Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones.
Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė.
Kilmė – vis dar neaiški
Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų.
Kita vertus, jau yra patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas.
Tačiau faktas yra tai, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė.
Pagrindiniai saugumo principai
Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, prasirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą.
Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis.
„Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat ypač svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėsta ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių.
Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė.
Piliečių sąmoningumo ir atsakomybės stoka
Lyginant su Lietuva, daugelis šalių ir atskirų miestų vis dar laikosi griežtesnių saugumo taisyklių: kai kuriuose Prancūzijos regionuose kaukių nešiojimas ir dezinfekcinių priemonių naudojimas yra privalomas, Briuselio mokyklose reikalaujama dėvėti kaukes, o Portugalijoje į aukštesnio lygio restoranus klientai įleidžiami tik tuomet, kai nusiplauna ne tik rankas, bet ir kojas.
„Man kelia nuostabą tai, kad lietuviai, išvažiavę svetur, laikosi visų reikalavimų, tačiau grįžę į gimtinę piktinasi ir, kartais atrodytų, negerbia priimtų priemonių. Pavyzdžiui, kai Skandinavijoje žmonėms yra kažkas rekomenduojama, jie tai priima kaip taisyklę, o jeigu pas mus kažkas yra rekomenduojama, – iškart kyla klausimas dėl rekomendacijos termino išaiškinimo“, – svarsto D. Razmuvienė.
Visuomenėje pasigendama pačių žmonių atsakomybės ir galima tik pasvarstyti apie tai, kad jeigu piliečiai dar labiau atsipalaiduos ir nesilaikys rekomendacijų, tikėtina, jog, atšalus orams ir visiems suėjus į uždaras patalpas, viruso plitimas bus dar didesnis.
Svetur gyvenančios tautietės pastebėjimai
Vokietijoje gydytoja rezidente dirbanti Aušrinė Radišauskaitė pasakoja, kad, tik pasklidus žinioms apie koronaviruso įsibėgėjimą Europoje, visoje šalyje kasdienybė pradėjo labai greitai keistis ir atsirado begalė naujų taisyklių.
.jpg)
„Nuo maždaug kovo mėnesio ligoninėse, o po to ir viešosiose vietose buvo nurodyta privalomai nešioti kaukes, dezinfekuoti rankas. Į parduotuves negalima įeiti nedėvint kaukių, nenusidezinfekavus rankų ir nepasiėmus pirkiniams skirtų vežimėlių – tokiu būdu stengiamasi reguliuoti vartotojų srautus ir padėti laikytis atstumo. Kaip pirkėjai to laikosi, labai kruopščiai stebi tiek patys darbuotojai, tiek ir apsaugos personalas“, – tvirtina A. Radišauskaitė.
Lėro miesto klinikoje dirbanti mergina mano, kad šios šalies gyventojai yra sąmoningi, bendruomeniški ir besilaikantys valdžios nustatytų taisyklių.
„Žinoma, akivaizdu ir normalu yra tai, kad žmonės yra pervargę nuo šios situacijos, bet vis dėlto į viską žiūri atsakingai ir griežtai laikosi valdžios nustatytų taisyklių. Jeigu nedėvėsi kaukės, – niekaip nepavyks patekti į viešomis laikomas vietas, pavyzdžiui, kavines. Be to, dar būsi pamokytas, paprotintas ar netgi išvytas lauk“, – pasakoja A. Radišauskaitė.
