuose ir t.t.

[quote author=“A. Dalikas“]Kai naršome socialiniuose tinkluose, ne kiekvieną sekundę esame pasiruošę kažką pirkti. Svarbu, kad pamatytas turinys sukeltų teigiamas emocijas, asociacijas.[/quote]

Staigių sėkmės istorijų, kurias būtų galima tiesiogiai sieti su socialinėmis medijomis yra mažiau. Socialiniai tinklai – tai „ilgas kelias per kopas“ kliento link. Pastoviai komunikuojame, pastoviai šnekame, bendraujame su savo auditorija. Socialiniai tinklai dažniausiai funkcionuoja kaip reklamos strategijos dalis.

– Kokios dažniausios klaidos komunikuojant socialinėse medijose?

– Nesėkmių pasitaiko visoms: tiek mažoms, tiek didesnėms įmonėms.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – netinkama reakcija į neigiamus atsiliepimus. Nepatenkintų klientų ignoravimas ar įžeidinėjimas – tai praktika, kurios vis dar nesugebama atsisakyti. Skundų ignoravimo tendencija ryški visame pasaulyje. Ją sąlygoja baimė; galvojama, „jeigu atsakysiu, situacija bus eskaluojama“, tad nusprendžiama geriau patylėti, viliantis, kad viskas savaime praeis.

[quote author=“A. Dalikas“]Socialiniai tinklai – tai „ilgas kelias per kopas“ kliento link. Pastoviai komunikuojame, pastoviai šnekame, bendraujame su savo auditorija.[/quote]

Tačiau incidentai savaime nepraeina. Palikdami savo neigiamą atsiliepimą, klientai tiksi, kad jų problemos bus sprendžiamos, o ne tiesiog „nugesinamos“ arba dar blogiau – apsimetama, kad nieko neįvyko. Žmonės socialiniuose tinkluose tikisi reakcijos ir problemos sprendimo. Labai dažnai kompanijos naudoja korporatyvinį, formalų toną: „Labai atsiprašome, kad mums nepavyko, tikimės, bendradarbiauti toliau“. Tokie ir panašūs nuasmeninti, nenuoširdūs teiginiai žmones tik dar labiau supykdo.

Labai svarbu stengtis klaidą ištaisyti. Žmonėms labai svarbu žinoti, kad į jų problemas žiūrima rimtai. Jeigu nuoširdžiai stengsitės padėti, jūsų pastangos bus įvertintos. Nuo klaidų niekas neapsaugotas, tačiau klientams svarbu žinoti, jog jas įmanoma ištaisyti.

Kurkite pridėtinę vertę

– Kokie būtų pirmieji sėkmingo bendravimo žingsniai socialiniuose tinkluose?

Pažinkite savo auditoriją. Reikėtų identifikuoti, kas pirks jūsų prekes, naudosis jūsų paslaugomis; kas bus/yra jūsų klientai, kokie jie. Linksmi ar liūdni, taupūs ar išlaidaujantys, ruošiasi rimtoms permainoms ar, priešingai, yra labai stabilūs ir nieko nenori keisti. Atkreipkite dėmesį, kodėl jie lankosi socialiniuose tinkluose, kokio turinio ieško: ateina prasiblaškyti, pajuokauti, o gal domisi naujienomis.

Pagalvokite, ką naudingo jiems galite pasiūlyti; atkreipkite dėmesį, su kokiomis problemomis jie susiduria ir padėkite jas išspręsti. Pavyzdžiui, kaip rankinukų gamintojas galiu pasiūlyti ne tik savo prekių nuotraukas, bet patarti kaip saugoti daiktus, kaip prižiūrėti odą, kaip tvarkyti nedidelius sugedimus; t. y. duoti klientams tai, kas jiems būtų naudinga.

