Ant mugės prekystalių – ir skrudinti svirpliai, ir Peru muzikos instrumentai

Nuo seno daugiakultūriškumu garsėję Kėdainiai šį savo bruožą išlaiko ir šiandien. Didžiosios Rinkos aikštėje šeštadienį šurmuliavusioje mugėje, regis, tilpo visas pasaulis: nuo Saviečių ūkio iki pajūrio, nuo saulėtos Portugalijos iki egzotiškosios Peru.

Nors niūrus oras ir tądien mieste vykusių renginių gausa praretino tiek mugės prekeivių, tiek ir pirkėjų gretas, tačiau ištikimiausi gerbėjai tradicinio prekymečio nepraleido – atėjo ne tik paganyti akis, bet ir pirkti. O prekystaliai čia – kaip visad turtingi: nuo žvėrienos gaminių, brandintų sūrių, gyvos duonos ir netgi svirplių miltų iki klasikinių porceliano indų, rankų darbo drabužių bei ramybę sielai grąžinančių Peru muzikos instrumentų.

Kėdainiai prekybininkams patrauklūs

Amatų ir skonių muges Kėdainiuose organizuojančio „Mugių centro“ projektų vadovas Artūras Kiršis sako, jog mūsų rajono gyventojai šias muges mėgsta ir atvykusius prekybininkus pradžiugina ne tik dėmesiu, bet ir uždarbiu.

„Kėdainiečiai mugėse lankosi ir perka. Nors Kėdainiai nėra didmiestis, tačiau mugių prekybininkams šis miestas patrauklus, o ypač dėl vietos, kurioje vyksta mugė – aikštė labai graži, tad ir pardavėjams malonu čia būti, – pasidalino A. Kiršis. – Šį kartą mugė į Kėdainius sutraukė beveik 140 prekybininkų. Kiekvieną kartą atvažiuoja ir naujų gamintojų bei pardavėjų.“

Vaišino ateities maistu

Bene ryškiausia mugės prekeivių pora – Kėdainiuose pirmą kartą skrudintais svirpliais prekiavę sutuoktiniai Jolanta ir Viktoras Trečiokai.

„Žiūrime į ateitį – vabzdžiai yra ateities maistas, todėl sugalvojome auginti svirplius, – paaiškina jau šeštus metus svirplių ūkį „Jolvik“ Ignalinos rajone, Dūkšte, puoselėjanti pora. – Šiandien galime pasakyti, kad svirpliai ant stalo tampa įprasta – mūsų produkcija žmonių nebešokiruoja. Vilniaus, Kauno, Jonavos gyventojai visai nebesistebi. Turime ir nuolatinių pirkėjų, kurie patys ieško mūsų produkcijos.“

„Turime svirplių miltų ir net keliolika skirtingų skrudintų svirplių skonių: nuo sūrių iki saldžių – visų siūlome paragauti ir išsirinkti savąjį, – pasakoja Jolanta. – Turime svirplių su krapais, Adygėjos druska ir česnaku, aitriąja paprika, svogūnų laiškais, karamele, šokoladu, sutirštintu pienu, medumi.“

„Šimte gramų svirplių yra 75 proc. baltymų, – atskleidė Viktoras. – Tai baltymų šaltinis, o pakankamas baltymų kiekis žmogaus organizmui labai svarbus. Man tai yra užkandis. Aš pats pusryčiams su puodeliu arbatos suvalgau 15-ka svirplių ir iki pietų nejaučiu alkio.“

Jolanta antrina vyrui patvirtindama, jog svirpliai – išties maistingas užkandis.

„Maišelį skrudintų svirplių labai patogu tiesiog įsimesti į kuprinę ar rankinę ir visada turėti su savimi. Svirpliai – labai gera šluota mūsų organizmui, todėl šį maistą išties verta prisijaukinti.

Šie vabzdžiai maistui auginami kaip ir višta ar kiaulė – specialiai.

Visus, kam įdomu pamatyti svirplių ūkį, kviečiame atvykti pas mus į edukaciją. Jas rengiame visais metų laikais“, – pasidalino Jolanta.

20 gramų svirplių mugėje kainavo 5 eurus. Trečiokai atkreipė dėmesį, jog ūkyje toks pakelis svirplių kainuotų euru pigiau.

Iš Peru – su misija

Kėdainių mugėje neregėti buvo ne tik valgomi vabzdžiai, bet ir… Peru indėnai. Vieną jų įkūnijo perujietis John Bryan, akį traukęs tradiciniu plunksnomis dekoruotu, juosmenį siekusiu galvos apdangalu.

Turtingą Peru kultūrą Didžiosios Rinkos aikštėje pristatė ne tik pats J. Bryan, bet ir jo žmona – lietuvaitė Beatričė Krivickaitė.

„Šiandien atvežėme tradicinių Peru drabužių, mineralų ir muzikos instrumentų, – išvardija Beatričė. – Mugės lankytojus supažindiname su vienu mėgstamiausių mūsų mineralų – palo santo. Jis pasižymi ne tik antibakterinėmis savybėmis, bet ir raminančiu poveikiu, tinka varginant stresui, kamuojant dvejonėms ar kai jautiesi pernelyg mintingas, – vaizdžiai žmogaus būseną, kai galvoje be paliovos verdantis minčių katilas ima sekinti nervų sistemą, įvardija Klaipėdoje užaugusi viešnia. – Taip pat kėdainiečiams atvežėme fleitų ir kitų tradicinių Peru muzikos instrumentų.

