Pokemonų karštinė neaplenkė ir kėdainiečių

Dar prieš kelis dešimtmečius daugelis manė, kad medicinai ir technologijoms taip sparčiai žengiant į priekį bus nesunkiai išgydomas vėžys ir kitos sunkiai išgydomos ligos, o į Mėnulį nuskristi bus taip paprasta, kaip autobusu iš Kėdainių pasiekti Vilnių. Ir ką mes matome šiandien? Ir vaikai, ir paaugliai, ir net suaugusieji parkuose ir miesto gatvėmis kulniuoja akis pakabinę į mobiliuosius telefonus ir gaudo visiems puikiai žinomus pokemonus.

Visą pasaulį iš proto vedantis virtualus „Niantic“ kompanijos sukurtas realybės žaidimas „Pokemon Go“ jau kuris laikas prieinamas ir Lietuvos vartotojams. It ant mielių populiarėjantis žaidimas šiuo metu jau turi apie 80 milijonų žaidėjų.

Neabejingi ir kėdainiečiai

„Pokemon Go“ Lietuvoje oficialiai pasirodė šių metų liepos 16 dieną. Žaidimas pritaikytas išmaniesiems įrenginiams, o jo tikslas – ieškoti pokemonų, juos „pagrobti“ realiame pasaulyje ir galiausiai rungtis su kitais žaidėjais.

Pasivaikščiojus miesto ir senamiesčio gatvelėmis, parkų takais, aplankius mieste esančias aikštes ir skverus, nesunkiai galima pastebėti, jog tokiose vietose karts nuo karto būriuojasi skirtingo amžiaus žmonės.

Savaitę pokemunus gaudantis Julius pasakoja, kad iki žaidimo pasirodymo Lietuvoje jis juo nesidomėjo, tačiau pamatęs, jog draugas gaudo pokemonus, ir pats panoro išbandyti.

„Nusprendžiau žaidimą įsirašyti ir savo telefone, vos pradėjęs žaisti iškart „užsikabinau“. Tai nėra kažkokia priklausomybė, tačiau žaidimas tikrai įdomus. Daugelis suaugusiųjų jaučia gėdą, kad gaudo pokemonus, tačiau pats jokios gėdos nejaučiu. Šis žaidimas populiarus visame pasaulyje, tad kodėl turėtų būti dėl kažko gėda? Gaudyti pokemonus įdomu ir naudinga todėl, kad gali susitikti su draugais, pabūti gryname ore, pasivaikščioti ir savotiškai įdomiai praleisti laiką. Manau, jog žaidimas turi tik vieną trūkumą – sutelkiamas per didelis dėmesys į telefoną. Tokiu atveju žmogus atsiriboja nuo realybės ir ne visada tinkamai reaguoja į aplinką“, – apie naujai pasirodžiusio žaidimo naudą ir trūkumus kalbėjo Julius.

Išbando visas naujoves

Mindaugas taip pat „Pokemon Go“ žaidimu susidomėjo išvydęs, kaip žaidžia jo jaunėlis brolis, tad nusprendė ir pats jį išbandyti.
„Visuomet pamatęs ką nors naujo mėgstu išbandyti. Pamačiau, išbandžiau ir patiko. Ketinu žaisti tol, kol neatsibos“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, kokią žaidimo naudą įžvelgia, nedvejodamas atsako, jog ši naujovė ragina žmones judėti, būti gryname ore, pamatyti naujas vietas.

„Tiems, kurie sako, kad šis žaidimas kelia pavojų, galiu pasakyti, jog paprasčiausiai reikia žiūrėti į kelią (juokiasi). Kiekvienas dalykas turi savų pliusų ir minusų, paprasčiausiai nereikia tiek atitrūkti nuo realybės, kad nebematytum ir nebegirdėtum, kas darosi aplink tave. Čia tik žaidimas. Yra ir kompiuterinių žaidimų, kuriuose šaudai gaudai, juos žaidžia ir vaikai, o paskui tuos pačius veiksmus imituoja ir realybėje. Tačiau kaip ir sakiau, nereikia visko priimti už gryną pinigą. Tai tik žaidimas…“ – sako Mindaugas.

28 metų pokemonų gaudytojas įsitikinęs, jog lietuvių mentalitetas gerokai skiriasi nuo kitų pasaulio šalių, todėl daugeliui nepatogu pripažinti, kad gaudo pokemonus.

„Daug kas sako, jog tai yra vaikiška, tad automatiškai tie, kurie gaudo pokemonus, nenori pasirodyti per daug vaikiški. Man tai nė motais. Šis žaidimas kaip ir geocaching’as ragina judėti ir toliau, aplankyti kitus miestus, tačiau tam reikia ir laiko, ir pinigų. Žinoma, galima žaisti ir nedideliame miestelyje, tačiau niekada nepavysi tų, kurie gyvena didmiestyje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Motyvuoja judėti

„Mano darbas yra sėdimas, todėl nebelieka jėgų kažką daugiau veikti, o ir vaikščioti be tikslo nėra noro. Taigi šis žaidimas mane domina tik todėl, kad motyvuoja vaikščioti, o už tai aš tarsi gaunu minimalų atlygį – išperėtą pokemoną“, – šypteli Toma ir priduria, jog vaikščiodama parkeliais atkreipia dėmesį, jog nuo pat ankstaus ryto tokiose vietose jau būna prisėdusių ant suoliukų ir vartojančių alkoholį.