[quote author=“A. Dalikas“]Kuomet jūsų publikuojamas turinys pradeda sulaukti mažiau reakcijų, tai jau ženklas, kad pradedate įkyrėti savo vartotojams ir privalote sustoti.[/quote]

Kai naršome socialiniuose tinkluose, ne kiekvieną sekundę esame pasiruošę kažką pirkti. Svarbu, kad pamatytas turinys sukeltų teigiamas emocijas, asociacijas. Kai ateis laikas ir norėsime prekę įsigyti, produkto gamintojas turėtų pasistengti būti mūsų akiratyje ir reklamos pagalba parodyti gerą kainą, naują kolekciją. Sprendimo priėmimo laikotarpis priklauso nuo produkto. Pavyzdžiui, svarstymas apie automobilio pirkimą gali trukti ir metus. Socialinės medijos suteikia galimybes būti šalia žmogaus visą laiką.

Su perspektyva augti

– Kaip vertinate sekėjų feisbuke pirkimą?

Praktikoje susiduriama su profiliais, kurių populiarumas yra dirbtinai išaugintas. Tačiau sekėjų vaidmuo yra stipriai sumažėjęs. Koks skirtumas, ar jūsų gerbėjų skaičius siekia 10 000 ar 100 000, jeigu jie neseka jūsų turinio ar nenori matyti jūsų pranešimų. Jeigu apgaule priviliosite žmones ir jie paspaus mygtuką „patinka“, patys to nežinodami, arba dar blogiau, prisirinksite „robotukų“ – netikrų anketų, tai geriausiu atveju galėsite pasijauti pranašesniu už savo konkurentą, kuris turi mažiau sekėjų.

– Ar gali būti „Facebook“ vieninteliu įmonės komunikacijos kanalu?

Jeigu šios priemonės užtenka ir pavyksta išnaudoti jos galimybes, to gali ir pakakti, ypatingai mažesniam verslui.

Visgi nepatarčiau apsiriboti vien tik „Facebook“ kanalu. Galbūt kažkas iš klientų nėra aktyvus šio tinklo vartotojas arba iš viso nesinaudoja svetaine. Tikrai verta ant savo vizitinės kortelės nurodyti bent jau internetinį įmonės puslapį ar turėti „Instagram“ paskyrą, kuri patiktų auditorijai, besinaudojančiai šiuo kanalu. „Nesumeskite“ visko į feisbuką, nes taip prarasite galimybę pasinaudoti kitais būdais, kurie pritraukia pirkėjus.

Tačiau jeigu feisbukas yra pagrindinis arkliukas, kuris veža jūsų verslą į priekį, „mėtymasis“ gali labiau pakenkti nei padėti.

– Turbūt vienas dažniausių klausimų, „kaip dažnai?“ Kiek kartų per mėnesį, per savaitę, o gal per dieną reikėtų apie save priminti fesibuke?

– Auksinės taisyklės nėra. Kiekvienas turėtų atrasti optimalų skaičių. Vieni komunikuoja keletą kartų per mėnesį ir mato, kad intensyvesnis bendravimas nesulaukia susidomėjimo. Kiti komunikuodami kas dieną jaučia atsaką. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir neprarasti galimybės pasiekti žmones.

Kuomet jūsų publikuojamas turinys pradeda sulaukti mažiau reakcijų, tai jau ženklas, kad pradedate įkyrėti savo vartotojams ir privalote sustoti. Jeigu apie jūsų žinutes pranešta kaip apie spamą, nuėjote per toli, laikas sustoti.

Visgi, komunikuoti dažnai, ypač smulkaus verslo atstovams, tikrai verta. Jeigu žmonės įsitraukia ir jiems yra įdomu tai, ką norite pasakyti – bendraukite. Taip galite nemokamai pasiekti didelę auditoriją.

– Kaip keičiasi komunikacija „Facebook“ kanalu, kokios šios socialinės medijos perspektyvos reklamos rinkoje?

– Pastaruoju metu pastebima, kad iš komunikavimo vardan komunikavimo pradedama judėti tikslingos komunikacijos link. Kai įmonės pradeda mąstyti, ar investicijos atsiperka, ateina ir noras daryti tai, kas atneša naudą, o ne tai, ką daro konkurentai ar tai, apie ką pasakė pranešėjas seminare. Tokiu būdu „Facebook“ tampa tai, kuo iš tikrųjų yra – dar vienu medijos kanalu, kokiu jau yra spauda, televizija, radijas, internetas. Pamažu feisbukas pradedamas traktuoti kaip įprasta reklamos priemonė.