Aš esu pedagogė, o mano vyras – psichologas. Mudu sujungėme meilę muzikai su darbu – taip gimė muzikos terapija.

Mūsų pagrindinis tikslas – kad žmonės patys galėtų sau padėti. Emocijų prikaupiame daug, todėl reikia mokėti ir jas paleisti, kad galėtume nurimti. Kviečiame žmones susijungti su muzika. Kiekvienas, nors ir nestudijavęs muzikos, gali groti ir pats – intuityviai. Tai padeda paleisti vidinę įtampą ir susigrąžinti balansą.“

Beatričė į Peru išvyko kaip pedagogė – savanoriauti ir padėti sunkiai gyvenančioms vietos šeimoms.

„Kai baigėsi savanorystės laikas, nusprendžiau suburti muzikos terapijos grupę. Taip susipažinau su savo būsimu vyru, – pasakoja viešnia. – Dabar kurį laiką gyvename Lietuvoje ir čia skleidžiame Peru kultūrą.

Mugėse dėmesio sulaukiame, nes lietuviai ir mineralus pažįsta, ir yra muzikalūs, tad pirkėjų yra.“

Ateina gurmaniškų gardėsių

Gausiai apsipirkę iš mugės namo keliavo kėdainiečiai Antanas ir Inga Stonkai.

„Mažoka šiandien ir prekeivių, ir pirkėjų – tikėjomės daugiau, bet vis tiek radome, ką įsigyti. Turime padėti visiems prekybininkams, – šypsojosi Antanas ir pridūrė, kad jiedu su žmona yra Kėdainiuose vykstančių mugių gerbėjai, todėl čia lankosi nuolat. – Mugės patinka todėl, kad čia gali pabendrauti su pačiu gamintoju, paragauti produkcijos. Mums tai labai svarbu.“

„Turime savo pamėgtus prekybininkus, kurių visada ieškome ir aplankome. Vienas iš jų – alyvuogėmis, alyvuogių aliejumi, džiovintomis datulėmis, figomis bei kita produkcija prekiaujantis portugalas, kuris kalba lietuviškai, – pasidžiaugė Inga. – Jis jau mus pažįsta, tad ir nuolaidų gauname. Šiandien irgi pirkome alyvuogių aliejaus – labai kokybiškas, datulių, figų, su apelsinais marinuotų alyvuogių. Prekybos centruose tokios produkcijos nerasi.

Dar pirkome paragauti rauginto fermentinio šaltalankių ir avižų gėrimo, taip pat mėsos, silkės. Mūsų atradimas – sauso sūdymo skumbrė. Fantastiškas skonis. Būtent dėl jos ir einame į mugę, – atskleidė kėdainietė, su vyru išdrįsusi padegustuoti ir svirplių. – Pirmą kartą pirkome skrudintų svirplių – su petražolėmis ir grietine. Skanu.

O aš dar save pradžiuginau nematytos rūšies tulpių puokšte. Tokios įdomios gėlės – negalėjau nenusipirkti.“

Stonkai juokėsi pinigų mugėje išleidę daugiau nei planavo, bet gurmaniški potyriai porai svarbiau.

„Norisi kartais save palepinti, – šypsojosi jie. – Yra labai įdomių, o ir kokybiškų produktų, tad tokiems pirkiniams pinigų negaila. Atvažiuoja vaikai iš Kauno ir stebisi, kur mes Kėdainiuose randame tokių gaminių.“

Mugių nepraleidžia

Smaližiaudami šviežiai kepto vaflio ragelyje tirpstančiais ledais ir besidžiaugdami savais pirkiniais, namo ėjo ir Irena bei Algirdas Liaugaudai.

„Kai tik vyksta mugė, kiekvieną kartą joje apsilankome – kas krenta į akį, tą ir perkame, – sakė Irena. – Šiandien mūsų pirkinių krepšyje – levandų rankų kremas ir lietuviški saldainiai „Karvutė“. Vien už saldainius sumokėjome 30 eurų: rinkomės, rinkomės ir išėjo daugiau kaip kilogramas, – juokėsi moteris. – Kainos mugėje gal kiek ir aukštokos, bet juk ne kasdien būna.“

Pasidalinti mugės įspūdžiais sutiko stabtelėti ir Aušra Šulienė su dukra Laura.

„Ateiname beveik kaskart. Būtinai perkame vaikiškų drabužių, nes patinka jų kokybė, – pabrėžia Aušra. – Taip pat išsirenkame ir maisto produktų: lašinukų, dešros, kumpio, žuvies. Maistas labai skanus – niekad nenuvylė.

Kainų yra įvairių, bet nors ir brangiau, tokia proga stengiamės nusipirkti, ko norisi. O pasiūla gausi – mums visko užtenka. Tiksliai neskaičiavome, bet šiandien mugėje išleidome apie 50 eurų.“