Kėdainiai tapo didžiausios šalyje kariuomenės ir visuomenės šventės centru (GALERIJA)

Šių metų Lietuvos kultūros sostinė Kėdainiai sekmadienį nusidažė kamufliažinėmis spalvomis ir prisipildė patriotiškos energijos. Tūkstančiai kėdainiečių bei miesto svečių užplūdo gatves ir Centrinį miesto parką, kur vyko didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs!“. Tai buvo ne tik ginkluotės demonstracija, bet ir gyvas liudijimas apie nenutrūkstamą ryšį tarp tų, kurie gina, ir tų, kurie yra ginami. Virš miesto aidėjo orlaivių variklių gausmas, o parko prieigose išsirikiavusi moderniausia karinė technika traukė smalsuolių žvilgsnius. Tačiau šventės esmė – gili pagarba laisvės kovotojams, partizanams, kurių pasiaukojimas tapo pamatu šiandieninei moderniai valstybei.

Prezidentas Gitanas Nausėda: „Svarbiausias veiksnys išlieka žmogus“

Šventėje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė Kėdainių krašto istorinę reikšmę rezistencijos istorijoje. Anot šalies vadovo, būtent šis kraštas pokario metais tapo vienu aršiausių pasipriešinimo židinių.

„Pasipriešinimo židiniu Kėdainių kraštas buvo tapęs ir pokario metais. Krakių valsčiuje, Lenčių miškuose, vyko aršios kovos. Remiami vietos gyventojų, mūsų partizanai rodė nepaprastą drąsą ir tęsė kovą net ir esant ypač nepalankiam jėgų santykiui. 

Šimtai jų žuvo atsisakę sudėti ginklus ir nusilenkti okupantams. Savanorių žygiai ir pokario rezistencija paliko mums nemarų ryžto ir pasiaukojimo pavyzdį“, – į susirinkusią minią kreipėsi G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad nors šiandien Lietuva disponuoja moderniausia ginkluote, didžiausia mūsų galia slypi piliečių širdyse. 

„Šiandien žvelgdami į šiuolaikinius karius, į modernią Lietuvos kariuomenės techniką, į „Vilkų“ šarvuočius ar „Black Hawk“ sraigtasparnius, mes matome didžiulę pažangą. 

Tačiau svarbiausias veiksnys šiandien, kaip ir per amžius, išlieka žmogus. Jo valia kovoti, atlaikyti mirtinus pavojus, iš paskutinių jėgų ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę – tai pamatas, ant kurio gali būti statoma išties galinga, nepalaužiama karinė jėga“, – sakė šalies vadovas, pridurdamas, kad kariuomenė yra stipri tiek, kiek ją palaiko visuomenė.

Suremti sąjungininkų pečiai dar kartą priminė apie pažadus

J. Basanavičiaus gatvėje ir parko erdvėse išsirikiavusi ekspozicija leido kiekvienam prisiliesti prie Lietuvos saugumo garantų. Lankytojai galėjo iš arti apžiūrėti neseniai Karines oro pajėgas papildžiusį universalųjį sraigtasparnį UH-60M „Black Hawk“ bei gelbėjimo operacijose nepakeičiamą „Dauphin“. Ant žemės dominavo pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, galingosios savaeigės haubicos „PzH 2000“ bei šarvuotieji visureigiai JLTV.

Šventėje ypatingas dėmesys teko ir sąjungininkams – renginyje viešėjo bei savo techniką pristatė kariai iš JAV, Vokietijos ir kitų NATO valstybių. Tai dar kartą patvirtino Aljanso vienybę ir pasiryžimą ginti kiekvieną Lietuvos centimetrą. Virš Kėdainių praskridę NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai savo griausmu pasveikino visus susirinkusius, primindami, kad mūsų dangus taip pat yra saugus.

Tarp visuomenės ir kariuomenės naujų tiltų tiesti nereikia

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas savo kalboje džiaugėsi rekordine visuomenės parama gynybai ir tvirtu pasitikėjimu kariais. Anot jo, šventė Kėdainiuose prasidėjo simboliškai – legendiniu Tilto g. tilto atidarymu, tačiau dvasiniai tiltai tarp piliečių ir gynėjų jau seniai yra pastatyti.

„Matydamas jus visus čia galiu teigti drąsiai, kad tarp visuomenės ir kariuomenės naujų tiltų tiesti nereikia. Jie jau egzistuoja ir tvirtėja kiekvieną dieną. 

Nors Lietuvos laisvės ir taikos priešininkai siekia silpninti ir griauti mūsų pastatytus tiltus, visi čia susirinkę esame tikri: Lietuva, Lietuvos piliečiai yra ryžtingi, stiprūs, vieningai stoja prieš skleidžiamą dezinformaciją“, – kalbėjo ministras.

