Neįgalieji – stiprybės pavyzdys sveikiesiems
Mes kasdieną skubame, stengiamės suspėti atlikti kuo daugiau darbų, sutvarkyti kuo daugiau reikalų. O nepavykus sielojamės, pykstame, kartais net nuleidžiame rankas, kaltiname gyvenimą, kad jis yra neteisingas. Nesugebame pasidžiaugti tuo, kad tiek mes patys, tiek mūsų artimieji yra sveiki, turime, ką valgyti ir stogą virš galvos. Nepagalvojame apie tuos, kuriems galbūt iš tiesų yra sunku – negali vaikščioti, matyti, girdėti, išgyvena nepriteklių – pajusti visus gyvenimo teikiamus malonumus. Ir tik pamatę neįgaliuosius, mes žavimės jų stiprybe, kilniaširdiškumu, gebėjimu kabintis į gyvenimą visomis įmanomomis priemonėmis ir gerti jį pačiais didžiausiais gurkšniais. Tada… pajuntame kaltės jausmą ir stengiamės kaskart iš naujo pergalvoti savo poelgius, vertybes, suprasti, kad ne visada tai, ko siekiame, yra tikrai reikalinga ir naudinga mūsų gyvenimui.
Rūta Kaupienė, Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktorė, su neįgaliaisiais, jų artimaisiais ir likimo nuskriaustais žmonėmis bendrauja kasdien. Ji žino kiekvieno iš jų istorijas, išklauso ir, kai reikia, paguodžia. Ji mato, kaip žmonės, turintys negalią, myli gyvenimą ir net sunkiausios ligos ar traumos neatima iš jų noro juo džiaugtis ir imti iš jo viską, kas įmanoma. Todėl su ponia Rūta pasikalbėjome apie tai, kokia yra neįgaliųjų kasdienybė, iš kur jie atranda jėgų ir noro kažko siekti ir net padėti kitiems.
– Ponia, Rūta dažnai mes, sveikieji, sunkiai suprantame neįgaliųjų gyvenimą, jų kasdienybę, sunkumus, su kuriais jie susiduria. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, su kokiomis kliūtimis, sunkumais neįgalieji kasdien susiduria?
– Neįgalieji susiduria su daugeliu problemų – ne visi sunkią fizinę negalią turintys asmenys gyvena jų poreikius atitinkančiame būste, daugiabučių laiptinės nėra pritaikytos neįgaliesiems, o tai kelia sunkumų prireikus apsilankyti pas gydytoją, parduotuvėje ar tenkinti kitus poreikius. Taip pat fizinę negalią turintys asmenys patiria sunkumų prireikus nuvykti į tam tikras institucijas, kurios neturi neįgaliesiems pritaikyto įėjimo. Šie nesklandumai dažnai riboja neįgalių asmenų socialinį bendravimą, neįgalieji jaučiasi vieniši.
[quote author=“R. Kaupienė“]Daliai neįgaliųjų išlikti stipriems padeda artimieji, o tiems, kurie artimųjų neturi – mūsų centro darbuotojai, teikdami paslaugas institucijoje ar namuose.[/quote]
– Iš tiesų neretai stebimės, žavimės neįgaliųjų stiprybe, pasiekimais, meile gyvenimui, turime, ko iš jų pasimokyti. Kas neįgaliesiems suteikia jėgų nepalūžti, įveikti sunkumus ir eiti pirmyn?
– Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmenybės, vieni iš prigimties pozityviai žiūri į gyvenimą ir stengiasi įžvelgti teigiamus ir gražius dalykus, o kiti nutikus menkiausiai bėdai palūžta. Daliai neįgaliųjų išlikti stipriems padeda artimieji, o tiems, kurie artimųjų neturi – mūsų centro darbuotojai, teikdami paslaugas institucijoje ar namuose.
– Ponia Rūta, Jūs bene kasdien bendraujate tiek su negalią turinčiais žmonėmis, tiek ir su jų artimaisiais. Tikriausiai nelengva ne tik patiems neįgaliesiems, bet ir jų artimiesiems. Galbūt kartais netgi dar sunkiau stebėti artimą žmogų, bandantį susidoroti su negalia, ir jo kančias. Kas artimiesiems suteikia jėgų ir neleidžia jiems palūžti?
