Drifteriai: „Ne krepšinis, bet autosportas yra antroji mūsų religija“ (galerija)

Kėdainių aerodrome ir vėl griaudėjo sportinių automobilių varikliai bei svilo dešimtys drifto komandos „Drift Devil“ lenktynininkų padangų komplektų – čia vyko drifterių treniruotė. Iš visos Lietuvos susirinkusi dešimtis autosporto mylėtojų ruošėsi Lietuvos driftingo čempionato trečiajam etapui, kuris jau rytoj, sekmadienį įvyks Telšiuose.

[quote author=“P. Petraitis“]Arba į driftą pasineri visais penkiais šimtais procentų, arba nelendi apskritai. Jeigu yra bent menkiausia abejonė, jeigu nesi tikras bent puse procento – nekišk į tai nei laiko, nei nervų, nei pinigų.[/quote]

Pasirodo, kad drifto, kurį kalbininkai yra pradėję vadinti šonaslydžiu, lenktynininkai šalyje teturi keturias trasas, kuriose gali ruoštis artėjančioms varžyboms, o jų grafikas, beje, labai įtemptas.

Viena iš tų vietų, pamėgtų visos Lietuvos drifterių, – Kėdainių aerodromas.

Klube – ir vienas kėdainietis

Drifto komandos „Drift Devil“ (lietuviškai – „Šonaslydžio velniai“) prezidentas Kęstutis KELPŠA (31), su pertraukėlėmis BMW markės bolidu trasose važiuojantis jau devynerius metus, „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad jo vadovaujamoje drifto komandoje yra keturiolika narių. „Tiek narių Lietuvoje esančiam drifto klubui tikrai nemažai. Tiesa, automobilių turime vienuolika. Vienas iš mūsų narių – kėdainietis Paulius Petraitis. Jo gimtinėje treniruojamės kelis kartus per metus“, – kalbėjo K. Kelpša.

Per metus – iki 30 tūkstančių eurų

Paklaustas, kiek per vienerius metus gali tekti pakloti už šį malonumą – dažnas drifto treniruotes, varžybas ir lenktyninio automobilio eksploataciją – „Drift Devil“ komandos prezidentas patikina, kad tai – labai individualus kiekvieno sportininko reikalas, ir nėra įmanoma įvardinti vienos konkrečios sumos: „Priklauso nuo to, kiek kas tam gali skirti. Sakykime, šis malonumas gali kainuoti nuo tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių eurų per metus. Vien per treniruotę gali tekti pakeisti nuo dešimties iki trisdešimties padangų komplektų, o kiekvieno jų kaina svyruoja nuo dešimties eurų iki penkių šimtų“, – šyptelėjo lenktynininkas.

Moterys – ne vien prie puodų tinkamos

Nors drifto komandoje „Drift Devil“ moteris tik viena ir ta pati – prezidento žmona, K. Kelpša patikina, kad moterys drifte nėra prastesnės vairuotojos už vyrus. „Mergina merginai, aišku, nelygu. Kaip ir vyras lenktynininkas – vyrui, – šyptelėjo net ir lūžusia koja treniruotėje dalyvavęs drifto klubo prezidentas. – Sakoma, kad moterims – tik virtuvėje suktis. Tačiau tai nėra tiesa. Jos ir drifte gali kuo puikiausiai dalyvauti ir net ne vieną vyrą nurungti. Tiesa, tam reikia įdėti labai labai daug darbo.“

Keliuose „draskosi“ tik naujokai

K. Kelpša paatvirauja, kad pasakymas, jog lenktynininkai efektingai vairuoja ir miestų keliuose ar greitkeliuose, tėra mitas: „Kelyje „draskosi“ ir pasirodyti bando tik šio sporto naujokai, jauni vaikinai. Visad ateina laikas, kai to paprasčiausiai nebesinori. Jeigu pradedi važiuoti rimtai, gatvėje kažko pavaizduoti nebebandai, nes žinai, kokios gali būti to pasekmės, ir supranti, kad chuliganiškai vairuodamas tik gadini savo paties reputaciją ir kad tai visai nėra kieta.“

[quote author=“D. Radzevičiūtė“]Mama kartais klausia, kas mane labiausiai žavi drifte – negi tai adrenalinas? Aš pati nerandu atsakymo į šitą klausimą.[/quote]

Į driftą atvedė bendramintis

„Yra žmonių, kurie automobilių sportu nesidomi, kuriems tai visiškai svetima. Tačiau Kėdainiuose esame septyni–aštuoni drifteriai. Kaip tokiam sportui tokiame mažame mieste tai yra tikrai neblogas pasiekimas, – tvirtina Kėdainiuose gimęs, augęs ir čia gyvenantis P. PETRAITIS (30). – Mane patį į driftą atvedė mano bičiulis Silvestras prieš trejus metus. Pirmiausia pradėjome kartu važinėtis Kėdainių aerodrome, užsikabinau ir ėmiau treniruotis. Iš Škotijos parsivariau pirmąjį keturių durų BMW automobilį, ėmiau meistrauti ir supratau, kad man netinka jo kėbulas. Prieš dvejus nusipirkau dvidurį ir… išvažiavau į trasą, – pasakoja P. Petraitis. – Daugiausia iki šiol akseleratoriaus pedalą esu spustelėjęs Kačerginės trasoje – tuo metu spidometras rodė 170 kilometrų per valandą greitį. Mūsų siekiamybė – išmokti neapvertus automobilio pervažiuoti trasą, nes rungtyniauti tikrai nėra paprasta.“

