Originalumas – pagrindinis kūrėjos bruožas

Vos užsukus į Beržų kaime gyvenančios Audronės kiemą iš karto susidaro įspūdis, kad čia gyvena menininko gyslelę turinti moteris – prestizišką tvarkingumą išduoda nuostabaus grožio alpinariumas, dekoruotas šulinys ir kiti kūrybiniai elementai, kurie visai neseniai įrengtą namą originaliai išskiria iš kitų kaimo gatvelėje šalia pūpsančių sodybų.

Čia gimusi, augusi, šeimą sukūrusi ir su vyru du vaikus auginanti pašnekovė neslepia jaučianti malonumą kada savo pačios rankomis kurtais darbais gali prisiliesti prie šeimos gerbūvio kūrimo ir interjero estetikos.

Iš paprastų medžiagų kuriančios nepaprastus dalykus moters manymu, jaukūs ir gražūs namai kiekvieno mūsų svajonė, kurios įgyvendinimui ne retai prireikia dizainerio rankų, tik ne Audronei. Kūrybingumo nestokojanti pašnekovė visko imasi pati – apie tai ir interviu, kuriame moteris papasakos kada ir kaip į jos gyvenimą atėjo kūryba, atskleis su kokiais iššūkiais teko susidurti ir užsimins apie netolimos ateities kūrybinius planus.

Kūryba – tik pomėgis

– Trumpai papasakokite apie save. Kaip Jūsų gyvenime atsirado kūryba?

– Nei vaikystėje, nei paauglystėje sąsajos su kūryba nebuvo – manęs tas visiškai netraukė, Baigusi mokyklą pasirinkau veterinarijos mokslus. Tačiau net ir turėdama aukštojo mokslo išsilavinimą grįžusi į savo kraštą dirbau ne su specialybe susijusius darbus, ką dar ir iki šiol darau.

O su kūryba susidraugavau labai netikėtai. Vieną dieną, net nepasakysiu prieš kiek tai buvo laiko, už akių užkliuvo kūrybiškai sukomponuotas saldainių medis, kuris iš karto patraukė mano dėmesį. Į galvą iš karto toptelėjo mintis, jei kiti gali tai padaryti, kodėl aš negaliu. Ir nieko nelaukusi pabandžiau – rezultatas manęs nenuvylė. Tai ir buvo mano pirmasis kūrinys, pirmasis kūrybos vaisius, kurį padovanojau geriausiai draugei.

O kaip sakoma, kada pavyksta, norisi bandyti vėl ir vėl. Tada internete pradėjau žvalgytis įvairiausių kūrybinių idėjų, kuriomis galėjau išbandyti save. Nenoriu girtis, nesu linkusi to daryti, bet kuo toliau, tuo sekėsi vis geriau. Žinoma ties pirmaisiais darbais teko kiek paplūšėti, nes nebuvo nei patirties, nei išlavintų toje srityje įgūdžių, tačiau laikas padarė savo – nereikėjo nei specialių mokslų baigti, visko išmokau pati, matyt vos dėlto turiu tą menininko gyslelę, kuri man ir padėjo.

Namai pagal savo skonį

[quote author=“Audronė Martišienė“]Asmeniškai man nepatinka stereotipiniai dalykai. Niekada aklai nekopijuoju jau sukurtų dalykų – mane žavi interjero detalių individualumas ir originalumas.[/quote]

– Tai dabartiniai namai – Jūsų kūrybos vaisius?

– Taip. Viską darėme kartu su vyru. Nusipirkus namą iš pažiūros atrodė viskas labai paprasta – tik viens ir viskas, tačiau iki tol, kol galėjome padoriai ir jaukiai įsikurti, reikėjo labai daug – visų pirmą nusprendėme padidinti namo kambarių erdves, nesu iš tų, kurios mėgsta mažus, vos lovą talpinančius kambariukus. Ėmėmės sienų griovimo ir kardinaliai pakeitę patalpų dydį šiuo metu tikrai tuo džiaugiamės – erdviame pagrindiniame kambaryje ne tik mes su vyru, bet ir vaikai džiaugiasi galėdami savęs per daug nevaržyti.

Tikslingai paskirsčius patalpas reikėjo pasirinkti spalvas. Asmeniškai man, šiame reikale svarbiausia tai, kad erdvėje vyraujančios spalvos ilgainiui nepabostų ir nenuvargintų, būtų sunkiai prižiūrimos ar maišytų paprasčiausiems kasdieniams dalykams. Pagal mane, viskas turi būti patogu ir praktiška, o svarbiausia miela širdžiai. Tad rinkomės šviesias pastelines spalvas.

