Rūta ŠVEDIENĖ, Author at rinkosaikste.lt

Rūta ŠVEDIENĖ

Išskirtinai apie Velykas: ar žinote, kad…

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 31 kovo

Ar žinojote, kad margučiai vadinami ir velykaičiais, tačiau senovėje taip vadindavo ne tik margintus kiaušinius. Tai ir Velykų išmalda elgetoms, ir vytelė, su kuria velykaujama, ir velykinis kvietinių miltų prėskas paplotėlis. Didžkukulius su varške kai kas vadina ežio kiaušiniais, o netikėtai paprastą sunkaus uždavinio sprendimą – Kolumbo kiaušiniu. Apie kiaušinį galima sakyti ir smailus, ir smailas, abu vartotini, pirmenybė teiktina formai smailus. Nebūtina rašyti šv. prie Velykos bei prie Mišios. […]Skaityti daugiau

Ar žinote, kas tai yra baslikas, delsgėlė ar kiaulega?

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 25 kovo

Neseniai išleistas Lietuvių kalbos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės sudarytas trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis „Naujadarai, kurie gali praversti“. Knygoje aprašomi šie naujadarai: kasdienai: asmenukė, atiduotuvė, atodėka, balkonininkas, balkonininkystė, brukalas, dainykla, darbostogos, daugiaveika, dūzgės, grotažymė, ilgaskaitis, įvėrinys, jausmaženklis, klubinėti, klubinėtojas, krikštadėžė, kuprinėti, kuprinėtojas, laisvadarbis, mautas, melagiena, pabarstukai, patiktukas, saulavežys, skaniukas, startuolis, sumestinukas, […]Skaityti daugiau

Nešvepluokime internete ir žinutėse

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 6 vasario

Kodėl mes internete dažnai švepluojame, kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą. Šveplavimo priežastis – persijungti verčianti standartinė klaviatūra Regis, techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides jau sudarytos seniai. Bet visgi švepluojame. Prisipažinsiu, ir aš dažnai žinutėse tiesiog tingiu ieškoti reikiamų, nešveplų raidžių, dėti nosines ir pan. Tikrai būtų daug geriau, jeigu turėtume patogią ir visiškai lietuvių […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: kabučių, brūkšnių, brūkšnelių rašymo atmintinė

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 23 sausio

Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai. Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, […]Skaityti daugiau

Krašto kūrėjus kviečia į haiku dirbtuves su poetu D. Dirgėla

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 22 sausio

Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybės administracija Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks vasarį−kovą, proga organizuos kelis renginius, susijusius su žodynais, senaisiais žodžiais ir naujažodžiais. Vienas jų – haiku dirbtuvės su poetu Dainiumi Dirgėla. Reikės kurti haiku naudojant senuosius žodžius ir naujažodžius. Poetas ves, mokys, padės, patars. Jau sausio 30 d. 15 val. Daugiakultūriame centre vyks prof. Jolantos […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: kaip rašyti ir grupuoti skaičius?

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 22 sausio

Kaip taisyklingai rašyti ir grupuoti skaičius, nustato specialūs žodynai ir standartai. 1. Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 5 vaikai, 2 marškiniai (sk. dveji marškiniai), 21 puslapis, 12 mašinų. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėn., II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, I dalis, V kategorija;8 klasė, […]Skaityti daugiau

Sausis – Pusčius, Ragas, Didysis ragutis, Sausinis, Siekis, Vilkų mėnuo

Rūta ŠVEDIENĖ 2024 4 sausio

Naująjį metų ratą pradeda sausis – pat šalčiausias mėnuo: sako, 1956 m. vieną sausio naktį Utenos apylinkėse buvę beveik 43 laipsniai šalčio. Dažnai sninga smulkiomis kruopelėmis, tarsi sausu sniegu, tad, ko gero, ir sausio pavadinimas nuo žodžio „sausas“. Kažkada juo vadintas ir gruodis: „Sausis, arba Kalėdų mėnuo, tur 31 dieną“ (Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt) ir […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: dažniausios klaidos, daromos viešosiose kalbose

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 7 lapkričio

Verslo, politikos ir visuomenės veikėjams dažnai tenka sakyti viešas kalbas. Įvairiuose renginiuose galima išgirsti visokių pasisakymų. Tai, kad vertinant žmogų vienas iš svarbiausių kriterijų yra kalba, sunku būtų paneigti. Apie kalbėtoją pirmiausia sprendžiama pagal tai, kaip sklandžiai, raiškiai ir įtikinamai jis kalba. Vieša kalba turi didelį poveikį visuomenei – paprastai kalbos sakomos norint pritraukti žmonių […]Skaityti daugiau

