Ar žinote, kuo skiriasi Lietuvos valstybinė ir istorinė vėliavos?
Vis dažniau viešumoje galima pamatyti ne tik Lietuvos valstybinę, trispalvę vėliavą, bet ir istorinę vėliavą – Vytį raudoname fone. Kai kuriems kyla klausimas – ar šios vėliavos jau laikomos lygiavertėmis ir ar galima pačiam apsispręsti, kurią iš jų kabinti valstybinių švenčių metu.
Skiriasi
Kaip aiškino Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Danutė Mykolaitienė, nepaisant to, kad Lietuvos istorinei vėliavai visai neseniai buvo suteikta daugiau „heraldinės“ galios, vis dėlto Lietuvos valstybinė vėliava yra ta, kuri turi būti iškeliama valstybinių švenčių metu.
„Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis.
Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo vietos ir progos įtvirtintos Lietuvos valstybės vėliavos įstatymo 5 str. 2 d.– jos turi būti keliamos prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11 – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6 – Valstybės dieną.
Vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ryto ir nuleidžiama 22 valandą vakaro.
Trispalvė yra įteisinta Konstitucijoje, todėl tai yra valstybinė vėliava, o istorinė, herbinė vėliava įteisinta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme. Tautine vėliava vadinama trispalvė, o vėliava su Vyčiu vadinama istorine (herbine)“, – aiškino specialistė.
Kabinti galima
Tačiau įstatymas nedraudžia žmogui prie savo namo iškelti ir istorinės Lietuvos vėliavos. Tačiau reikia paisyti įstatymo normų ir elgtis taip, kad vėliavai nebūtų rodoma nepagarba.
„To paties įstatymo 10 str. 4 d. nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir kad nebūtų parodyta nepagarba vėliavoms.
Jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, turi būti laikomasi eiliškumo – pirma yra Lietuvos valstybės vėliava, antra – Lietuvos valstybės istorinė vėliava.
Kitomis atmintinomis dienomis fiziniams asmenims vėliavą kelti galima, bet neprivaloma. Niekas gyventojams nedraudžia vėliavą iškelti ir kitomis dienomis ar net laikyti iškeltą ištisus metus“, – sako D. Mykolaitienė.
Kaip utilizuoti?
Kiekvienam gyventojui, kuris nuosavame sklype vėliavą iškeltą laiko visus metus, ateina ta diena, kuomet vėliavą reikia pakeisti nauja.
Juo labiau kad įstatymiškai numatyta, kad vėliava netvarkinga būti taip pat negali – išbluksi, suplyšusi ar nudriskusi vėliava gali būti traktuojama kaip nepagarba valstybės simboliui.
O kur dėti seną vėliavą?
„Susidėvėjusios vėliavos naikinimo būdas įstatymiškai nėra reglamentuotas, turime vadovautis protingumo kriterijais.
Svarbu, kad nebūtų parodyta nepagarba vėliavai“, – sako D. Mykolaitienė.