Norėdami sujungti dviejų erdvių – virtuvės ir svetainės, spalvas ėmėmės net ornamentikos. Žinoma aš sugalvojau idėja kaip tai galėtų atrodyti, viską persibraižiau popieriuje, o vyro dėka galiausiai viską nesunkiai įgyvendinome. Baigus estetinį remontą dirbti pradėjo mano fantazija – mintys daugiausiai sukosi ties įvairiausiomis interjero detalėmis, kuriomis norėjosi pripildyti erdvę. Čia ir vėl pradėjo reikštis mano kūryba.

– Na iš Jūsų tikrai galima pasisemti idėjų. Tikrai ne vienam galėtumėte patarti kaip paprastai, nebrangiai ir greitai atnaujinti namų interjerą.

– Turbūt greičiausias būdas atnaujinti namus, yra kardinaliai pakeisti sienų spalvas ir kitas įvairias interjero detales.

Visada galima mėginti žaisti sienų spalvomis. Net baldų perstatymas labai pakeičia kambario atmosferą bei pasiūlo naujų idėjų papildomoms detalėms, o detales kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį – vieni mėgsta paveikslus, kiti nuotraukų rėmelius, dar kiti įvairias įmantrias vazas.

Štai visai neseniai pasigaminau gėlių vazą, kurioje stovas, tarsi medis savo šakose laiko mano mylimąsias gėles. Gėlių laikikliai taip pat ne bet kokie – tai iš medžio šakelių sukalti kvadratiniai indai, kuriuose talpinu gėles – atrodo tikrai ne standartiškai, o ir sąnaudos atsiėjo labai nebrangiai. Vazonui tereikėjo cemento, o visas kitas medžiagas galima atrasti gamtoje šalia savo namų ar net jų teritorijoje.

Kartais netgi ne visai pavykęs, tačiau savo pačios pastangų padarytas kūrinys yra daug mielesnis nei nupirktas.

Dekoracijos ne tik pačios namuose

– Tai papasakokite kokie dar kūrybiniai darbai puošia Jūsų namus?

– Visus kurtus daiktus pagrinde esu išdalinusi draugams, pažįstamiems ar išdovanojusi. Tai buvo įvairiausi suvenyriniai dalykėliai, įvairios kompozicijos (saldainių medžiai, mašinos ar gėlės), kurių kūrimui naudojau saldainius. Taip pat esu išbandžiusi kurti ir vestuvines dekoracijas, todėl ne kartą teko patalkinti ir jauniesiems.

Štai ir savo vestuvėms, kurias tik ką atšventėme, viską ruošiau pati, man tai ir pigesnis ir, kaip jau minėjau, originalesnis variantas, kada gali pasidaryti kaip nori ir ką nori.

Pati pasigaminau įvairiausių papuošimų erdvės, kurioje buvo švenčiama dekoravimui – tai buvo ir pakabinamos gėlės, ir puokštelės, kuriomis puošiau stalą. Stalo kortelių gamyba, servetėlių lankstymu, automobilio dekoracijų kūrimu užsiėmiau taip pat pati. Už mūsų – jaunųjų nugaros – sugalvojau sukomponuoti popierinių gėlių sieną, o svečiai mielai fotografavosi prie gyvų gėlių sienos – žydinčių raganių.

Tik tokia aš jau esu – dažnai viskuom nepatenkinta – iki vestuvių likus vos keletui dienų paruoštos dekoracijos pradėjo nebepatikti, į galvą lindo mintys, kad galėjau padaryti geriau, tačiau šventė buvo puiki ir ne tik aš, bet ir svečiai liko patenkinti – tai svarbiausia.

Vestuvėms ruošėsi pati

– Tai net prieš tokią Jums su vyru svarbią šventę neleidote sau pailsėti ir visko ėmėtės pati. Kaip suprantu šventėte ne išnuomotoje sodyboje?

– Ne, šventėme savo namuose – kieme. Visų pirmą atsižvelgdami į tai, kad vestuvėse dalyvaus žmonių, turinčių mažų vaikų, nesirinkome svetimos aplinkos. Net ir mano pačios vaikeliui geriau arčiau namų – viskas pažįstama, viska sava ir patogu.

Nesu iš tų žmonių, kuriems būtina prabanga – nors vestuvės tokia šventė, per kurią jaunavedžiai galbūt neturėtų savęs apkrauti papildomais darbais ir viską daugiau privalėtų pavesti aplinkiniams, tačiau aš tuo niekada nesivadovavau ir nesivadovausiu – jei galiu ir įstengiu, visko imuosi pati – šis kartas ne išimtis.

Patinka originalumas

– Minėjote, kad vos pradėjusi kurti idėjų sėmėtės iš interneto – nebijojote šabloniškumo?