„Gegučių“ parkelyje ir parke prie Smilgos upelio yra šešios pokemonų stotelės, tai – puiki vieta prisirinkti vadinamųj PokerBalls‘ų, tačiau kyla pavojus vaikams, kurie taip pat ten vaikšto ir priešaky nešiojasi telefonus. Kita vertus, žaidimas kelia abejonių, nes vaikai ne visada atsakingai elgiasi gatvėje ir norėdami pagauti pokemoną be jokios baimės lekia į gatvę“, – apie naujai pasirodžiusio žaidimo trūkumus pasakoja Toma.

Kompanija ,sukūrusi šį žaidimą, jau turėjo didelį gerbėjų srautą. Pokemonai visame pasaulyje žinomi jau ne vieną dešimtį, todėl visai nenuostabu, kodėl visame pasaulyje šis žaidimas sulaukė tokios sėkmės.

Kompanijos „Niantic“ tikslas nebuvo padaryti, kad žmonės būtų „įlindę“ į telefonus,  jų tikslas buvo raginti žmones vaikščioti ir susipažinti su tam tikrais objektais, apylinkėmis.

„Jie prieš tai kūrė ir kitą žaidimą, tai buvo pirminis pokemonų sistemos variantas, ir nors mintis buvo tokia pati, tačiau populiarumo ir sėkmės nesulaukė. Kinija, Japonija ir kitos Rytų šalis kur kas labiau pamišusios dėl pokemonų, tai ir lemia šio žaidimo sėkmę. Kita vertus, tai tikras ineraktyvus žaidimas – išeini, susitinki su žmonėmis, visi turi tą patį žemėlapį, turi tuos pačius pokemonus, gyvena tame pačiame pasaulyje“, – sako pašnekovė.

Lietuviams trūksta laisvės

Kurį laiką Anglijoje gyvenusi Toma, drąsiai sako, jog lietuviams trūksta laisvumo. Netgi valgymas gatvėje, stotelėje mūsų šalyje nėra priimtinas.

„Nesvarbu gerai tai, ar blogai, tačiau net jei tu esi alkanas, jauti kompleksą valgyti tokioje vietoje. Tas pats ir su pokemonais – stotelės tos pačios, todėl vyresni pokemonų gaudytojai vaikšto keliese, kad jaustųsi geriau. Iš pradžių ir pati jaučiau tam tikrą diskomfortą, tačiau dabar atvirai ir drąsiai žaidžiu „Pokemon Go“, – sako pašnekovė.

Reikia laiko

Vos Lietuvoje pasirodžius naujam žaidimui, kėdainietis Karolis tuoj pat į savo telefoną atsisiuntė šį žaidimą, tačiau noras žaisti išblėso vos po trijų dienų.

„Pokemonus žaisti pradėjau beveik iškart po jų pasirodymo Lietuvoje. Tačiau pažaidęs tris dienas, nustojau. Esu dirbantis žmogus ir supratau, jog negaliu skirti tiek daug laiko pokemonų gaudymui“, – sako Karolis.

Pašnekovui šis žaidimas pasirodė įdomus tuo, nes priminė vaikystę. „Mano kartoje buvo itin populiarus pokemonų animacinis serialas, tai tarsi vaikystės nostalgija. Tad pagalvojau: „Kodėl gi ne?“ Technologijoms plečiantis atsirado vidinis džiaugsmas, kad tai, kas buvo populiaru prieš tiek metų, tarsi iš naujo atgijo, tik kitokia forma.

Smagu, kad šis žaidimas suburia skirtingo amžiaus žmones. Argi dažnai matome, kai, pavyzdžiui, 14 ir 23 metų vaikinai bendrautų ta pačia tema? Pokemonai turi tokią galią. Kita nauda ta, kad paaugliai, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, turi progą daugiau laiko pabūti lauke“, –  sako Karolis.

Kokia ateitis?

Žaidimas „Pokemon Go“ – tai tam tikra inovacija. Tokių žaidimų yra ir daugiau, tačiau iki šiol jie nesulaukė tokio milžiniško populiarumo. Kūrėjai pasinaudojo reikiamu vardu, šiuo atveju pokemonais ir išleido naują koncepciją, kuri šiuo metu visame pasaulyje „ant bangos“. Tačiau, kokia šio žaidimo ateitis, galima tik spėlioti. Juk šiandien viskas taip greitai ateina ir taip pat greitai praeina…