– Nemažai problemų su neįgaliaisiais ar senyvo amžiaus asmenimis kyla ne tik dėl fizinės negalios, bet ir dėl jų psichologinės būklės ar socialinių įgūdžių trūkumo. Šiuo atveju didžiausi pagalbininkai – lankomosios priežiūros slaugytojai, socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai – jie glaudžiai bendradarbiauja su paslaugų gavėjais, jų artimaisiais, šeimos nariais. Kiekvieną savo paslaugų gavėją gerai pažįsta, žino jų problemas, poreikius, galimybes, sprendžia iškilusias problemas, atstovauja jiems įvairiose įstaigose tvarkant dokumentus. Mūsų centro darbuotojai, teikdami neįgaliesiems paslaugas, leidžia jų artimiesiems bent trumpam atsikvėpti.
[#gallery=2382#]
– Neabejoju, kad būna gyvenime situacijų, kai neįgalieji jaučiasi nesuprasti ar atstumti. Kas labiausiai skaudina, žeidžia neįgaliuosius, jų artimuosius kasdieniame gyvenime?
– Neįgaliuosius ir jų artimuosius skaudina visuomenės požiūris į juos, supratimo, geranoriškumo, pagalbos trūkumas. Neįgalieji susiduria su gyvenimo sunkumais dėl lėšų stygiaus – labiausiai išstumti iš darbo rinkos yra psichinės sveikatos problemų turintys neįgalieji.
– Gal galėtumėte įvardinti bent kelis atvejus, kai neįgalieji tapo tikru pavyzdžiu sveikiesiems?
– Vienas socialinių paslaugų namuose gavėjas, po jaunystėje patirtos traumos visiškai neįgalus likęs vyras ne tik džiaugiasi paslaugomis, palengvinančiomis gyvenimą jam ir jį slaugančiai mamai, bet ir pats yra vidinės stiprybės pavyzdys. Jis pats yra sukūręs keltuvo konstrukciją, kuri padeda iškelti vyrą iš lovos į vežimėlį (irgi paties pritaikytą!). Daug skaito, domisi istorija ir naujovėmis, o praktinius klausimus, kurių, gyvenant nuosavame name, iškyla nuolat, sprendžia naudodamasis internetu ir telefonu. Vyras kompiuteriu ir telefonu naudojasi specialiu pieštuku ir burna.
[quote author=“R. Kaupienė“]Neįgaliuosius ir jų artimuosius skaudina visuomenės požiūris į juos, supratimo, geranoriškumo, pagalbos trūkumas. Neįgalieji susiduria su gyvenimo sunkumais dėl lėšų stygiaus – labiausiai išstumti iš darbo rinkos yra psichinės sveikatos problemų turintys neįgalieji.[/quote]
Taip pat savo dvasios stiprybe stebina ir kita socialinių paslaugų namuose gavėja, jaunystėje išgyvenusi avariją ir nuo to laiko prikaustyta neįgaliojo vėžimėlyje. Ji jau keletą metų kartu su mūsų centro darbuotojais slaugo savo vyrą, kuris po patirto insulto liko paralyžiuotas ir visiškai bejėgis.
– Iš tiesų žavi tokie neįgaliųjų žygdarbiai… Prieš kelis mėnesius pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija apsunkino gyvenimą net ir sveikiesiems. Tačiau įsivaizduoju, kad negalią turintiems ir nuo daugelio kitų žmonių ar institucijų priklausantiems žmonėms gyvenimas tapo dar sudėtingesnis nei iki tol. Ponia Rūta, kaip pasikeitė neįgaliųjų gyvenimas per karantiną ir prasidėjus pandemijai? Su kokiais sunkumais jie susidūrė?
– Tik įvedus karantiną buvo sustabdytas dienos socialinės globos paslaugų teikimas institucijoje. Tai sukėlė sunkumų dirbantiems neįgaliųjų tėvams ir artimiesiems. Pasikeitė ir kitų institucijų darbo pobūdis (ligoninės, seniūnijos, savivaldybės), paslaugos buvo teikiamos nuotoliniu būdu. Ne visi neįgalieji sugeba susisiekti su institucijomis, teikiančiomis paslaugas nuotoliniu būdu. Problemų būta tikrai daug.
– Ko neįgalieji galėtų palinkėti sveikiesiems?
– Saugoti savo sveikatą ir džiaugtis kiekviena gyvenimo diena.
