rinkosaikste.lt Vasario 17 d. 16 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, III a. (Didžiosios Rinkos a. 5), vyks VU Filologijos fakulteto docento Antano Smetonos paskaita „Kalbinė agresija ir žodžio laisvė“. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Žodis kaip daiktas − juo galima ir paguosti, ir pagirti, ir paskatinti, bet galima ir sumenkinti, ir sužlugdyti, […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Jau aštuntą kartą Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Šiemet jos vyksta vasario–kovo mėnesiais. Tas dienas organizuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Lietuvių kalbos dienos prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, didina lietuvių kalbos prestižą. Kėdainių rajono savivaldybė, jos švietimo bei kultūros įstaigos jose visada aktyviai […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Polinksniai dėka, link visada rašomi atskirai, pvz.: Per pastaruosius kelerius metus aukotojų ir rėmėjų dėka vienuolynas ir bažnyčia buvo sutvarkyti. Kaunas jau ne uždaras miestas, o žinomas jame gyvenančių žmonių dėka. Filosofinis mąstymas kreipia žmogų būties link. Paskutinį kartą kaimynai jį matė spalio pradžioje einantį keliu sodybos link. Reikia išsiaiškinti, kur link […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė Klaustukas, šauktukas ar daugtaškis gali būti rašomas ir sakinio viduryje pabrėžiant sakinio dalies ar atskiro žodžio emocinį atspalvį, minties pertrūkį, po tokio ženklo žodis gali būti rašomas iš mažosios raidės. Pvz.: Tu, tėve, būk ir supūk! pats aš eisiu saulaitės pasižiūrėt. O ką? Kas girdėti? – paklausė senė antis. Tokiais atvejais, jei autorius […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Šiais metais minime valstybinės lietuvių kalbos šimtmetį, todėl Lietuvių kalbos institutas, siekdamas ugdyti mokinių pilietiškumą ir kultūrinę savimonę, puoselėti mokinių kūrybinius ir meninius gebėjimus, skelbia konkursą moksleiviams „Kas man yra lietuvių kalba“. Konkurso temos: lietuvių kalbos formulė, odė lietuvių kalbai, lietuvių kalbos spalva, lietuvių kalbos forma, lietuvių kalbos sandara. Darbai priimami […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklės yra pasirenkamosios, t. y. neprivalomos, o taikomos individualiai. Jos teksto autoriui leidžia pabrėžti jam ypač svarbius, reikšmingus dalykus, ir tai jis gali parodyti skaitytojui. Iš didžiosios raidės gali būti rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba, pvz.: Atgimimas, Laisvė, Motina, Nepriklausomybė, Tauta, Tėvynė, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Kartu rašomi jaustukus sudarantys žodžiai, intonaciškai susilieję į vieną žodį, tariamą su vienu kirčiu (aja, ajė, ajetus, duokdie, neduokdie, oje, ojė, vaje, vajė, vajetau), pvz.: Vaje, vaje, kas per laikai! Vajetau, vajetau… Pirmą sykį taip sunku važiuoti namo. Ajai, ajai! – pasigirsta slopus Balioko balsas iš vidaus. Atskirai rašomi jaustukus sudarantys savarankiški žodžiai […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Keletas nelietuviškos kilmės žodžių kaip savarankiški kaitomi (kartais ir nekaitomi) žodžiai rašomi atskirai, o kaip sudurtinio žodžio dėmenys rašomi kartu su antraisiais dėmenimis, pvz.: euras „piniginis vienetas“. Pvz., euro zona, euro kursas, bet euroatlantinis, eurobiurokratas, eurointegracija, eurokomisaras (euro- „susijęs su Europa ar Europos Sąjunga“); elektros energija, elektros prekės, elektros srovė, elektros kaina, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Jei šalia vartojami nelietuviški žodžio dėmenys reiškia atskirus dalykus, pagrindinis dėmuo turi būti kartojamas su kiekvienu iš jų, pvz., makroelementai ir mikroelementai, arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu: makro- ir mikroelementai, makro-, mezo- ir mikroaplinka, audio- ir videokonferencijos. Lietuvių kalboje sudurtinio žodžio dėmenys arba priešdėlis ir […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Lietuvių kalboje yra vartojama sudurtinių žodžių, kurių vienas ar abu dėmenys yra nelietuviški. Jų rašyba įvairuoja – dažniau tokie nelietuviški žodžių dėmenys rašomi kartu su kitu žodžiu, rečiau – atskirai. Kartu su antruoju dėmeniu rašomi ir vieni nevartojami žodžio elementai: a) nelietuviškos kilmės pirmieji sudurtinių žodžių dėmenys, pvz.: aero-, audio-, auto-, eks-, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai apjungti, gautis, nusiimti. Apjungti nevart. r. „suvienyti“: paroda, kuri apjungė (=sujungė) ir profesionalius dailininkus, ir liaudies meną. Gautis nevart. Savaimine rezultatine reikšme: daug tau nesigaus (=neišeis, nepavyks); šįkart taip gavosi (=išėjo), kad mes jau turim finalistus. Nusiimti nevart. r. „nusivilkti“, „nusijuosti“, „nusirišti“: prašė nusiimti (=nusijuosti; […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose daroma klaidų vartojant prielinksnius ant, pas, už, polinksnius dėka, pagalba. Ant nevartotinas laikui reikšti: ant trečio klausimo (=per trečią klausimą) jau tave pakvies.Dėka nevartotinas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti: yra vienas iš šiuolaikiniųmedicinos studijavimo metodų, kurio dėka (=kurį taikant) lengviau įgyjami įgūdžiai. Pagalba nevartotinas priemonei reikšti: kuriuos pavyks pašalinti kompiuterio […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt Gegužės 6 d. 15 val. Mikalojaus Daukšos bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 4) vyks renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Gražiausių įmonių lietuviškų pavadinimų konkurso nugalėtojų apdovanojimas. Apie respublikinio konkurso rengimo istoriją ir reikšmę pasakos Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Geriausių renginių, suorganizuotų Lietuvių kalbos dienoms, rengėjų apdovanojimas. Apie šalies Lietuvių […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai daroma klaidų vartojant vardininką, naudininką. Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui reikšti su veiksmažodžiu būti (yra, buvo…): yra kokie nors požymiai (=kokių nors požymių), kurie gali išduoti apie artėjantį smurtą; baiminasi, kad jų vaikams bus kažkokie šalutiniai poveikiai (=kažkokių šalutinių poveikių). Naudininkas nevartotinas su siekimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui reikšti: kviesis pokalbiui (=kviesis pokalbio; […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai pavesti, pilnai, teisingas, užskaityti. Pavesti nevart. r. „nuvilti, apvilti“: negali pavesti (=apvilti; nuvilti) savo kolegų.Pilnai nevart. r. „visiškai“: pilnai (=visiškai) ralio varžyboms paruoštą automobilį.Teisingas nevart. r. „tinkamas“: daugiausia lemia teisingas (=tinkamas) pašaras.Užskaityti nevart. r. „įskaityti“: užskaitau (=įskaitau) tavo atsakymą; užskaitome (=įskaitome) šį atsakymo variantą; galim […]Skaityti daugiau
Balandžio 8 dieną, 15 val., Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos 3 aukšte (Didžiosios Rinkos a. 5) vyks kalbininkės Daivos Mažiulytės-Stasiulionienės paskaita „Žodžio kelionė“. Kokia žodžio vertė? Ar jis turi galią kasdieniame gyvenime? Kokią galią jis turi? Pasvarstykime kartu apie nuostabiai gražų žodžių kuriamą pasaulį, kuris leidžiasi atrandamas, kuris skleidžiasi per žodžių istorijas (etimologiją), ir ne vien lietuviškų […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai daroma klaidų vartojant galininką, vietininką. Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti: einame lankyti ligonius (=ligonių); keliauk uždavinėti klausimus (=keliauk uždavinėti klausimų). Galininkas nevartotinas su neiginiu: stirną (=stirnos) taip lengvai ir nepavysi; visus šokoladus mato, kuriuos nemato (=kurių nemato), jinai užuodžia. Galininkas nevartotinas su veiksmažodžiu kenkti (pakenkti): ar […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Pirmiausia primename, kad sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai sakiniai. Jie gali būti jungiami jungtukais arba ne. Pvz.: Malūno užtvankoje vienodai šniokščia vanduo, už miestelio pukši traktorius, prie savo namelio medyje tarška varnėnas. (3 gramatiniai centrai: šniokščia vanduo; pukši traktorius;tarška varnėnas.). Taisyklė: bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Paprastai sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra jungiami jungtuku ir, o jungiami priešinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau, tik(tai), vis dėlto, (per) tai, užtai, užtat(ai), tad, todėl ir kt. b) jungtukų ir jungiamųjų žodžių samplaikomis o vis dėlto, bet vis dėlto, bet užtat ir kt., yra atskiriami kableliu […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, nei, ar, arba, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:Ne tiek kūryba, kiek kiti dalykai, daug svarbesni, jam rūpi(,) ir jis negali atsitraukti nuo žmogaus, sėdinčio už rašomojo stalo. Niekad Auksei jis apie tai neprasitarė(,) nei pats Vasaris, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti: a) kartojamais sudedamaisiais jungtukais ir jų paskirtį turinčiais žodžiais ir … ir, nei … nei, čia … čia ir kt., b) kartojamais skiriamaisiais jungtukais arba … arba, ar … ar, yra atskiriami kableliais, pvz.:a) Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių. Nei […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai sujungiamieji: Drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės ir tyliai švilpia paukštis žolėje. (1 dėmuo: drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės; 2 dėmuo: ir tyliai švilpia paukštis žolėje.) Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti: a) priešinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau, […]Skaityti daugiau
Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti sujungiamaisiais jungtukai ir, ar, arba, nėra atskiriami, kaip ir vienarūšės sakinio dalys, pvz.: Kurso draugas, sužinojęs, kokį šaltinį pasirinkau tirti, dovanų parvežė įspūdingo dydžio lapą, kad būtų lengviau skaityti ir kad per anksti nesugadinčiau akių. Netaikoma tais atvejais, kai pats Lietuvos bankas prisiima atsakomybę arba kai tokią Lietuvos […]Skaityti daugiau
Apie šventinių sveikinimų rašymą Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Dabar vis garsiau kalbama, kad geriau siųsti paprastu paštu ranka rašytus atvirukus (ne atvirutes!), o ne e. paštu sumaketuotus kompiuteriu. Tokie ranka rašyti sveikinimai yra šiltesni, rodo, kad žmogui skirta daugiau specialaus dėmesio. Ko gero, tai yra teisybė. Pagaliau ir pačiam smagu daryti […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.