R. Kaunas pabrėžė, kad pasitikėjimas Lietuvos kariuomene siekia net 73 procentus, o tai yra nuoseklaus darbo rezultatas. 

„99 procentai prisijungusių prie Lietuvos kariuomenės yra savanoriai. Kiekvienais metais Tėvynei prisiekia tūkstančiai naujų šaulių. Esame stipresni nei bet kada anksčiau. Mūsų visų tikslas – taika, laisvė ir galimybė patiems priimti sprendimus savo šalyje“, – reziumavo KAM vadovas.

Kėdainiai – kovos už laisvę simbolis

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras priminė, kad Kėdainiai šventei pasirinkti neatsitiktinai. Šis miestas turi itin gilias karines tradicijas – čia nuo 1922 metų buvo dislokuotas antrasis artilerijos pulkas, o apylinkėse vyko pirmieji nepriklausomybės kovų frontai.

„Kėdainių istorija kalba ne tik apie kariuomenę, ji kalba ir apie labai didelę laisvės kainą. 1944 metais, kai okupanto batas vėl buvo Lietuvoje, čia pradėjo veikti partizanų būriai. Pušynės miško kautynės, Palatkių pelkės mūšis, Kraujuotos Kalėdos Labūnavoje – tai tik dalis tragiškų įvykių, kuriuos privalome prisiminti“, – sakė generolas.

Jis akcentavo šventės šūkį „Mes – tai Jūs!“, aiškindamas, kad kariai nėra atskira visuomenės grupė – tai tie patys žmonės, atėję iš mūsų šeimų ir bendruomenių. 

„Lietuvos kariuomenė niekada nebuvo atskirta nuo visuomenės. Lietuvos kariai – žmonės atėję iš šeimų, bendruomenių, tokie patys kaip ir jūs, tiktai kad prisiekę ir pasiruošę ginti Tėvynę ginklu“, – teigė R. Vaikšnoras, kviesdamas visus aktyviai bendrauti su kariais ir pažinti jų kasdienybę.

Šventė visai šeimai: nuo parodomųjų programų iki kareiviškos košės

Renginio programa neleido nuobodžiauti nei mažiems, nei dideliems. Karių parodomoji programa, lydima salvių ir dūmų uždangų, sulaukė didžiausių ovacijų. Ypač džiugiai nusiteikę buvo vaikai, kurie po šūvių azartiškai bėgo rinkti tuščių šovinių tūtų – tai tapo savotišku šventės suvenyru.

Muzikinę nuotaiką kūrė Lietuvos kariuomenės orkestras, kurio atliekami kūriniai užpildė parko erdves didybe. Prie jų prisijungė ir kėdainiečių numylėta, talentingoji atlikėja Danielė Paužaitė, kurios pasirodymas suteikė šventei jaukumo ir vietos bendruomeniškumo jausmo.

Be kariuomenės, savo veiklą pristatė ir kitos tarnybos. Policijos pareigūnai demonstravo transportą ir diskutavo apie saugumą, Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba mokė pasiruošti išvykimo krepšį bei saugiai elgtis prie vandens. Vietos paramedikai rodė pirmosios pagalbos pagrindus, o Pasieniečių mokyklos kinologai su tarnybiniais šunimis demonstravo keturkojų pareigūnų meistriškumą.

Viešojo saugumo tarnyba (VST) supažindino su savo specifika ir specialiosiomis priemonėmis, o Lietuvos skautija kviesdavo vaikus išbandyti išgyvenimo gamtoje metodus. Tiems, kas norėjo dar giliau pasinerti į istoriją, karo istorijos klubas „Partizanas“ demonstravo rekonstruotus kovotojų aprangos ir ginkluotės pavyzdžius, o Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodos leido pajusti pokario kovų dramą.

Aišku, kokia gi kariuomenės šventė be tradicinės kareiviškos košės? Eilės prie garuojančių katilų netirpo, o gardus maistas ir karšta arbata suvienijo visus bendram pietų stalui po atviru dangumi.

Šventė Kėdainiuose buvo paminėta ir simboliniu apdovanojimu – kariuomenės padėka Kėdainių miesto savivaldybei už glaudų bendradarbiavimą. Tačiau didžiausias šios dienos laimėjimas buvo ne technikos demonstracija, o švytinčios žmonių akys ir pasididžiavimo savo šalimi jausmas.

Kaip sakė Prezidentas Gitanas Nausėda: „Šiandien mes visi – kariai, šauliai, civiliai – drauge stojame į vieną Lietuvos gynybos sieną.“ Kėdainiai įrodė, kad ši siena yra tvirta, o kultūros sostinės vardas puikiai dera su laisvės ir vienybės sostinės titulu. 

Taika nėra duotybė – tai nuolatinis darbas, budrumas ir bendrystė, kurią Kėdainių žmonės ir Lietuvos kariai pademonstravo visam pasauliui.