Kalbininkės skyrelis- Page 3 of 7

Kalbininkės skyrelis: apdovanojimų pavadinimų rašymas

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 16 gegužės

Apdovanojimų pavadinimai rašomi pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Dažniausiai vartojami valstybinių apdovanojimų gimininiai žodžiai rašomi iš mažosios raidės (ne sakinio pradžioje): ordinas, medalis, grandinė, kryžius, žvaigždė, pasižymėjimo ženklas. Aukščiausiųjų valstybinių apdovanojimų tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kalbininkės skyrelis: apie žodį „pilnai“

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 9 gegužės

Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. Pasakymas […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai artėjant!

rinkosaikste.lt 2023 24 balandžio

Gražiausių lietuviškų Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimų konkurso laureatų apdovanojimas. Renginyje: Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo, respublikinio konkurso sumanytojo Donato Smalinsko pranešimas „Verslininkai – keisčiausių ir originaliausių įmonių pavadinimų lenktynėse“. Susitikimas su legendiniu žmogumi ‒ Juozu Šalkausku ‒ Lietuvos žurnalistu, redaktoriumi, fotografu, radijo diktoriumi, spaudos apžvalgininku, skaitovu, renginių vedėju! Kėdainių muzikos mokyklos mokinių pasirodymas. Kada? Gegužės […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Apie žodį „apspręsti“

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 21 balandžio

Veiksmažodis apspręsti nevartotinas lėmimo, priežastingumo santykių nurodymo reikšme. Sakytina ne Finansinės galimybės apsprendžia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti, o Finansinės galimybės lemia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti ar Nuo finansinių galimybių priklauso, kokią sporto šaką geriau pasirinkti; Kurortų plėtrą apsprendžia (taisoma lemia) tam tikri veiksniai: demografija, gamtiniai, finansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. (arba Kurortų veikla priklauso nuo demografijos, gamtinių, finansinių išteklių, teisės aktų ir kt.) ir pan. […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Apie „talpinimą“ internete ir kitur…

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 13 balandžio

Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Apie Velykas kalbiškai

rinkosaikste.lt 2023 6 balandžio

Apie žodžio Velykos kilmę Tai mūsų rytų kaimynų baltarusių žodis velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų. Iš pradžių lietuviai vartojo vienaskaitinę formą velyka. Latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Anglų Easter, vokiečių Ostern vartojami Velykų pavadinimai yra kilę iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Rusų pascha […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kodėl reikia sakyti „dveji metai“, o ne „du metai“?

rinkosaikste.lt 2023 5 balandžio

Nes žodis „metai“ yra daugiskaitinis, t. y. neturi vienaskaitos. Juk nepasakysi „metas“ skaičiuodamas metus. Kaip nepasakysi nei „marškinys“, nei „rungtynė“. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. O vadinamieji dauginiai skaitvardžiai – vieneri, vienerios, dveji,dvejos, abeji, abejos, treji, trejos ir t. t. – vartojami […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kai kurių ženklų (kabutės, brūkšniai, brūkšneliai) rašymo atmintinė

rinkosaikste.lt 2023 24 kovo

Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai. Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kalbininkės skyrelis: Apie „talpinimą“ internete ir kitur…

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 22 kovo

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Dantys – ne riešutų krimtimui, o kava – ne išsinešimui

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 15 kovo

Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „gaminį grąžino perdirbimui“, o „perdirbti“. Ne „pastatą […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kalbininkės skyrelis: Ar žodį „Caritas“ reikia linksniuoti ir rašyti kabutėse?

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 8 kovo

Parengta pagal VLKK svetainės inf. Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma: „Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“ Lot. caritas – 1. brangumas; 2. trūkumas, stygius; 3. prk. 1) meilė, pagarba, […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kviečia rinkti gražiausią lietuvišką Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimą

rinkosaikste.lt 2023 1 kovo

Kėdainių r. savivaldybės inf. Dešimt gražiausių lietuviškų pavadinimų – „Ant saldžių debesų“, „Drabužių linija“, „Grūdenis“, „Jaukūs kvapai“, „Kaip gerai“, „Laisvos vištos“, „Maisto ratai“, „Miesto rainiukai“, „Nukąstas mėnulis“, „Skaičiai žemdirbiams“ – Kėdainių įmonių ir įstaigų gražiausių lietuviškų pavadinimų konkurso komisija (pirmininkė vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė) atrinko iš 120-ies registruotų 2022 metais akcinių bendrovių, mažųjų […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kviečia į paskaitą „Kalbinė agresija ir žodžio laisvė“