„Facebook“ turi sukaupęs labai daug informacijos apie savo vartotojus ir siūlo vis didesnes galimybes reklamos užsakovams. Būdami šioje erdvėje, galite pasiekti būtent tuos žmones, kurie yra jums reikalingi, o ne tuos, kurie tiesiog yra socialinėje svetainėje ir negali išvengti jūsų reklamos. Ateityje socialinių tinklų vertė tik augs ir atsiras vis daugiau žmonių, kurie norės čia reklamuotis.

[quote author=“A. Dalikas“]Nebūti socialiniuose tinkluose yra žymiai prastesnis pasirinkimas negu bendrauti su klientais dar vienu kanalu, kuris yra pigesnis negu kitos medijos priemonės.[/quote]

Apie tai, kaip išnaudoja „Facebook“ teikiamas galimybes organizacijų veiklose, kalbamės su mūsų kraštiečiais.

„Feisbukas“ tai – filosofija

Vienas iš kavos baro „Kavamanija“ įkūrėjų Benas Cechanavičius teigia, kad feisbukas sudaro maždaug 95 procentus įmonės komunikacijos.Benas Cechanavičius: „Žmonės ieško natūralumo“./ Asmeninio archyvo nuotr.

Feisbukas yra atskira filosofija ir jeigu ją supranti, suvoki tam tikrus algoritmus, didelių problemų nekyla. Mes kaip smulkaus verslo atstovai komunikuojame savo jėgomis. Tam reikia žinių ir patirties – turi kažkur nudegti, kad žinotum, kas pasiteisina, o ko kitą kartą geriau nedaryti. Su socialinėmis medijomis esame susidūrę studijų metu nevyriausybinėse organizacijose. Internete yra daug naudingos medžiagos, vyksta įvairūs seminarai, visgi didžiausia patirtis kyla iš praktikos – pats gali stebėti tendencijas, analizuoti, kurie dalykai pasiteisina, kurie ne.

Socialinių tinklų tvarkymui iš tiesų skiriame daug laiko. Apgalvojame kiekvieną įrašą, ar verta jį publikuoti, kada geriausia paskelbti. Net ir tą dieną, kai neįkeli įrašo, galvoji, kaip jis atrodys, kokios bus nuotraukos. Kokybiškam, estetiškam turiniui reikia pastangų.

Vienas iš feisbuko privalumų – gali greitai pamatyti reakciją, analizuoti rezultatus. Kalbant apie komunikavimo intensyvumą turbūt visiems gerai žinomas posakis, kad apie save reikia pranešti ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, bet ne dažniau kaip tris kartus per dieną.

Kokias stebime tendencijas? Internete, feisbuke žmonės ieško natūralumo ir gyvumo: nesvarbu ar tai būtų miesto vaizdas ar žmonių nuotraukos. Nebeįdomu statistiški maketai. Fesibukas dar vadinamas gyvąja siena. Stiprus teigiamas momentinis įspūdis yra labai svarbus.

Socialiniuose tinkluose lankosi ir moksleiviai, ir senjorai. Ir kai iš užsukusių į kavinę garbaus amžiaus žmonių išgirstu, kad apie mūsų akcijas ar naujienas jie sužinojo iš feisbuko, matau, kad ši priemonė iš tiesų yra efektyvi.

Pagrindiniai šio kanalo privalumai: greitis ir kaina. Turint laiko ir įgūdžių, neišleidžiant nei euro galima pasiekti didelę auditoriją.

Kokios yra pagrindinės grėsmės? Jeigu tu nemoki elgtis su socialiniais tinklais, tai jie tau neatneš norimo rezultato, talpinama informacija nepasieks žmonių. Viena dažniausių klaidų: nėrimas į feisbuką „stačia galva“. Tuomet čia talpinama bet kas ir bet kaip. Visgi reikėtų apgalvoti turinį, susidėlioti prioritetus.

Iš feisbuko – į treniruotę

Į socialinius tinklus neretai šnairuojama kaip į pasyvų gyvenimo būdą skatinančią priemonę. Tačiau Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotoja, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Simona Skorupskienė socialines medijas naudoja priešingam tikslui – būtent aktyviam laisvalaikiui ir sveikesniam gyvenimo būdui propaguoti.Simona Skorupskienė: „Viešindami nuotraukas, siekiame įkvėpti“./ G. Minelgaitės nuotr.