Esmė – vairuotojo meistriškumas, ne automobilio komplektacija

„Gali vairuotojui duoti naujausią automobilį su tūkstančiu arklio jėgų ir su geriausiomis padangomis, o jis taip ir neišvažiuos trasos iki galo. Kitas gali vairuoti bolidą su senomis padangomis, prie garažo rastomis, ir, jeigu moka važiuoti, suvairuos daug geriau už pirmąjį, – juokiasi kėdainietis drifteris. – Toli gražu ne kiekvienas gali būti drifteriu. Jeigu jau kas nors užsimanė juo tapti, pirmiausia patarčiau susirasti žmogų, kuris tai praktikuoja jau ne vienerius metus, kad parodytų ir leistų pačiam pavažinėti ir suprasti, verta į tai veltis ar ne. O tada – arba į driftą pasineri visais penkiais šimtais procentų, arba nelendi apskritai. Jeigu yra bent menkiausia abejonė, jeigu nesi tikras bent puse procento – nekišk į tai nei laiko, nei nervų, nei pinigų, nes tai kainuoja išties daug tiek materialiai, tiek morališkai. Turi būti užsikrėtęs drifto liga ir tuo gyventi. O Lietuvoje, beje, tokių „užsikrėtusių“ žmonių labai daug. Tokių, kurie antrąja religija laiko driftą, o ne krepšinį. Aš nebent krepšinio finalo ketvertus pasižiūriu, man svarbiausias – autosportas.“

[quote author=“K. Kelpša“]Sakoma, kad moterims – tik virtuvėje suktis. Tačiau tai nėra tiesa. Jos ir drifte gali kuo puikiausiai dalyvauti ir net ne vieną vyrą nurungti.[/quote]

Hobiui – vieno kambario butas Liepų alėjoje

P. Petraitis pripažįsta, kad per dvejus aktyvius metus drifte piniginę jam teko gerokai paploninti. „Automobilis man kainavo daug. Neskaitant neišmatuojamo darbo – juk garaže po mašina „prakabėjau“ per visas šventes ir išeigines – į jį esu sudėjęs apie keturiolika tūkstančių eurų, kurių gyvenime nebeatgausiu“, – šypteli Paulius.

Už tokią sumą šiandien būtų galima nusipirkti vieno kambario butą Kėdainiuose, J. Basanavičiaus, Liaudies gatvėje arba Liepų alėjoje.

Tačiau Paulius dėl šių autosportui išleistų pinigų nesigaili: „Ne dėl pinigų juk važiuojam, o dėl adrenalino, dėl to, kad išmoktume gerai vairuoti ir galbūt vieną dieną išvyktume pasirodyti į užsienį.“

Žmona pavydi savo vyro… mašinai?

Tiesa, kainuoja pomėgis ne tik pinigus, bet ir marias laiko. „Indrė, mano žmona, kartais papyksta, bet galiausiai ji mane gerai supranta. Ji – nuostabi. O mūsų sūnus septynmetis Pijus jau dabar paklaustas, kuo bus užaugęs, nė nemirktelėjęs atsako, kad bus drifteris, – juokiasi P. Petraitis. – Laisvalaikio praktiškai neturiu. Visas laisvas laikas, visos mintys – driftui. Būna, kad netgi sapnuoju, kaip vairuoju.“

„Boba už vairo“ nuostabos nebekelia

Tarp treniruotėje dalyvavusių „Drift Devil“ drifto klubo narių iš visos Lietuvos nepastebėta likti negalėjo vilnietė Deimantė RADZEVIČIŪTĖ (25): „Esu iš kito klubo, „RDR Drift Team“, bet su „Drift Devil“ labai puikiai sutariame, todėl treniruojamės kartu. Treniruotis ir mokytis drifto subtilybių reikia labai ilgai. Tas žmogus, kuris gerai jų nesupranta, pasakytų: „Tu puikiai važiuoji.“ Išmokti šoninio slydimo su automobiliu nėra sunku. Bet reikia taisyklingai išvažiuoti trajektorijas. O tame – milijonai niuansų.“

Atvyko iš sostinės Deimantė ne kaip eilinė lengvojo automobilio vairuotoja – už „tralo“, kuriame buvo įtvirtintas jos BMW markės automobilis, vairo. „Kartais į mane keistai pasižiūri – mergina vairuoja „tralą“, ant jo – sportinė mašina, rankoje – dar ir kavos puodelis, – balsu juokiasi D. Radzevičiūtė. – Vis tik tai, kad moteris dalyvauja drifto varžybose, mažai kam kelia nuostabą, juolab kitiems varžybų dalyviams ar bičiuliams. Prie Deimantės visi įpratę, kaip ir prie kitų merginų šiame sporte.“

Bus be miego ir be svaigalų, bet ne be treniruotės

Mergina papasakojo į treniruotę važiuojanti, jeigu jau tenka, net ir po bemiegės nakties. „Mama kartais klausia, kas mane labiausiai žavi drifte – negi tai adrenalinas? Aš pati nerandu atsakymo į šitą klausimą. Vienam kaip oro reikia vieno, kitam – kito. Aš galiu per naktį nemiegoti, būti vestuvėse, ryte atsikelti, važiuoti, galiu „nebaliavoti“, nevartoti nė lašo alkoholio, kad tik ryte išvykčiau į driftą. Tai man suteikia labai daug malonumo. Aišku, kartais glostydama automobilio vairą pasijuokiu: „Tu man visą gyvenimą suėdei… Bet aš vis tiek tave myliu!“ – šyptelėjo Deimantė.

[#gallery=858#]