– Asmeniškai man nepatinka stereotipiniai dalykai. Niekada aklai nekopijuoju jau sukurtų dalykų. Mane žavi interjero detalių individualumas ir originalumas. Niekada nesivaikau kažkokių mados tendencijų, priešingai, stengiuosi, kad ir populiarią idėją papuošti išskirtinėmis detalėmis. Dažniausiai kuriu taip, kad nebūtų kaip pas visus.

Ir visiems kitiems kuriantiems žmonėms nereiktų prisirišti prie to, kas madinga, jei tai iš tikro nepatinka, o kad ir patinka, juk galima originaliai sudėliojus detales gauti žymiai gražesni, išskirtinesnį, o kartu ir originalesnį darbą, kuris kartais ne visiems gali patikti. Tuo įsitikinau pati ir supratau, kada pradėjau kurti sveikinimų albumus.

Siekdama originalumo pati kūriau detales – gėles, ornamentus (niekada dekoracijoms nenaudoju itin populiarių dirbtinių gėlių, kurias dažniausiai renkasi kiti kūrėjai, žinoma yra tekę išbandyti kelis kartus, bet man tas nebuvo prie širdies), tačiau, pasirodo, žmonės, kurie galbūt nesupranta kiek darbo į kūrinį yra įdėta, kiek medžiagų sunaudota, į tokius darbus žiūri vangiai, nenori ir bijo permokėti. Net ir mūsų kaimo bendruomenėje gyvenantys nariai renkasi pigesnius, šabloniškus variantus.

Sulaukia vyro pagalbos

[quote author=“Aut. past.“]Visas galvoje besisukančias idėjas Audronė įgyvendina panaudodama paprasčiausias namuose randamas priemones: senus laikraščius, kartoną ar plastiką, medžiagos skiauteles, sagas, įvairiausiųs gamtos dovanojamus dalykus – kankorėžius, šakeles, gėles ir kita.[/quote]

– Suprantu, jog menkesnius darbus įmanoma sukurti pačiai, bet kai kurie reikalauja ir vyriškos rankos. Ar vyras noriai prisideda?

– Su visomis mano kūrybinėmis fantazijomis vyras sutinka, tik kaip pats tikina kartais kai kurių idėjų įgyvendinimas nebūna toks paprastas kaip atrodo iš pažiūros.

Ne kartą vyras yra prasitaręs ir juokauja, kad bijo grįžti namo, nes mano fantazija beribė ir nežino kokią užduotį gaus šiandien – kadangi vyresniajam sūnui mamos reikalai nelabai rūpi, o mažėlis dar tik vienerių metukų, todėl jų pagalbos net ir nesitikiu – visada remiuosi į vyrą ir pavedu kai kuriuos darbus atlikti jam.

Fantazijų įvairovė

– Na ir kokios kūrybinės mintys sukasi galvoje šiuo metu?

– Nors šiuo metu esu motinystės atostogose, tačiau kūryba man – mano pomėgis, būdas save išreikšti, savotiška meditacija, poilsis nuo kasdienių darbų, kuriam visada atrandu laiko, net ir dirbdama.

Paskutiniu metu buvau susitelkusi ties savo vestuvių dekoracijų kūrimu, o dabar net nežinau, kol kas galvoje minčių neturiu, bet, manau, tai tik laikina.

– Visoms progoms stengiatės ruoštis pati?

– Specialiai to nedarau, bet gaunasi (šypsosi). Per Kalėdas kieme apsistojo kalėdinė atributika. Vengiu daug pirkti, mėgstu viską pasidaryti pati ir tam vis dar randu laiko. Namus puošiu savo kurtomis puošmenomis – eglutės žaisliukais, dekoracijomis, pačios kurtais kalėdiniais vainikais, karpiniais ant langu. Visas galvoje besisukančias idėjas įgyvendinu panaudodama paprasčiausias namuose randamas priemones (senus laikraščius, kartoną ar plastiką, medžiagos skiauteles, sagas, įvairiausiųs gamtos dovanojamus dalykus – kankorėžius, šakeles, gėles ir pan.).

Artėjantis helouvynas ant palangių patupdė geranoriškai nusiteikusius vaiduokliukus, kurie pasirodė per baisūs mūsų namų augintiniui katinui – jis mums išvykus iš namų padarė tvarką – dekoracijų grįžę ant palangės neberadome, jos puošė grindis.

Labiausiai taip dekoruoti namus stengiuosi dėl vaikų – jiems didelis džiaugsmas, o kartu ir pažintis, nes vienerių metų Rokučiui tai dar nematyti dalykai, su kuriais jis noriai bando susidraugauti.