Meilė kaimui padėjo jame išlikti ir kurti savo verslą

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 13 rugpjūčio

Pradėsiu nuo to, ką esu pati patyrusi ir girdėjusi iš žmonių apie dotnuviškį, Kėdainių rajono savivaldybės Dotnuvos bendruomenės centro pirmininką, naujos duonos kepyklėlės „Miltuotos rankos“ savininką Andrių Balandį. Ir tai bus tik geri žodžiai. Kuklus, santūrus, veiklus, protingas, doras, garbingas žmogus, turi gražią šeimą, daug domisi istorija, archeologija. Nors tų mokslų nebaigęs, bet išmano beveik […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis. Brūkšnelio rašymas (3-ia pamokėlė)

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 8 birželio

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (ar daugiau) geografinių, topografinių ir pan. objektų pavadinimų, kurie pavadina vieną objektą šiais atvejais: a) kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš dėmenų, žyminčių atskirus objektus, iš kurių sudaromas naujas darinys, pvz.: Alkos-Erlos pelkė, Jurzdikos-Kauprio pelkė, Labanoro-Pabradės giria; Garmišas-Partenkirchenas, Meklenburgas-Pomeranija, Šampanė-Ardėnai, Šiaurė-Pa de Kalė, Hendrikas-Idas-Ambachtas,Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas; b) kai sudėtinis pavadinimas sudarytas iš atskirų […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: brūkšnelio rašymas (2-a pamokėlė)

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 2 birželio

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (ar daugiau) anksčiau savarankiškais buvusių vienetų oficialių pavadinimų, kurie pavadina vieną jungtinį objektą: a) juridinių subjektų pavadinimų, pvz.: UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“; b) politinių partijų pavadinimų, pvz.: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga; c) sporto komandų pavadinimų, pvz.: „Aistės-LSU“, „Šviesa-Eglė“, „Dragūnas-Viesulas“, „Granitas-Karys“, „Sūduva-Mantinga“, „Šiauliai-Universitetas“, „Gintra-Strektė-Universitetas“. Parengta pagal „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, V., 2022.Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: apdovanojimų pavadinimų rašymas

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 16 gegužės

Apdovanojimų pavadinimai rašomi pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Dažniausiai vartojami valstybinių apdovanojimų gimininiai žodžiai rašomi iš mažosios raidės (ne sakinio pradžioje): ordinas, medalis, grandinė, kryžius, žvaigždė, pasižymėjimo ženklas. Aukščiausiųjų valstybinių apdovanojimų tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: apie žodį „pilnai“

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 9 gegužės

Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. Pasakymas […]Skaityti daugiau

Apie žodį „apspręsti“

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 21 balandžio

Veiksmažodis apspręsti nevartotinas lėmimo, priežastingumo santykių nurodymo reikšme. Sakytina ne Finansinės galimybės apsprendžia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti, o Finansinės galimybės lemia, kokią sporto šaką geriau pasirinkti ar Nuo finansinių galimybių priklauso, kokią sporto šaką geriau pasirinkti; Kurortų plėtrą apsprendžia (taisoma lemia) tam tikri veiksniai: demografija, gamtiniai, finansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. (arba Kurortų veikla priklauso nuo demografijos, gamtinių, finansinių išteklių, teisės aktų ir kt.) ir pan. […]Skaityti daugiau

Apie „talpinimą“ internete ir kitur…

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 13 balandžio

Žodžio talpinti reikšmė – daryti, kad tilptų, sugrūsti. Dažniausiai vartojama su priešdėliu su-: sutalpinti žmones (į kambarį), sutalpinti nutarimą (į vieną lapą). Dabartinės kalbos žodynas pateikia šiuos pavyzdžius: Dobilus vos sutalpinome į daržinę, Kaip nors talpinsimės, kad ir vargingai. Nereikia vartoti šio žodžio šiaip laikymo ir pateikimo reikšmėmis: Dokumentus talpinti (= laikyti) tam nepritaikytose patalpose draudžiama. Tai matyti iš žemiau talpinamos (= […]Skaityti daugiau

Sunkią ligą kalnaberžietė nugalėjo su Dievo pagalba, dabar norisi skleisti

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 25 kovo

Indrei Šimaitienei iš Kalnaberžės truputį per keturiasdešimt. Pati branda, gyvenimo saulė tarsi pakilusi į aukščiausią tašką. Indrė pati yra tarsi šviečianti, skleidžianti gėrį aplink ir kviečianti jungtis. Graži išore ir vidumi, veikli, stipri moteris. Bet ne viskas visada taip gražu buvo jos gyvenime. Aišku, dvasingo ir stipraus gyvenimo užuomazgų būta, bet visa tai pagilino, išgrynino […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: Apie „talpinimą“ internete ir kitur…

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 22 kovo

Dantys – ne riešutų krimtimui, o kava – ne išsinešimui

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 15 kovo

Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „gaminį grąžino perdirbimui“, o „perdirbti“. Ne „pastatą […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: Ar žodį „Caritas“ reikia linksniuoti ir rašyti kabutėse?

