Naudodamiesi internetu esame pažeidžiami, todėl turime būti atidūs
Dauguma žmonių kiekvieną dieną kelias valandas skiria naudojimuisi kompiuteriu. Vieni žaidžia žaidimus, bendrauja socialiniuose tinkluose, skaito aktualią informaciją, pateikiamą virtualiuose žiniasklaidos portaluose, o kiti kompiuterius naudoja darbo reikmėms: rašo elektroninius laiškus, dirba įvairiomis kompiuterinėmis programomis ir panašiai. Kompiuteris ir internetas tapo neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi. Tačiau ne paslaptis, jog naudojantis kompiuteriu, o ypatingai internetu, reikėtų būtų atsargiems, nes net ir už kompiuterinio prietaiso ekrano žmogaus gali tykoti pavojai. Kokie pavojai ir kodėl naudojantis internetu reikia būti atsargiems? Apie tai pasakoja Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos informacinių technologijų vyr. mokytoja Rūta Meškauskaitė.
– Naudojimasis kompiuteriu tapo kiekvieno asmens kasdienybės dalimi. Kokią įtaką žmonių gyvenimui padarė kompiuteris?
– Interneto atsiradimo pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas, o šiomis dienomis dauguma mūsų tikriausiai neįsivaizduojame dienos be interneto.
Prabėgo apie 50 metų, kurie stipriai pakoregavo gyventojų įpročius. Internetas tapo priemone, padedančia susirasti reikiamą informaciją, suteikė galimybę mokytis, bendrauti su gyvenančiais ne tik šioje šalyje, bet ir už jos ribų, dirbti nuotoliniu būdu iš namų, leisti laisvalaikį.
Karantino metu įprastinės veiklos persikėlė į internetą, todėl internetinė prekyba tapo ypač populiari, galime neišeidami iš namų nusipirkti ne tik maisto produktų, bet ir rūbų, baldų ir kt. Užsisakome reikiamas paslaugas.
– Kaip manote, su kokiomis grėsmėmis internete dažniausiai susiduria vaikai ir paaugliai?
– Jaunesni vaikai dažniausiai internete žaidžia žaidimus, žiūri filmukus, vyresni – praleidžia ieškodami naujų pažinčių ir bendraudami su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis įvairiuose socialiniuose tinkluose, internetiniuose žaidimuose.
Virtuali erdvė jiems suteikia pasitikėjimo jausmą, galimybę eksperimentuoti ir išbandyti ribas, susikurti savo „tapatumą“ ar kitokį „gyvenimą“, pabėgti nuo kasdienių sunkumų, užmegzti kontaktus su žmonėmis iš įvairių pasaulio vietų.
Šioje kibernetinėje erdvėje tampame laisvesni, taip pat ir labiau pažeidžiami.
Susiduriama su priekabiavimu ir elektroninėmis patyčiomis, neteisėtu ir žalingu turiniu, priklausomybėmis.
Kyla grėsmė vaikui susidurti su seksualinio pobūdžio pokalbiais, siekiant vaiką išvilioti susitikti su nepažįstamais.
Vaikai vis sunkiau bendrauja „gyvai“, jiems tampa daug paprasčiau pasinaudoti susirašinėjimo programėlėmis. Jei nepatinka pašnekovas, jis užblokuojamas, su juo toliau nebebendraujama.
Žinoma, realiame gyvenime taip nebūna, turime vaikams paaiškinti virtualaus ir tikro gyvenimo ypatumus ir formuoti atsakingą, atvirą visapusišką, o ne besislepiančią už monitoriaus ekrano asmenybę.
– Ar vaikai yra labiau pažeidžiami internete negu suaugusieji?
– Visi esame vienaip ar kitaip pažeidžiami, todėl nuolat turime domėtis šia sritimi ir būti atidūs.
[quote author=“R. Meškauskaitė“]Kibernetinėje erdvėje tampame laisvesni, taip pat ir labiau pažeidžiami. Susiduriame su priekabiavimu ir elektroninėmis patyčiomis, neteisėtu ir žalingu turiniu, priklausomybėmis[/quote]
– Kaip suaugusieji gali padėti vaikams saugiai naudotis internetu?
– Mes esame vaikams stipriausias pavyzdys, jei ne tik dirbame, bet ir laisvalaikį leidžiame prie kompiuterio ar mobiliųjų įrenginių, tai ir mūsų vaikai elgsis taip pat.
Turime apibrėžti aiškias naudojimosi technologijomis ribas savo šeimoje.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, riboti internete praleidžiamą laiką.
Vaikams prisiregistravus prie socialinių tinklų, kartu padiskutuokite, kokią informaciją, nuotraukas galima viešinti bei kokia labiau skirta pasilikti savo šeimos rate.
Vaikai turi žinoti, kad nebūtina viską kelti į viešąją erdvę, juk gatvėje mes kiekvienam pasitaikiusiam praeiviui nedaliname savo telefono numerio, nepasakojame, kur gyvename ar neteikiame kitos informacijos apie save.
Skatinkite vaikus pasitarti kiekvienoje gąsdinančioje ir nemalonioje situacijoje.
Suklydus, neturėtumėte bausti, panaudokite šią patirtį pamokos pavyzdžiu, kaip nereikėtų elgtis internete.
Nuolat domėkitės, ką vaikas internete veikia, ką atrandą, su kuo bendrauja.
Taip pat domėkitės technologijomis, kad neatitrūktumėte nuo vaikų gyvenimo virtualioje erdvėje, pelnykite jų pasitikėjimą, kad ištikus bėdai, pirmiausiai vaikai kreiptųsi į Jus.
Papildomai naudokite interneto turinio filtravimo priemones.
Mokykite vaikus bendrauti etiškai ir atsakingai, nenaudoti interneto smurtui ir patyčioms.
Supažindinkite vaikus su mokomosiomis programomis, tinklalapiais, tokiu būdu internete praleistas laikas taps abipusiškai naudingesnis.
– Kaip gali būti suprantamas saugus internetas? Kada internetu naudojamės „saugiai“?
– Saugus internetas yra labiau siekiamybė, nei realybė.
Jame galime jaustis saugūs tiek, kiek patys atsakingai elgiamės, laikomės bendravimo etiketo, neviešiname asmeninių duomenų, kritiškai vertiname kiekvieną pasirodžiusią informaciją, prieš pirkdami ar užsisakydami prekes, paslaugas tikriname ar patikimos elektroninės parduotuvės. Triname žinutes, elektroninius laiškus su neaiškiomis nuorodomis ir t. t.
1 Komentaras
Atsiprašau.