Kartu – dainoje ir gyvenime
Vainikų kaime gyvenantys Onutė ir Jonas Šveikiai užaugino tris dukras Ramunę, Aušrą ir Justiną. Aušra su šeima įsikūrė Airijoje, Ramunė ir Justina – Lietuvoje./ Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.
Tikriausiai daugelis girdėjo vaizdingą šeimos palyginimą su darniu orkestru ar harmoningu duetu. O štai Onutę ir Joną Šveikius bendra gaida išties sieja tiek dainoje, tiek gyvenime. Jau 43-ius jų bendro santuokinio gyvenimo metus beveik kasdien lydi muzika ir meilė dainai.
Kupini meilės vienas kitam ir pasauliui
Kėdainių rajone, Vainikų kaime, gyvenantys Onutė ir Jonas užaugino tris dukras Ramunę, Aušrą ir Justiną. Aušra su šeima įsikūrė Airijoje, Ramunė ir Justina – Lietuvoje. Veiklią ir energingą porą taikliai apibūdina jaunėlės Justinos šilti žodžiai: „Jiedu puikus pavyzdys to, kaip santuokoje kartu išgyventi daugiau nei 40 metų – kupiniems meilės vienas kitam, pasauliui, giminėms, dukroms, kaimynams, draugams ir muzikai!“
Onutė ir Jonas atvirauja, jog daina juos lydi visą gyvenimą, tai – atgaiva abiejų širdims. Muzika padeda visada, net ir tuomet, kai gyvenime ne viskas einasi kaip sviestu patepta. Dar, pasak poros, visuomet padeda humoro jausmas, šypsena ir vidinė ramybė. Galima pridurti, kad dar ir žemaitiškas tvirtas charakteris: juk Onutė ir Jonas – abu gimę ir užaugę Žemaitijoje, Šilalės rajone, iš kurio atvykę į vidurio Lietuvą čia įleido šaknis.
Mamos širdis nemelavo
O du jaunuolius supažindino… būsimojo vyro mama. „Baigusi agronomijos mokslus, atvykau dirbti pagal paskyrimą į Jono tėviškę Šilalės rajone. Ji tose vietose, kur dabar aukščiausia automagistralės vieta. Tuomet dar aplink plytėjo dideli laukai. Visus metus Jono mama norėjo mus supažindinti, bet vis nepavykdavo – Jonas tuo metu mokėsi aukštojoje mokykloje elektros inžinerijos“, – šypsosi pasakodama Onutė.
Vis tik pavasarį „piršlybos“ įvyko ir paaiškėjo, kad mamos nuojauta nemelavusi: nuo pažinties dienos du jauni žmonės vienas kitam patiko taip, kad užsimezgė gražus bendravimas ir draugystė, o po metų susituokė. Gavę paskyrimą į Vainikų paukštininkystės ūkį, atvyko čia 1980 metais jau su pirmagime Ramune ir įsikūrė abiejų akiai neįprastame lygumų krašte… Po pusantrų metų gimė antroji dukra Aušra. Jonas sukosi darbuose, Onutė įsidarbino kultūros namuose meno vadove. Vyras irgi įsitraukė į meninę veiklą, turėjo estradinį ansamblį.
„Gyvename su muzika“
„Išeiti į repeticijas mums reiškė prasiblaškyti nuo rutinos. Vienų žmonių pomėgis – medžioklė, kitų žvejyba ar grybavimas, o mūsų laisvalaikis, atgaiva ir siejantis ryšys visada buvo ir tebėra muzika, – tvirtai sako Onutė. – Sutapo mūsų balsai, pradėjome muzikuoti kartu ir darome tai iki šiol. Tiesa, dabar ne taip intensyviai…“
Pora ne tik pakviesta dainuoja susibūrimuose, kuria vaizdo klipus, bet yra išleidusi ir kompaktinę plokštelę, o 2019 metais pasiryžo dar vienam gyvenimo nuotykiui: dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos balsas. Senjorai“. „Prizų nelaimėjome, bet patyrėme, ką reiškia didžioji scena ir galimybė padirbėti su profesionaliais dainininkais“, – pabėgimu nuo kasdienybės džiaugiasi Onutė ir Jonas, o judviejų akys švyti meile dainai ir vienas kitam.
Randa pusiausvyrą
Kalbėdami apie santykių kūrimą, Onutė ir Jonas dalijasi gyvenimiška tiesa – nebūnanti toji gyvenimo tėkmė visą laiką lygi, vienoda. Būna ir nuopuolių, ir pakilimų. „Kokie namai be dūmų? Svarbiausia visada surasti jėgų vėl pakilti“, – pabrėžia pašnekovė.
Jonas ir Onutė pabrėžia, kad darnių santykių pagrindas – gebėjimas rasti kompromisą.