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 8 kovo

Parengta pagal VLKK svetainės inf. Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma: „Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“ Lot. caritas – 1. brangumas; 2. trūkumas, stygius; 3. prk. 1) meilė, pagarba, […]Skaityti daugiau

Apie kalbą kalbėta nestandartiniu požiūriu

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 7 kovo

Lietuvių kalbos dienų proga Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje įvyko profesorės Jolantos Zabarskaitės paskaita-knygos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas. Paskaitoje profesorė J. Zabarskaitė pristatė savo knygą ir papasakojo, kad iškilus uždaviniui išmokyti mašinas kalbėti ‒ imta domėtis, kaip kalba veikia smegenyse ir pradėta kurti jos kompiuterinius modelius. Tai parodė, kad kalbos ir realaus gyvenimo sąsajos […]Skaityti daugiau

Nociūniškės paveikslai, gimę iš sielvarto

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 18 vasario

Pas Danutę Verikienę į Nociūnus kalbėtis važiuoju jaudindamasi ir liūdna. Žinau, kad ši moteris siuvinėja įstabius paveikslus, puikiai puoselėja sodybą, daug skaito, turi kitų hobių, kad yra labai maloni, geraširdė ir žmonių mėgstama, bet žinau ir tai, kad jai ir jos šeimai teko išgyventi labai daug skaudžių dalykų – sūnus Justinas sirgo reta klastinga genetine liga […]Skaityti daugiau

Atidaryta savivaldybės darbuotojų fotografijų paroda

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 29 sausio

Rūta ŠVEDIENĖ Savivaldybės III aukšto koridoriuje atidaryta savivaldybės administracijos darbuotojų fotografijų paroda. „Daugelis mėgsta fotografuoti. Šeimos šventes, žmones, įvairias gyvenimo akimirkas, gamtą. Dažnai nuotraukos taip ir lieka tarsi užmirštos kompiuteryje ar telefone ir niekas jų nepamato, jomis nepasidžiaugia. Šiandien šioje parodoje matome mūsų savivaldybės administracijos darbuotojų keliolika nuotraukų. Norėjome nuotraukas ištraukti iš fotoaparatų ar kompiuterių ir […]Skaityti daugiau

Pristatytas keliautojo žinynas „Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės“

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 25 sausio

Į knygos sutiktuves Krašto muziejaus Vinco Svirskio salytėje suėjo gausus būrys kėdainiečių. Retai tiek daug žmonių pamatysi knygos pristatyme. Knyga ‒ keliautojo žinynas „Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės“ aktuali mūsų krašto žmonėms, be to, renginys puikiai suorganizuotas. Matyt, tai sutraukė tiek daug žmonių. Labai gerai knygos pristatymui pasiruošė ne tik muziejininkai, bet ir patys knygos […]Skaityti daugiau

Išleista knyga, kuri labai sudomins kėdainiečius

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 16 sausio

Rūta ŠVEDIENĖ Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje buvo išleista knyga, kuri labai sudomins kėdainiečius.Taiprofesorių, daktarųRaimondos Ragauskienės, Deimanto Karvelio, Aivo Ragausko parengta knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV–XVIII a.)“. Knygos pristatymas Kėdainiuose vyks vasario 3 d. (penktadienį) 17 val. Daugiakultūriame centre. Dabar kviečiame susipažinti, apie ką toji knyga. Mintimis sutiko pasidalinti vienas iš autorių, […]Skaityti daugiau

Kalnaberžėje atidaryta Vytauto Gusto fotografijų paroda, skirta Kėdainiams

Rūta ŠVEDIENĖ 2023 14 sausio

Rūta ŠVEDIENĖ Daugeliui kraštiečių žinomas fotografas Vytautas Gustas daugiausia fotografuoja Kėdainius. „Man Kėdainiai yra labai svarbus ir gražus miestas, nes čia užaugau. Fotografuoju Kėdainius ne dėl to, kad daugiau nesugalvoju, ką fotografuoti, bet aš noriu juos įamžinti. Tai miestas su turtinga istorija ir nuostabiu senamiesčiu“, − sako Vytautas. Jis jau yra surengęs ne vieną parodą. […]Skaityti daugiau

Pagerbtas iškilaus Kėdainių žmogaus Algirdo Juknevičiaus atminimas

Rūta ŠVEDIENĖ 2022 28 gruodžio

Rūta ŠVEDIENĖ Metai, kai nebėra archeologo Algirdo Juknevičiaus. „Žmogus, kuris išėjęs neišeina. Kiekvienas miestas turi savo žmones, be kurių tas miestas būtų neatpažįstamas. Toks iš esmės buvo ir mūsų Algis, didžiąją savo gyvenimo dalį atidavęs mūsų miestui, kurį kasinėjo nuo 1984 metų. Aš noriu palyginti mūsų Algį su Česlovo Milošo aprašytu Nevėžiu, kuris teka gilus, […]Skaityti daugiau