rinkosaikste.lt 2023 17 vasario

rinkosaikste.lt Vasario 17 d. 16 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, III a. (Didžiosios Rinkos a. 5), vyks VU Filologijos fakulteto docento Antano Smetonos paskaita „Kalbinė agresija ir žodžio laisvė“. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Žodis kaip daiktas − juo galima ir paguosti, ir pagirti, ir paskatinti, bet galima ir sumenkinti, ir sužlugdyti, […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Lietuvių kalbos dienos Kėdainiuose

rinkosaikste.lt 2023 2 vasario

rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Jau aštuntą kartą Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Šiemet jos vyksta vasario–kovo mėnesiais. Tas dienas organizuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Lietuvių kalbos dienos prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, didina lietuvių kalbos prestižą. Kėdainių rajono savivaldybė, jos švietimo bei kultūros įstaigos jose visada aktyviai […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Kalbininkės skyrelis: dėl polinksnių dėka ir link rašybos

rinkosaikste.lt 2022 25 spalio

Rūta Švedienė, kalbininkė Polinksniai dėka, link visada rašomi atskirai, pvz.: Per pastaruosius kelerius metus aukotojų ir rėmėjų dėka vienuolynas ir bažnyčia buvo sutvarkyti. Kaunas jau ne uždaras miestas, o žinomas jame gyvenančių žmonių dėka. Filosofinis mąstymas kreipia žmogų būties link. Paskutinį kartą kaimynai jį matė spalio pradžioje einantį keliu sodybos link. Reikia išsiaiškinti, kur link […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kalbininkės skyrelis: Dėl klaustuko, šauktuko rašymo sakinio viduryje

rinkosaikste.lt 2022 20 spalio

Rūta Švedienė Klaustukas, šauktukas ar daugtaškis gali būti rašomas ir sakinio viduryje pabrėžiant sakinio dalies ar atskiro žodžio emocinį atspalvį, minties pertrūkį, po tokio ženklo žodis gali būti rašomas iš mažosios raidės. Pvz.: Tu, tėve, būk ir supūk! pats aš eisiu saulaitės pasižiūrėt. O ką? Kas girdėti? – paklausė senė antis. Tokiais atvejais, jei autorius […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Valstybinės kalbos šimtmečio proga – konkursas moksleiviams

rinkosaikste.lt 2022 26 rugsėjo

rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Šiais metais minime valstybinės lietuvių kalbos šimtmetį, todėl Lietuvių kalbos institutas, siekdamas ugdyti mokinių pilietiškumą ir kultūrinę savimonę, puoselėti mokinių kūrybinius ir meninius gebėjimus, skelbia konkursą moksleiviams „Kas man yra lietuvių kalba“. Konkurso temos: lietuvių kalbos formulė, odė lietuvių kalbai, lietuvių kalbos spalva, lietuvių kalbos forma, lietuvių kalbos sandara. Darbai priimami […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas (1-a pamokėlė)

rinkosaikste.lt 2022 19 rugpjūčio

Rūta Švedienė, kalbininkė Stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklės yra pasirenkamosios, t. y. neprivalomos, o taikomos individualiai. Jos teksto autoriui leidžia pabrėžti jam ypač svarbius, reikšmingus dalykus, ir tai jis gali parodyti skaitytojui. Iš didžiosios raidės gali būti rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba, pvz.: Atgimimas, Laisvė, Motina, Nepriklausomybė, Tauta, Tėvynė, […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Jaustukų ir ištiktukų rašymas

rinkosaikste.lt 2022 4 rugpjūčio

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Kartu rašomi jaustukus sudarantys žodžiai, intonaciškai susilieję į vieną žodį, tariamą su vienu kirčiu (aja, ajė, ajetus, duokdie, neduokdie, oje, ojė, vaje, vajė, vajetau), pvz.: Vaje, vaje, kas per laikai! Vajetau, vajetau… Pirmą sykį taip sunku važiuoti namo. Ajai, ajai! – pasigirsta slopus Balioko balsas iš vidaus. Atskirai rašomi jaustukus sudarantys savarankiški žodžiai […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymas (3-ia pamokėlė)

