Netradicinė Kėdainių talentų scena – gatvės grindinys
Senamiesčio pėsčiųjų gatvė tapo scena – praeiviams koncertą dovanojo Gatvės muzikos dieną švęsti kvietę Kėdainių muzikos mokyklos talentai./ Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Muzikos galia – burti ir pakylėti, žinoma nuo seno. Melodingi garsai šeštadienį apgaubė pagrindinę senamiesčio pėsčiųjų gatvę – pamatę Kėdainių muzikos mokyklos bendruomenę, lauke rikiuojančią instrumentus bei mikrofonus, praeiviai lengva ranka atidėjo savus reikalus ir stabtelėjo pasimėgauti koncertu tiesiog ant gatvės grindinio.
Taip kėdainiečiai jau 12-tą kartą šventė Gatvės muzikos dieną – kaip pastebi patys atlikėjai, kaskart vis labiau leisdami muzikai pavergti jų širdis: judėdami į taktą, drąsiai pritardami vokalistams ir negailėdami ovacijų.
Kėdainiečiai myli muziką
Dviejų dešimtmečių tradiciją didesniuose miestuose skaičiuojanti Gatvės muzikos diena Kėdainiuose rengti pradėta nuo 2014-ųjų. Pasak Kėdainių muzikos mokyklos direktorės Rūtos Kutraitės, mūsų mieste šiai tradicijai norėtųsi palinkėti daugiau gyvybės.
„Gatvės muzikos dienos idėja – labai graži. Kuo daugiau muzikos skambės skirtingose miesto erdvėse, tuo visiems bus smagiau. Tik ši proga dažnai sutampa su kitais renginiais, tad publika pasidalina, – kalbėjo pašnekovė. – Pastaraisiais metais Kėdainiuose Gatvės muzikos dienos tradicija – priblėsusi ir, jei ne Muzikos mokykla, tai gal nelabai ir pavyktų šią tradiciją išlaikyti, – spėja R. Kutraitė. – Mokantys groti, dainuoti ir norintys pasirodyti renkasi didesnius miestus, kad kuo daugiau žmonių juos pamatytų. O vietinių atlikėjų turime ne tiek ir daug. Tad mes, Muzikos mokyklos bendruomenė, stengiamės išsaugoti Gatvės muzikos dienos tradiciją.
Šiemet kėdainiečiams paruošėme 16 pasirodymų: įvairūs instrumentai, vokalas, ansambliai – ne tik vaikų, bet ir mūsų suaugusių mokinių.
Matome, kad kėdainiečiai myli muziką. Į mūsų įstaigos koncertus prisirenka pilna salė.“
Muzikos talentų lygos laureatė
Savo balsu publiką žavėjo keturiolikmetė Muzikos mokyklos auklėtinė Rusnė Erichova. Ji atliko pačios pasirinktą grupės „Saulės kliošas“ dainą „Saulė“.
„Labai įdomi daina, melodiją kuria daug instrumentų – ši gausa ir patį atlikėją įkvepia dovanoti daugiau savęs, – pasidalino Rusnė, Gatvės muzikos dienai skirtame renginyje dalyvaujanti antrus metus. – Muzika – mano aistra, o šiandienos scena ypatinga tuo, kad ji neįpareigoja visko atlikti tobulai. Dainuoji ir mėgaujiesi. Jutau publikos palaikymą, kelios moterys dainavo kartu su manimi – atlikėjui tai labai smagu.“
Rusnė jau ketverius metus Muzikos mokykloje lanko dainavimo pamokas. Ją ugdo pedagogė Neringa Prascevičienė.
„Mokytoja mane skatina kuo daugiau dainuoti ir visur pasirodyti, – šypsosi scenoje puikiai besijaučianti mergina. – Balandžio mėnesį dalyvavau „Muzikos talentų lygoje“ ir ten užėmiau pirmą vietą. Šiuo pasiekimu labai didžiuojuosi.
Savo profesinę ateitį taip pat žadu sieti su dainavimu. Jau dabar ne tik dainuoju, bet ir pati kuriu dainų tekstus, muziką. Noriu gyvenime tai tęsti ir toliau.“
Klarnetą iškeitė į saksofoną
Bene garsiausio Kėdainių saksofonininko Jono Stankevičiaus mokinys Gustas Šmigelskis klausytojus užbūrė šio instrumento skambesiu.
„Iš pradžių norėjau lankyti futbolą, bet susidomėjau muzika ir pajutau, kad ji – man skirta, – pasakoja jaunasis muzikantas. – Pirmiausia grojau klarnetu, bet tada išgirdau, kaip Jonas geba prakalbinti saksofoną, ir susižavėjau šiuo instrumentu. Saksofonu groju dar tik nuo rugsėjo.
Man patinka saksofono skambesys ir tai, kad jam skirta labai daug kūrinių. Tai gana universalus instrumentas, – pastebi Gustas, lapkritį įvertintas solidžiu apdovanojimu – Plungėje vykusiame nacionaliniame Petro Vyšniausko saksofonininkų konkurse pelnyta antrąja vieta. – Mane, kaip muzikantą, šis laimėjimas užkūrė. Norisi dar daugiau groti ir tobulėti.
Ketinu stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Tikiuosi, pavyks ir muzika taps mano ateitimi.“
Muzika grąžino ramybę
Po jaunųjų Muzikos mokyklos auklėtinių pasirodymų į sceną žengė Jono Stankevičiaus suburtas įstaigos suaugusių mokinių ansamblis – dainininkų ir muzikantų.
Kėdainietė Emilė Jasiulevičiūtė-Abarienė ir Andrius Salamakinas publikai atliko žinomas dainas: „Tu ateik į pasimatymą“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ bei kitas.
Didžiąją gatvę užliejęs stiprus A. Salamakino balsas klausytojus vertė aikčioti. Po pasirodymo atlikėjas pasidalino nesantis scenos naujokas ir taip pat atskleidė, kad į jo gyvenimą sugrįžusi muzika dovanojo dar daugiau – paskatino save atrasti kaip mėgėjų teatro aktorių.
„Mano muzikinis kelias prasidėjo nuo „Dainų dainelės“ – 1988 m., būdamas dvylikos, tapau šio konkurso laureatu. Deja, paauglystėje muziką pamečiau, bet trauka dainavimui išliko visą gyvenimą.
Nusprendžiau, kad gana dainuoti vienam namie ir prisijungiau prie suaugusiųjų studijos Kėdainių muzikos mokykloje. Tada man buvo 37-eri. Vadovė N. Prascevičienė subūrė kolektyvą, kuriame buvo 12-ka moterų ir aš – vienintelis vyriškas balsas, – šypsosi Andrius. – Muzika man buvo kaifas. Bet prasidėjus pandemijai, kolektyvas iširo. Vėliau pas Neringą mokiausi vokalo, o paskui ansamblį sukūrė mokytojas J. Stankevičius ir pakvietė prisijungti mane.
Rugsėjį bus 13-ti metai, kai esu Muzikos mokykloje. Grįžti į sceną – nuostabus jausmas. Muzika – mano širdyje. Prisimenu pirmuosius pasirodymus – kojos ir rankos drebėjo, o dabar tiesiog mėgaujuosi.
Į mano gyvenimą grįžusi muzika pakeitė viską, – atskleidžia pašnekovas. – Nustojau nervintis, atsirado daugiau ramybės. Bet man vis tiek kažko trūko – norėjosi ne tik muzikos. Taip įsitraukiau į Kėdainių senamiesčio teatrą ir pradėjau vaidinti. Birželį, per Česlovo Milošo festivalį, laukia premjera Kėdainių kultūros centre.“