„Mes neprekiaujame daiktais, bet siūlome… sveikatą. Todėl informacijos viešinimas įgauna ypatingą svarbą. Dirbame ir savaitgaliais, ir po darbo valandų, atiduodami visą savo širdį ir norėdami padėti rasti kelią į sveikatą. Tad stengiamės išnaudoti visus būdus, tam, kad pasiektumėme žmones. Todėl ir feisbuke stengiamės visą informaciją viešinti. Ši medija suteikia galimybę bendrauti nuoširdžiai, laisviau išreikšti emocijas, kurios veikia daug labiau negu oficiali kalba. Žmonės labiausiai imlūs vaizdinei medžiagai. Geriausios yra tos nuotraukos, kurios perteikia emociją ir atskleidžia naujas, teigiamas patirtis. Viešindami nuotraukas iš vedamų treniruočių siekiame įkvėpti ir savo elgesiu užkrėsti kitus.

[quote author=“S. Skorupskienė“]Stengiamės išnaudoti visus būdus, tam, kad pasiektumėme žmones.[/quote]

Viena patraukliausių feisbuko pusių – galimybė informacija dalintis. Jeigu paskelbta žinute pasidalino draugai, ją pamačiusių žmonių ratas dar padidėja.

Feisbukas turi dar vieną privalumą – operatyvumą. Informuoti apie pasikeitusius planus, naujienas galima greičiau. Žmonės šią informacija iš karto pamato ir vieni su kitais pasidalina. Tai žymiai paprasčiau negu išsiųsti 100 žinučių.

Vesdama treniruotes, feisbuką naudoju motyvaciniams pranešimams. Pavyzdžiui, prieš treniruotę išsiunčiu nuotaikingą, sportuojančios moters nuotrauką ir primenu, kad šiandien vėl renkamės į užsiėmimą. Kartais tokia nuotrauka išsklaido abejones ir padeda nugalėti tingulį.

Esu iš tų žmonių, kurie kreipia dėmesį ne tik į parašytą sakinį, bet ir į vizualinę informacijos pusę; pati maketuoju plakatus, kuriu stendus. Man svarbi vaizdo kokybė, iš namų tempiu savo fotoaparatą. Tačiau jeigu iš renginio gautos nuotraukos nėra itin raiškios, vis tiek jas įkeliu, svarbu, kad vyktų sklaida ir informacija pasiektų žmones.Viltė Liaugminaitė: „Socialiniai tinklai suteikia galimybę pasiekti žmogų už šimtų kilometrų“./ G. Minelgaitės nuotr.

Neišskirti atstumo

Viltė Liaugminaitė, kinologė, šunų viešbučio „Eufera“ direktorė, teigia, kad fesibukas yra pati efektyviausia priemonė, padedanti sumažinti išsiskyrimo su augintiniais ilgesį.

„Feisbukas suteikia galimybę bendrauti neribojamiems atstumo. Žmonės, kad ir trumpam išsiskyrę su šuneliu, nerimauja. Fesibuko pagalba mūsų klientai mato, kad jų šuniukais yra rūpinamasi; jie gali pažiūrėti ką jų augintiniai veikia, kaip jaučiasi. Dabar socialiniais tinklais noriai naudojasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės.

Socialinių tinklų tvarkymas man yra malonumas. Daugiausia dėmesio mūsų feisbuko paskyroje sulaukia video medžiaga.

Didžiausias feisbuko privalumas – plati informacijos sklaida. Jeigu žmogus paspaudžia ant mūsų žinutės „patinka“, tai mato ir jo draugai, vadinasi, automatiškai mato ir mus. Vienintelis minusas – feisbukas neveikia be interneto.

Manau, kad investuoti įmonėms į socialinius tinklus tikrai verta. Tai yra galimybė tiesiogiai nepažįstant žmonių, pranešti apie savo organizaciją, pristatyti savo veiklą, parodyti ką ir kaip darote. Ir manau, kad tai yra pats greičiausias būdas“.

Rekomenduojame: Reklamos agentūra Be Reklamos Negerai

4 Komentarai

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video