rinkosaikste.lt 2022 26 liepos

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Keletas nelietuviškos kilmės žodžių kaip savarankiški kaitomi (kartais ir nekaitomi) žodžiai rašomi atskirai, o kaip sudurtinio žodžio dėmenys rašomi kartu su antraisiais dėmenimis, pvz.: euras „piniginis vienetas“. Pvz., euro zona, euro kursas, bet euroatlantinis, eurobiurokratas, eurointegracija, eurokomisaras (euro- „susijęs su Europa ar Europos Sąjunga“); elektros energija, elektros prekės, elektros srovė, elektros kaina, […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymas (2-a pamokėlė)

rinkosaikste.lt 2022 18 liepos

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Jei šalia vartojami nelietuviški žodžio dėmenys reiškia atskirus dalykus, pagrindinis dėmuo turi būti kartojamas su kiekvienu iš jų, pvz., makroelementai ir mikroelementai, arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu: makro- ir mikroelementai, makro-, mezo- ir mikroaplinka, audio- ir videokonferencijos. Lietuvių kalboje sudurtinio žodžio dėmenys arba priešdėlis ir […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kalbininkės skyrelis: Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymas (1-a pamokėlė)

rinkosaikste.lt 2022 27 birželio

Rūta Švedienė, kalbininkė Lietuvių kalboje yra vartojama sudurtinių žodžių, kurių vienas ar abu dėmenys yra nelietuviški. Jų rašyba įvairuoja – dažniau tokie nelietuviški žodžių dėmenys rašomi kartu su kitu žodžiu, rečiau – atskirai. Kartu su antruoju dėmeniu rašomi ir vieni nevartojami žodžio elementai: a) nelietuviškos kilmės pirmieji sudurtinių žodžių dėmenys, pvz.: aero-, audio-, auto-, eks-, […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Ne ta reikšme vartojami žodžiai apjungti, gautis, nusiimti

rinkosaikste.lt 2022 30 gegužės

Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai apjungti, gautis, nusiimti. Apjungti nevart. r. „suvienyti“: paroda, kuri apjungė (=sujungė) ir profesionalius dailininkus, ir liaudies meną. Gautis nevart. Savaimine rezultatine reikšme: daug tau nesigaus (=neišeis, nepavyks); šįkart taip gavosi (=išėjo), kad mes jau turim finalistus. Nusiimti nevart. r. „nusivilkti“, „nusijuosti“, „nusirišti“: prašė nusiimti (=nusijuosti; […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Klaidos vartojant prielinksnius ant, pas, už, polinksnius dėka, pagalba

rinkosaikste.lt 2022 16 gegužės

Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose daroma klaidų vartojant prielinksnius ant, pas, už, polinksnius dėka, pagalba. Ant nevartotinas laikui reikšti: ant trečio klausimo (=per trečią klausimą) jau tave pakvies.Dėka nevartotinas veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti: yra vienas iš šiuolaikiniųmedicinos studijavimo metodų, kurio dėka (=kurį taikant) lengviau įgyjami įgūdžiai. Pagalba nevartotinas priemonei reikšti: kuriuos pavyks pašalinti kompiuterio […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis

Kviečia į renginį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti

rinkosaikste.lt 2022 5 gegužės

rinkosaikste.lt Gegužės 6 d. 15 val. Mikalojaus Daukšos bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 4) vyks renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Gražiausių įmonių lietuviškų pavadinimų konkurso nugalėtojų apdovanojimas. Apie respublikinio konkurso rengimo istoriją ir reikšmę pasakos Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Geriausių renginių, suorganizuotų Lietuvių kalbos dienoms, rengėjų apdovanojimas. Apie šalies Lietuvių […]Skaityti daugiau

Aktualijos Kalbininkės skyrelis Kuriantys gražesnį pasaulį

Kalbininkės skyrelis: klaidos vartojant vardininką, naudininką

rinkosaikste.lt 2022 3 gegužės

Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai daroma klaidų vartojant vardininką, naudininką. Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui reikšti su veiksmažodžiu būti (yra, buvo…): yra kokie nors požymiai (=kokių nors požymių), kurie gali išduoti apie artėjantį smurtą; baiminasi, kad jų vaikams bus kažkokie šalutiniai poveikiai (=kažkokių šalutinių poveikių). Naudininkas nevartotinas su siekimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui reikšti: kviesis pokalbiui (=kviesis pokalbio; […]Skaityti daugiau