Verslo, politikos ir visuomenės veikėjams dažnai tenka sakyti viešas kalbas. Įvairiuose renginiuose galima išgirsti visokių pasisakymų. Tai, kad vertinant žmogų vienas iš svarbiausių kriterijų yra kalba, sunku būtų paneigti. Apie kalbėtoją pirmiausia sprendžiama pagal tai, kaip sklandžiai, raiškiai ir įtikinamai jis kalba. Vieša kalba turi didelį poveikį visuomenei – paprastai kalbos sakomos norint pritraukti žmonių […]Skaityti daugiau
Pradėsiu nuo to, ką esu pati patyrusi ir girdėjusi iš žmonių apie dotnuviškį, Kėdainių rajono savivaldybės Dotnuvos bendruomenės centro pirmininką, naujos duonos kepyklėlės „Miltuotos rankos“ savininką Andrių Balandį. Ir tai bus tik geri žodžiai. Kuklus, santūrus, veiklus, protingas, doras, garbingas žmogus, turi gražią šeimą, daug domisi istorija, archeologija. Nors tų mokslų nebaigęs, bet išmano beveik […]Skaityti daugiau
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (ar daugiau) geografinių, topografinių ir pan. objektų pavadinimų, kurie pavadina vieną objektą šiais atvejais: a) kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš dėmenų, žyminčių atskirus objektus, iš kurių sudaromas naujas darinys, pvz.: Alkos-Erlos pelkė, Jurzdikos-Kauprio pelkė, Labanoro-Pabradės giria; Garmišas-Partenkirchenas, Meklenburgas-Pomeranija, Šampanė-Ardėnai, Šiaurė-Pa de Kalė, Hendrikas-Idas-Ambachtas,Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas; b) kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš atskirų […]Skaityti daugiau
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (ar daugiau) anksčiau savarankiškais buvusių vienetų oficialių pavadinimų, kurie pavadina vieną jungtinį objektą: a) juridinių subjektų pavadinimų, pvz.: UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“; b) politinių partijų pavadinimų, pvz.: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga; c) sporto komandų pavadinimų, pvz.: „Aistės-LSU“, „Šviesa-Eglė“, „Dragūnas-Viesulas“, „Granitas-Karys“, „Sūduva-Mantinga“, „Šiauliai-Universitetas“, „Gintra-Strektė-Universitetas“. Parengta pagal „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, V., 2022.Skaityti daugiau
Apdovanojimų pavadinimai rašomi pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Dažniausiai vartojami valstybinių apdovanojimų gimininiai žodžiai rašomi iš mažosios raidės (ne sakinio pradžioje): ordinas, medalis, grandinė, kryžius, žvaigždė, pasižymėjimo ženklas. Aukščiausiųjų valstybinių apdovanojimų tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: […]Skaityti daugiau
Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. Pasakymas […]Skaityti daugiau
Veiksmažodis apspręsti nevartotinas lėmimo, priežastingumo santykių nurodymo reikšme. Sakytina ne Finansinės galimybės apsprendžia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti, o Finansinės galimybės lemia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti ar Nuo finansinių galimybių priklauso, kokią sporto šaką geriau pasirinkti; Kurortų plėtrą apsprendžia (taisoma lemia) tam tikri veiksniai: demografija, gamtiniai, finansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. (arba Kurortų veikla priklauso nuo demografijos, gamtinių, finansinių išteklių, teisės aktų ir kt.) ir pan. […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Indrei Šimaitienei iš Kalnaberžės truputį per keturiasdešimt. Pati branda, gyvenimo saulė tarsi pakilusi į aukščiausią tašką. Indrė pati yra tarsi šviečianti, skleidžianti gėrį aplink ir kviečianti jungtis. Graži išore ir vidumi, veikli, stipri moteris. Bet ne viskas visada taip gražu buvo jos gyvenime. Aišku, dvasingo ir stipraus gyvenimo užuomazgų būta, bet visa tai pagilino, išgrynino […]Skaityti daugiau
Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau
Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „gaminį grąžino perdirbimui“, o „perdirbti“. Ne „pastatą […]Skaityti daugiau
Parengta pagal VLKK svetainės inf. Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma: „Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“ Lot. caritas – 1. brangumas; 2. trūkumas, stygius; 3. prk. 1) meilė, pagarba, […]Skaityti daugiau
Lietuvių kalbos dienų proga Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje įvyko profesorės Jolantos Zabarskaitės paskaita-knygos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas. Paskaitoje profesorė J. Zabarskaitė pristatė savo knygą ir papasakojo, kad iškilus uždaviniui išmokyti mašinas kalbėti ‒ imta domėtis, kaip kalba veikia smegenyse ir pradėta kurti jos kompiuterinius modelius. Tai parodė, kad kalbos ir realaus gyvenimo sąsajos […]Skaityti daugiau
Pas Danutę Verikienę į Nociūnus kalbėtis važiuoju jaudindamasi ir liūdna. Žinau, kad ši moteris siuvinėja įstabius paveikslus, puikiai puoselėja sodybą, daug skaito, turi kitų hobių, kad yra labai maloni, geraširdė ir žmonių mėgstama, bet žinau ir tai, kad jai ir jos šeimai teko išgyventi labai daug skaudžių dalykų – sūnus Justinas sirgo reta klastinga genetine liga […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Savivaldybės III aukšto koridoriuje atidaryta savivaldybės administracijos darbuotojų fotografijų paroda. „Daugelis mėgsta fotografuoti. Šeimos šventes, žmones, įvairias gyvenimo akimirkas, gamtą. Dažnai nuotraukos taip ir lieka tarsi užmirštos kompiuteryje ar telefone ir niekas jų nepamato, jomis nepasidžiaugia. Šiandien šioje parodoje matome mūsų savivaldybės administracijos darbuotojų keliolika nuotraukų. Norėjome nuotraukas ištraukti iš fotoaparatų ar kompiuterių ir […]Skaityti daugiau
Į knygos sutiktuves Krašto muziejaus Vinco Svirskio salytėje suėjo gausus būrys kėdainiečių. Retai tiek daug žmonių pamatysi knygos pristatyme. Knyga ‒ keliautojo žinynas „Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės“ aktuali mūsų krašto žmonėms, be to, renginys puikiai suorganizuotas. Matyt, tai sutraukė tiek daug žmonių. Labai gerai knygos pristatymui pasiruošė ne tik muziejininkai, bet ir patys knygos […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje buvo išleista knyga, kuri labai sudomins kėdainiečius.Taiprofesorių, daktarųRaimondos Ragauskienės, Deimanto Karvelio, Aivo Ragausko parengta knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV–XVIII a.)“. Knygos pristatymas Kėdainiuose vyks vasario 3 d. (penktadienį) 17 val. Daugiakultūriame centre. Dabar kviečiame susipažinti, apie ką toji knyga. Mintimis sutiko pasidalinti vienas iš autorių, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Daugeliui kraštiečių žinomas fotografas Vytautas Gustas daugiausia fotografuoja Kėdainius. „Man Kėdainiai yra labai svarbus ir gražus miestas, nes čia užaugau. Fotografuoju Kėdainius ne dėl to, kad daugiau nesugalvoju, ką fotografuoti, bet aš noriu juos įamžinti. Tai miestas su turtinga istorija ir nuostabiu senamiesčiu“, − sako Vytautas. Jis jau yra surengęs ne vieną parodą. […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Metai, kai nebėra archeologo Algirdo Juknevičiaus. „Žmogus, kuris išėjęs neišeina. Kiekvienas miestas turi savo žmones, be kurių tas miestas būtų neatpažįstamas. Toks iš