Viso pusmečio savaitgalius „pardavęs“ motokrosui

Gatvėje sutikę Dainių, veikiausiai į jį dėmesio neatkreiptumėte. Tačiau tik iki tos akimirkos, kol jis, apdovanojęs jus plačia savo šypsena, ištartų vos du žodžius. Na, jeigu nepakaktų dviejų, tai penkių žodžių pažinti išskirtinio balso savininką jau būtų per akis. O jeigu dar tie žodžiai būtų: „Sveiki susirinkę Kėdainių motokroso trasoje“ – žinotumėte, kad prieš jus – ilgametis Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) balsas, motokroso varžybų komentatorius Dainius AGINTAS (51).

[quote author=“D. Agintas“]Pačioje pradžioje nelabai suprasdavau, apie ką visai tai, o dabar jau nebegaliu gyventi be motokroso.[/quote]

Pakliuvo atsitiktinumo dėka

– Dainiau, jūsų balsą, ko gero, puikiai žino kiekvienas motociklų sporto mėgėjas. Jis – neatsiejamas nuo šio sporto jau penkiolika metų. Kaip gi tapote motokroso varžybų vedėju ir komentatoriumi? Galbūt motociklu varžybose anksčiau galynėtis teko pačiam? – „Rinkos aikštė“ paklausė mažiausiai po sykį kasmet Kėdainių rajone motoroso varžybas komentuojančio šiauliečio D. Aginto.

– (juokiasi) Aš vedu varžybas, bet pats motokroso varžybose motociklu niekada nevažiavau. Jaunystėje kaime yra tekę su motoroleriu pasivažinėti (juokiasi). Tiek tos mano patirties prie motociklo vairo…

O į šį sportą atkeliavau visai atsitiktinai. Vienas mano draugas Šiauliuose organizavo motokroso varžybas. Kelios dienos prieš jas man sako: „Dainiau, ką tu veiki savaitgalį? Organizuojam motokroso varžybas, reikėtų, kad pabūtum trasos teisėju“. Žodžiu, sutikau padirbėti su vėliava (šypteli). Atvykau, įdavė man tą vėliavėlę, žiūriu – šalia paruošta gera aparatūra… Jau laikas kažkam į mikrofoną kalbėti, o niekas nenori, stumdo jį vienas kitam – „Tu kalbėk! Ne, tu kalbėk!“…
Pasiėmiau mikrofoną aš ir pakomentavau varžybas. Iškart po renginio tuometinis Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentas priėjo ir paklausė, iš kur aš čia toks atsiradau ir kaip taip gerai vedžiau renginį (juokiasi). O aš paprasčiausiai kalbėjau tai, ką mačiau, juokavau ir bendravau su žmonėmis. Neturėjau jokio supratimo, kaip pajuokauju, kas vyksta, ką jie visi čia veikia ir ko siekia (juokiasi). Tada sekė kitos, antros, trečios varžybos – taip viskas ir išsirutuliojo (šypteli).

– Ar per penkiolika metų motokrose kokios nors varžybos įsiminė labiau negu kitos?

– Pamenu vienerias, vykusias Tytuvėnuose prieš kelerius metus, kurios man įsiminė asmeniškai – ne apie sportininkus kalbant. Birželio 2 dieną buvo 27 laipsniai šilumos. Birželio 3-iąją, sekmadienį, varžybų dieną, atvykstu į Tytuvėnus apsivilkęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, šortukais… Ir ką gi ten randu – ogi kardinaliai pasikeitusį orą: šlapia, lyja visą dieną… Sušalau ir drebėti pradėjau. Nuėjau pas organizatorių Romą Ridiką, paprašiau duoti man ką nors apsirengti. Romas kemperyje turėjo džinsus, marškinėlius, megztinį. Paskolino. Išgelbėjo (šypteli).

Pradėjo domėtis ir už trasos ribų

– Domitės futbolu, rankiniu ir tinkliniu, dievinate slidžių sportą, užaugote žiūrėdamas krepšinį. Ar pradėjus komentuoti motokrosą norom nenorom jo subtilybėmis taip pat ėmėte domėtis už trasos ribų?

– Greta visų kitų sporto šakų varžybų dar pačioje pradžioje pradėjau žiūrėti ir motokroso. Akylai seku, kas vyksta Europoje, pasaulyje. Pačioje pradžioje nelabai suprasdavau, apie ką visai tai, o dabar jau nebegaliu gyventi be motokroso. Didžiuojuosi Lietuvos išaugintu sportininku Arminu Jasikoniu. Atsimenu jį dar visai jauną, prie mano akių pradėjo važinėti mažuliu, 50 kub. cm darbinio tūrio motociklu. O šiandien jis „krauna malkų“ pasaulio galingiesiems. Tai – puikus pasiekimas Lietuvai.

[quote author=“D. Agintas“]Kartais pro autobusėlį, iš kurio leidžiama rokeriška muzika, eidami žmonės galvoja, kad jame sėdi koks augalotas rokeris su barzda… O ten sėdi mano damutė ir muzikuoja.[/quote]

– O yra koks nors Lietuvos klubas arba sportininkas, už kurį varžybų šalyje metu serga pats komentatorius Dainius?

