Auksines vestuves atšventę kėdainiškiai: tai yra Dievo dovana
Prieš keletą savaičių Kėdainių rotušėje Veronika Bronislava ir Timofejus Dudčiakai artimųjų, giminaičių bei draugų apsuptyje paminėjo savo auksinių vestuvių jubiliejų. 
Po iškilmingos ceremonijos jubiliejinė santuoka buvo įprasminta ir Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje.
Svarbiausia – mylėti
Vestuvių įžadus čia, rotušėje, o vėliau ir šv. Jurgio bažnyčioje, atnaujinę sutuoktiniai išdavė savo laimingos santuokos receptą.
„O jis labai paprastas. Svarbiausia – mylėti, gerbti ir pasitikėti vienas kitu“, – lyg visiems gerai žinomo eilėraščio stulpelį laimingos santuokos receptą atskleidė Veronika Bronislava.
Praėjo lyg viena diena
Jai antrino ir vyras, pridurdamas, kad bene pati svarbiausia santuokoje yra kantrybė, visokeriopa pagalba ir pagarba vienas kitam.
Lygiai prieš 50 metų toje pačioje Kėdainių rotušėje aukso žiedais susisaistę Dudčiakai šią svarbią šventę tikina atsimenantys iki šiol: „Tie penkiasdešimt metų praėjo lyg viena diena“.
Jaudulys – ne mažesnis
„Dar dabar pamenu, kiek tuo metu jaunimo buvo. Visi gražiai, vienas po kito, neslėpdami jaudulio, stojo poromis bažnyčioje.
Tačiau ir dabar jaudulys – ne mažesnis, emocijos tiesiog liejasi per kraštus“, – nusišypso ašarą per skruostą braukdama Veronika Bronislava.
Nesipyko
O svarbiausia, jog eidami bendro gyvenimo keliu, sutuoktiniai neatrado priežasties, dėl kurios galėtų susikivirčyti ar pykti vienas ant kito.
„Prisiminimai iš bendro gyvenimo – labai gražūs, o ir gyvenimas buvo labai ramus, be pykčių, skandalų.
Nors yra tekę net 16 metų dirbti vyriškame kolektyve suvirintoja, pavydo scenų ar piktumo iš Timofejaus pusės niekada nekildavo. Visada stengėmės vienas kitą stipriai saugoti ir prižiūrėti“, – prisipažįsta Veronika Bronislava.
„Taip ir pragyvenom vienas kitam padėdami, vienas kitą kruopščiai prižiūrėdami ir vienas kitam stipriai padėdami.
Tikriausiai ne veltui dabar senatvėje taip gražiai atrodome“, – glostydamas savo pilvą nusijuokia Timofejus.
Būtų pažanga
„Labai maloniai nugyvenome tuos penkiasdešimt metų, gerai sutarėme visą šį laikotarpį. Norėčiau, kad visi taip: ir vaikai, ir anūkai.
Jeigu visi pragyventų taip gražiai ir darniai, kaip pragyvenome mes, Lietuvoje būtų pažanga ir visi šioje šalyje būtų laimingi, kaip ir mes, nors ir po šitiek bendro gyvenimo metų“, – priduria vyras.
Vyras tarnavo, moteris dirbo virėja
Veronika Bronislava ir Timofejus pasakojo, kad jiedu susipažino Kėdainiuose.
Vyras, kilęs iš Ukrainos, kariniame aerodrome atliko karinę tarnybą. Veronika Bronislava tuo pat metu ten dirbo virėja.
„Nors buvo ir kitų simpatiškų vaikinukų karinėje tarnyboje, tačiau Timofejus, kilęs iš pačių Karpatų, mane paviliojo labiausiai.
Stengdavausi jam kaskart vis gardesnį ir didesnį kąsnį lėkštėn įdėti ir taip, per beveik penkerius metus, įsimylėjau“, – atsiminimais apie pažintį su vyru prisimena Veronika Bronislava.
