Ūgtels ir dėl profesinės ligos netekto darbingumo išmokos

 Ūgtels ir dėl profesinės ligos netekto darbingumo išmokos

BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Nuo šių metų augant pensijoms ir išmokoms, kol kas jas gaunantieji turi nemažai klausimų. Kai kada nepavyksta rasti informacijos apie tai, kiek augs ir ar apskritai augs tam tikros išmokos – pavyzdžiui, netekto darbingumo dėl profesinės ligos išmokos.

Nežino

Į „Rinkos aikštės“ redakciją kreipėsi kraštietė, kuriai nustatyta profesinė vibracinė liga. Moteris guodėsi niekur negalinti rasti informacijos apie tai, ar jai priklausys didesnė išmoka, ir jei priklausys – kiek ji augs.

Vibracinė liga, priskiriama nervų sistemos ligoms, yra viena iš dažniau nustatomų profesinių ligų.

2020 metų profesinių ligų Lietuvoje sąraše nurodoma, kad daugiausiai – beveik 60 proc. – atvejų nustatomos Jungiamojo audinio ir raumenų sistemos ligos, antroje vietoje – ausies ligos ir trečioje – nervų sistemos ligos.

70 proc. profesinės ligos atvejų nustatyta vyrams, dirbantiems apdirbamosios gamybos, statybų, transporto ir saugojimo sektoriuose.

Nuo šių metų augant pensijoms ir išmokoms, kol kas jas gaunantieji turi nemažai klausimų. Kai kada nepavyksta rasti informacijos apie tai, kiek augs ir ar apskritai augs tam tikros išmokos – pavyzdžiui, netekto darbingumo dėl profesinės ligos išmokos.

Aut. past.

Augs

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad išmokos augs, tik kiek konkrečiai – pasakyti neįmanoma.

„Atsakyti, kiek didės išmoka konkrečiam žmogui yra sudėtinga, nes tai yra individualu. Išmokos dydį pasakyti gali tik administruojanti įstaiga, kuri skiria išmokas, pavyzdžiui, „Sodra“ ar konkretaus žmogaus darbdavys.

Šios išmokos kiekvienais metais didėja tiek, kiek didėja vidutinis šalies darbo užmokestis“, – informavo ministerijos Komunikacijos skyrius.
Pernai vidutinis darbo užmokestis siekė 1,3 tūkst. eurų, o šiemet – jau 1,5 tūkst. eurų.

Kaip apskaičiuoja

Profesinės ligos kasmet yra nustatomos 150–200 žmonių.

Periodinė kompensacija yra apskaičiuojama pagal formulę: K = 0,5 * d * k * 0,7758 * D.

Formulės reikšmės:

d – darbingumo netekimo koeficientas – vieneto dalimis išreikštas dydis, kuris apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto;

k – kompensavimo koeficientas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos atveju – metinių asmens socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetų, apskaičiuotų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą). Kompensavimo koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3***.

Vidutinis šalies darbo užmokestis (D) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatyme. Šiuo metu jis siekia kiek daugiau, kaip 1,5 tūkst. eurų.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video