– Sergu už visus. Aš juk esu komentatorius – klubų, sportininkų ir žiūrovų veidrodis. Tuos, kuriems sekasi gerai, pagiriu: „Šaunuoliai!“. Tiems, kuriems sekasi prasčiau, palinkiu sėkmės, paraginu.

Žmona leidžia AC/DC

– LMSF varžybos šįmet prasidėjo balandžio pradžioje. Sezono uždarymo ir nugalėtojų bei prizininkų apdovanojimų iškilmės spalio 27-ąją nugriaudėjo Kėdainių arenoje. Varžybos vyksta savaitgaliais, dargi būna, net ne po vieną dieną. O kur dar komerciniai renginiai, privatūs klubų gimtadieniai… Laisvų savaitgalių sezono metu turėjote, Dainiau?

– (juokiasi) Nuo balandžio pradžios – vos vienas – liepos 6-ąją. Tai – vienintelis savaitgalis nuo LMSF sezono pradžios, kuomet buvau namuose.

Vos tik federacija paskelbia viso sezono varžybų tvarkaraštį – susižymiu jį kalendoriuje. Esu laisvai samdomas, organizatoriai manęs kviesti neprivalo… bet jau penkiolika metų kviečia (šypteli).

– Kaip į sutuoktinio savaitgalines išvykas reaguoja jūsų žmona? Juk motociklų sportas praktiškai nuo balandžio iki spalio pradžios imtinai „pagrobia“ jos vyrą…

– Na, kuomet varžybos vyksta dvi dienas – mano žmona jose įprastai… didžėjauja. Ji leidžia roką, AC/DC grupės dainas, tad būna šalia. Kartais pro autobusėlį, iš kurio leidžiama rokeriška muzika, eidami žmonės galvoja, kad jame sėdi koks augalotas rokeris su barzda… O ten sėdi mano damutė ir muzikuoja (juokiasi).

[quote author=“D. Agintas“]Didžiuojuosi Lietuvos išaugintu sportininku Arminu Jasikoniu. Atsimenu jį dar visai jauną. O šiandien jis „krauna malkų“ pasaulio galingiesiems.[/quote]

Aišku, per šitiek metų buvo vienas kitas atvejis, kuomet aš atsisakiau komentuoti varžybas – artimųjų vestuvės, svarbios šventės. Ir atostogų išvažiavęs sezono metu buvau tik sykį, ir po to atostogas planuoju tik nuo lapkričio mėnesio. Vasarą ar ankstyvą rudenį atostogauti sau leisti negaliu. Juk motokroso varžybos vyksta (šypteli)!

– Vadinasi, žmona jūsų pomėgį supranta ir palaiko?

– Jeigu nesuprastų ir nepalaikytų, būtų sudėtinga (šypteli).

Kėdainių trasa sportininkai nesiskundžia

– Dainiau, sakykite, kaip Kėdainiai atrodo Lietuvos motociklų sporto bendruomenėje?

– Puikiai! Jūsų rajone gyvena Petras Nomeika, Kėdainių rajono sportinio techninio klubo „Vedavas“ vadovas – tikras šio sporto dvasinis įsikūnijimas. Kada jam bepaskambintum, visuomet yra ką padiskutuoti apie motokrosą.

„Vedavas“ šįmet mini sukaktį, o tai – labai smagu. Kai pradėjau komentuoti motokroso varžybas, prieš penkiolika metų, pamenu „Vedavą“ kaip stiprų klubą su puikiais sportininkais, gerais rėmėjais ir iš tiesų giliomis šaknimis. Man atrodo, kad yra mylimas Kėdainių krašte šis sportas.

– Kokia, jūsų akimis, Kėdainių motokroso trasa?

– Na, man geros visos, kuriose geras matomumas (šypteli). O jų kokybę vertina sportininkai. Tai jiems per daug akmenukų, tai per daug posūkių, tai per statūs kalnai, tai negeros jų kepurės… Bet nesu girdėjęs, kad „Vedavo“ trasa kuriam jų būtų buvusi prasta ar netinkamai paruošta varžyboms. P. Nomeika kaskart iš peties pasistengia.

Aišku, kartais nedėkingos papuola oro sąlygos. Trasa Kėdainiuose – tokia „prie molio“, lipni, tad pamenu, kai vienais metais smarkiai lijo, sportininkai joje slidinėjo. Buvo labai sudėtinga.

Motokrose… pailsi

– Ar nepabosta, Dainiau? Penkiolika metų dulkėse, šuntant karštyje arba skęstant kiaurai merkiančiame lietuje, ausis išūžiant variklių gaudesiui?

– Darbo dienomis aš dirbu valymo paslaugas teikiančioje įmonėje. O savaitgaliais atvažiuoju pabūti su motokroso bendruomene, su kuria labai linksma ir gera. Darbe manęs irgi paklausia: „Dainiau, tu nepavargsti? Darbo dienomis – darbe, savaitgaliais – motokrose, geriau jau savaitgalius paskirtum atsipūtimui…“. O aš kaip tik motokrose pailsiu, atsigaunu, su savo bičiuliais pabūnu.

– Ar įmonė, kurioje dirbate, švarina ir motociklus?

– Žinoma (šypteli). O kaip kitaip?!