Negalėjo atsispirti
Atsispirti jaunos, vos 45 kilogramus tuomet tesvėrusios, moters apžavams negalėjo ir Timofejus.
„Po karinės tarnybos išvažiavau namo, bet vis tiek grįžau. Tarp manęs ir Veronikos Bronislavos užsitęsęs bendravimas paskatino palikti gimtinę ir šeimą pradėti kurti čia, Lietuvoje“, – pabrėžia vyras.
Aplanko kasmet
„Bet Ukrainos neužmirštame, ryšių nenutraukiame, vis palaikome ir bendraujame. Kiekvienais metais vykstame į aukštuosius Ukrainos kalnus ir aplankome Timofejaus mamutę“, – apie kasmetinį apsilankymą uošvijoje kalba Veronika Bronislava.
Penkiasdešimt metų drauge gyvenantys sutuoktiniai įsitikinę, kad ilgametė jų santuoka – tikra Dievo dovana, pagrįsta abipuse meile, pagarba, šiluma bei laimingais jų šeimoje užaugintais vaikais.
Užaugino dvi atžalas
Bronislava ir Timofejus kilę iš daugiavaikių šeimų. Veronika Bronislava augo 16 vaikų šeimoje, Timofejus – 9.
Patys užaugino sūnų bei dukrą ir jau džiaugiasi penkiais anūkais bei tokiu pat skaičiumi proanūkių.
Akivaizdu, jog tvirta, neblėstančios meilės ir artumo kupina Timofejaus ir Veronikos Bronislavos Dudčiakų šeima kiekvienam galėtų būti puikus nuoširdžios ir ilgametės santuokos bei bendro gyvenimo kartu pavyzdys.
Linkėjo laimės
[quote author=“P. Aukštikalnis“]Mokėdami būti tvirti, neatsižadėdami poreikių ir jausmų, stiprinate ne tik savo šeimą, bet ir įkvepiate daugybę žmonių, rodote kantrybės, ištikimybės, supratimo, įsiklausymo ir pasiaukojimo pavyzdį savo artimiesiems, giminėms, draugams, jaunajai kartai ir visai bendruomenei.[/quote]
Auksinių vestuvių metinių proga jubiliatus pasveikinti atvyko šeimos nariai, artimieji bei Kėdainių rajono savivaldybės atstovai.
Sutuoktinius mero Valentino Tamulio vardu pasveikinti atvykęs vicemeras Paulius Aukštikalnis porai linkėjo sulaukti dar ne vienerių vestuvių metinių kartu.
„Didelė palaima atrasti, suprasti ir priimti, kad prasmingiausi dalykai yra žmonių buvimas kartu, darnūs santykiai ir nuolatinis meilės stiprinimas, savitarpio supratimas.
Mokėdami būti tvirti, neatsižadėdami poreikių ir jausmų, stiprinate ne tik savo šeimą, bet ir įkvepiate daugybę žmonių, rodote kantrybės, ištikimybės, supratimo, įsiklausymo ir pasiaukojimo pavyzdį savo artimiesiems, giminėms, draugams, jaunajai kartai ir visai bendruomenei.
Būkite laimingi šią dieną dar kartą sutvirtindami savo duotus įžadus, būkite mylimi, apsupti bičiulių, lai lydi jus džiaugsmas“, – sveikinimo žodį tarė P. Aukštikalnis.
Linkėjo gyventi be pykčio
Klausydamiesi gražių sveikinimo žodžių, senjorai braukė džiaugsmo, susijaudinimo ašaras.
Sutuoktiniai visiems, jau gyvenantiems santuokoje, linkėjo mylėti vienas kitą, gyventi be pykčio, nežiūrėti ir neklausyti, ką kalba kiti ir klausyti tik savo širdies, kuri žino ir jaučia, kad antra pusė tave myli bei tavęs nori.
[#gallery=2111#]