Aut. past.
Pasak jos, brandi šeima paprastai jau žino, ko tikėtis iš antrosios pusės ir kaip reaguoti. „Jeigu abi pusės aštriai reaguoja, negerai. Pas mus būna taip: jei vienas daugiau „pakibirkščiuoja“, tai kitas susilaiko. Turiu pripažinti, kad ramumu pasižymi labiau Jonas. Jeigu kokia bėda, iš jo pasisemiu ramybės. Jonas visada geresnės nuotaikos, kad ir kas būtų širdyje, jis vis su šypsena ir juoku. Aš, kaip ir daugelis moterų, emocingesnė. Kiek pastebiu, moterys linkusios daug rūpesčių prisiimti sau, paskui jas tie buities reikalai išbalansuoja“, – svarsto Onutė.
Šeimos pamatai
Juokaudamas Jonas pritaria, kad judviejų poroje „viršininkė“ ir finansininkė – Onutė, o surimtėjęs priduria, kad šeimoje abu vienodai svarbūs ir lygūs. „Mes turėjome pavyzdžius iš savo tėvų. Tėvukai visą gyvenimą nugyveno kartu, buvo darbštūs, mamos mokėjo išmintingai kurti gražius šeimos santykius. Jonas kilęs iš penkių vaikų šeimos. Jis ryžtingas, motyvuotai siekė mokslo. Mes savo dukrų išsilavinimui taip pat skyrėme didelį dėmesį, jos pasirinko humanitarinę kryptį, studijavo kalbas. Na, o aš augau septynių vaikų šeimoje. Mūsų mama ir audė, ir siuvo. Dabar man regis, kad tuomet buvo lengviau gyventi, gal kad poreikiai buvo mažesni“, – mano Onutė.
Skiriasi tos poros, kuomet abu nenusileidžia, abu per daug įsiskaudina. Susipykimai palieka savo nuosėdas… O žodis ne žvirblis, jis nusėda į širdį.
Onutė ir Jonas Šveikiai
Vyras jai pritaria, sakydamas, kad dabar pernelyg sureikšminami materialūs dalykai. „Jaunimas dabar neskuba tuoktis, šeimų kurti. Turbūt jauni žmonės skiriasi, nes savo antrosioms pusėms kelia per didelius reikalavimus: daug sugebėti, daug uždirbti. Taip yra, nes šiandien labiausiai aukštinami materialiniai dalykai, sėkmingais pavyzdžiais laikomi tie, kas turtingi, – svarsto Jonas. – Antra vertus, jaunoms šeimoms iš tiesų šiais laikais sunku padėti tvirtus pamatus, nes daugelis neišgali įsigyti būsto.“
Kad neliktų „nuosėdų“
Laimingos santuokos sąlygos, atrodytų, yra paprastos – tinkamas antrosios pusės pasirinkimas ir gebėjimas kurti darnius santykius. Todėl, kaip pataria psichologai, jauniems žmonėms vertėtų įsiklausyti į geranoriškus patarimus prieš ruošiantis įsipareigoti gyvenimui santuokoje.
„Oi, kad dabar jaunimas nelabai tų patarimų nori klausyti, – vienu metu ir atsidūsta, ir šypteli Onutė. – Juk ir mes neprašėme tėvų, kad patartų. Tiesa ta, kad kiekvienas turi išbristi savo gyvenimo brydę. Ir iš klaidų mokytis.“
Vis tik Jonas ir Onutė pabrėžia, kad darnių santykių pagrindas – gebėjimas rasti kompromisą: „Jeigu pradeda skraidyti kibirkštys, pats geriausias variantas – kada vienas ar kitas iš to „mūšio lauko“ pasitraukia. Skiriasi tos poros, kuomet abu nenusileidžia, abu per daug įsiskaudina. Susipykimai palieka savo nuosėdas… O žodis ne žvirblis, jis nusėda į širdį“. Todėl abu pašnekovai linki jaunoms poroms nepamiršti, kad darnus gyvenimas šeimoje kuriamas nelengvu kasdieniu darbu.
1 Komentaras
Kovo 3d. sukako metai, kai Anapilin išėjo mano Mama. Su didžiausiu dėkingumu prisimenu Slaugos skyriuje slaugute dirbusią Š.Onutę už jos šilumą, rūpestį, supratimą. Niekada nepamiršiu, kaip paskutinę Mamos gyvenimo dieną, Š.Onutė, baigusi darbą, atėjo su mumis (svetimais žmonėmis!) atsisveikinti. Ji puikiai suprato, kad vėl atėjus į darbą, mūsų čia jau nebebus… Nuoširdus AČIŪ, Jums miela Onute. Tegul lydi sėkmė ir sveikata Jus ir visą gražią Jūsų šeimą. Pagarbiai, Danguolė.