Dabar – tik smagūs prisiminimai

– Minėjote, kad yra ne kartą tekę dekoracijas kurti ir kitų asmenų vestuvėse. Ir kaip gi sekėsi?

– Tikrai ne prastai. Gal tik situacijos dekoravimo procese tapo kiek kurioziškos. Pirmą kartą susidūrusi su tokiais dalykais net nustebau, kad šitaip galėtų nutikti.

– Ir kas nutiko?

– Dabar tai smagus ir juoką sukeliantys prisiminimai, tačiau tuo metu atrodė tikrai nesuvokiami dalykai. O buvo taip…

Kartą puošėme bažnyčią vestuvėms, paruoštas dekoracijas kabinome ant bažnyčioje esančių suolų. Atvykus į bažnyčia nuostabą sukėlė tai, kad bažnyčios suolai jau buvo papuošti. Pasirodo, tai buvo velesnės ceremonijos žmonių darbas, mes geranoriškai nukabinome jų dekoracijas, uždėjome savas ir patikinome, kad pasibaigus mūsų ceremonijai, viskas grįš į savas vėžias – dekoracijas, kurios jau buvo pakabintos gražinsime atgal.

Ritualui įsibėgėjus, o mūsų aptarnautų jaunavedžių ceremonijai dar nepasibaigus į bažnyčią įsibrovusių žmonių minia nieko nelaukę ėjo prie mūsų dekoracijų, jas plėšė nuo suolų, lipo ant šalia išdėliotų žvakių, ir taip išpilstė vašką – išties tuo metu buvo kraupu.

Po ceremonijos teko ne tik susirinkti savo nudraskytas dekoracijas, sukabinti prieš tai buvusias, bet dar ir vašką nuo grindų grandyti. Na žmonių kultūringumas čia tikrai ne aukščiausio lygio – net baisu pagalvoti, kad dar taip gali nutikti.

Bet nieko, kaip jau ir minėjau, dabar tai tik smagus ir juoką keliantis prisiminimas.

Kol kas tai – tik hobis

[quote author=“Audronė Martišienė“]Užsiimti kūryba noras buvo visada, tik kaip jau tikriausiai visiems aišku, tai labai daug investicijų reikalaujantis dalykas, o mūsų šalyje imtis tokios veiklos itin rizikinga.[/quote]

– Šitiek įgyvendintų idėjų, dar tiek pat suplanuotų ar nesinori rizikuoti ir imtis verslo šioje srityje?

– Užsiimti kūryba noras buvo visada, tik kaip jau tikriausiai visiems aišku, tai labai daug investicijų reikalaujantis dalykas, o mūsų šalyje imtis tokios veiklos itin rizikinga, nes mokesčiai nepakeliami, jie net gali viršyti gaunamą pelną, todėl prieš pradedant dirbti reikia užtikrintai žinoti, kad bus tinkamas skaičius klientų ir kad teikiamos paslaugos bus paklausios.

Dėja, kiek teko tiek savo kaime, tiek aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose siūlyti savo kurtus darbus, pastebėjau, kad žmonių tai per daug nedomina. Kaip jau sakiau, mėgstu originalumą, kuris kartais atsieina kiek brangiau, nei pigesni šabloniški dalykai, todėl pamačius, kad kitiems aktualiau yra tai kas pigiau, baisu kažką ir pradėti.

Plius pradėjus bet kokį versliuką, reikia reklamos, kuri irgi nepigi, o ar ji bus paveiki ir pritrauks klientų, čia irgi klausimas.

Tiek daug dalykų, kurie neleidžia imtis ir realizuoti savęs – ir, manau, tikrai aš ne viena tokia, kuri galėčiau, bet deja situacija neleidžia.

– Tikrai nemanau, kad visą savo laisvalaikį atiduodate kūrybai. Kaip atrodo jūsų laikas su šeima?

– Nors nelabai daug turime laiko, kai būname visi kartu (taip yra dėl vyro darbo). Tačiau būdami kartu veiklą sugalvojame atsižvelgdami į savo nuotaiką. Mėgstame stalo žaidimus, nevengiame pamėtyti badmintono raketės ar su vyresnėliu sūnumi išmaišyti visas kiemo balas, o kartais tiesiog tingiai praleidžiame vakarą žiūrėdami įdomų filmą.

Taip pat paskutiniu metu pradėjome labiau domėtis lankytinomis Lietuvos vietomis – o gražių ir įspūdį keliančių vietų tikrai labai nemažai, todėl vis dažniau išvažiuojame. Visai neseniai aplankėme Kadagių slėnį ir Marvelės upės kaskadas – vaizdas išties fantastiškas.