esmės buvo ir mūsų Algis, didžiąją savo gyvenimo dalį atidavęs mūsų miestui, kurį kasinėjo nuo 1984 metų. Aš noriu palyginti mūsų Algį su Česlovo Milošo aprašytu Nevėžiu, kuris teka gilus, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Dar tik keturi mėnesiai, kaip Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios parapijoje klebonauja kunigas teol. lic. Giedrius Maskolaitis. Prieš tai 20 metų čia dirbo klebonas kunigas Gražvydas Geresionis. Kada, jei ne prieš šv. Kalėdas eiti pasišnekėti su kunigu. Ypač kai išgirsti kalbas, kad naujasis kunigas labai nuoširdus, labai gražiai, iš širdies laiko […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė Atsivertus 167 psl. knygą kietais viršeliais su gražia senovine Dotnuvos dvaro nuotrauka, sužinoma, kad ji skiriama Akademijos miestelio 480 m. ir Dotnuvos miestelio 650 m. jubiliejams. Autoriai: Nina Kučinskienė, Valdas Daškevičius, Dalia Poškaitienė, Irena Duchovska, Aušra Kuusienė, Angelija Bučienė, Jolanta Dalia Abarienė, Ina Stuogė-Jansson, Palmira Vansevičienė, Raminta Matulytė-Šilienė, Valė Bilienė, Vytautas Nargelavičius, Anicetas […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Svarbiausių kulto aktų, pagrindinių religinių apeigų, šventraščių ir pagrindinių jų dalių pavadinimų visi žodžiai, kuriems suteikiama išskirtinė reikšmė, gali būti rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Švenčiausiasis Sakramentas, arba Eucharistija, Eucharistijos Sakramentas, Viešpaties Vakarienė; Komunija, Pirmoji Komunija, Mišios, Šventasis Raštas, Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas. Pagrindinio sakramento pa vadinimo Švenčiausiasis Sakramentas abu žodžiai gali […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Janina Grigaitienė yra gimusi 1924 m. spalio 26 dieną. Taigi, neseniai įlipo į 98-uosius metus. Kai nuvažiavau pasikalbėti į jos namus, kuriuose gyvena viena, pirmiausia į akis krito jos laikysena: Janina tiesi it styga. Akys žvitrios, linksmos, jokio gyvenimo nuovargio nejusti. Neklausinėjau jos apie tai, ką ji valgė visą gyvenimą, ar darė mankštą […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Dėl ko mes einame į susitikimus su rašytojais, aktoriais, kitais įžymiais žmonėmis? Aišku, norime išgirsti apie naują knygą, naują spektaklį. Bet turbūt daugiau mus vilioja tarsi prisiliesti prie asmenybės, gauti iš jos ne tik žinių, bet ir pajusti jos šviesą, nes tai įkvepia mus pačius, paskatina mūsų pačių augimą, tobulėjimą. Iš dažno susitikimo […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė Pasiėmus šią šiais metais išleistą knygą – danų rašytojos Katrinės Engberg detektyvą „Drugelio namai“, sužinojau, kad tai trečiasis serijos „Kopenhagos bylos“ romanas apie policijos tyrėjus Jepę Kiornerį ir Anetę Verner, įtrauktas į „Times“ 2021 m. geriausių trilerių ir detektyvų sąrašą. Pirmieji du šios serijos romanai – „Sėjikas“ (2017) ir „Kruvinasis Mėnulis“ (2020) – Danijoje […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė Padėkos žodžiai, padėkos raštai, spektakliukas „Brutti/Bjaurūs“, „Kitavos“ koncertas – visa tai vyko pilnutėlėje Akademijos kultūros centro salėje. Susirinkta į baigiamąjį Dotnuvos jubiliejinių, 650-ųjų, metų renginį. Spektaklis Renginys prasidėjo spektakliu „Brutti/Bjaurūs“. Šiame bežodžiame trumpame spektaklyje vaidino aktorė Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzteinas, kuris specialiai atvyko dėl šio pasirodymo iš Ispanijos. Adrianas yra unikalus, pasaulinio […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.