Kėdainiuose stringa vėjo energetikos plėtra: politikai pripažįsta, kad reikia stiprinti dialogą su bendruomenėmis
Renginyje dalyvavo Seimo nariai Raimundas Kuodis ir Viktoras Fiodorovas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstas Šlama bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas./ Mindaugo Mikulėno nuotr.
Nors Kėdainių regione jau išduota daugiau kaip dešimt leidimų vėjo jėgainių statybai, rajone vis dar neveikia nė viena. Diskusijoje Kėdainiuose politikai, ekspertai ir bendruomenių atstovai pripažino, kad atsinaujinančios energetikos projektai regionuose vis dar susiduria su gyventojų nepasitikėjimu, o dialogas tarp valdžios institucijų, vystytojų ir bendruomenių dažnai stringa.
Diskusijos metu daug dėmesio skirta vėjo energetikos projektų plėtrai regione ir iššūkiams, kylantiems ieškant balanso tarp nacionalinių energetikos tikslų bei vietos gyventojų interesų. Renginyje dalyvavo Seimo nariai Raimundas Kuodis ir Viktoras Fiodorovas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstas Šlama bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.
Bendruomenių pasipriešinimas
Kėdainiuose šiuo metu neveikia nė viena vėjo jėgainė, nors bandymų vystyti tokius projektus regione būta ne vieną kartą.
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko, pirmieji bandymai statyti vėjo jėgainių parką regione prasidėjo dar prieš dešimtmetį, tačiau projektai susidūrė su vietos bendruomenių pasipriešinimu.
Mindaugo Mikulėno nuotr.
„Šiuo metu turime keletą projektų, kurie galbūt pasieks rezultatą, tačiau Kėdainiuose vis dar neturime nė vienos veikiančios vėjo jėgainės. Dažniausiai scenarijus kartojasi – vystytojai susitinka su bendruomenėmis, gyventojai išsako nuogąstavimus, tačiau konstruktyvus dialogas taip ir nevyksta, o projektai galiausiai sustoja arba vystytojai atsitraukia“, – sako G. Muznikas.
Šiuo metu regione yra išduota 13 leidimų vėjo jėgainių statybai, tačiau tai dar nereiškia, kad visi projektai bus įgyvendinti. Gudžiūnų ir Vilainių seniūnijose jau vyksta paruošiamieji darbai, o dialogas tarp vystytojų ir bendruomenių čia buvo konstruktyvesnis. Vis dėlto kitose seniūnijose situacija išlieka sudėtinga – dalis bendruomenių aktyviai ieško būdų sustabdyti planuojamų jėgainių plėtrą.
Politikai ragina ieškoti balanso
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstas Šlama pastebi, kad viešose diskusijose dažniausiai girdimi tik kategoriškai projektams prieštaraujantys balsai, o nuosaikesnė pozicija dažnai lieka nuošalyje.
„Susitikimuose su bendruomenėmis dažniausiai aktyviausiai dalyvauja tie, kurie priešinasi vėjo jėgainių parkams. Tuo tarpu žmonės, kurie mato ir galimą naudą regionui ar turi subalansuotą požiūrį lieka neišgirsti. Turime gebėti išklausyti visas puses, o ne tik garsiausiai protestuojančius“, – sako K. Šlama.
Mindaugo Mikulėno nuotr.
Tuo tarpu G. Muznikas pabrėžia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra svarbus valstybės interesas, tačiau projektai negali būti vystomi ignoruojant vietos gyventojų nuomonę.
„Jeigu vyktų sklandus dialogas ir bendruomenėms būtų aiškiai pristatoma reali projektų nauda, dalis žmonių į juos žiūrėtų kur kas palankiau. Šiandien bendruomenės dažnai kelia klausimus todėl, kad nėra tinkamai informuojamos ir apie planuojamus projektus sužino ne iš savivaldybės ar vystytojų, o atsivertę vietinį laikraštį“, – teigia G. Muznikas.
Įsipareigojo stiprinti dialogą su bendruomenėmis
Diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės svarbu ieškoti būdų, kaip atsakingai plėtoti atsinaujinančią energetiką, tačiau šis procesas neįmanomas be glaudesnio dialogo su vietos bendruomenėmis.
Diskusijoje dalyvavę vietos politikai įsipareigojo stiprinti dialogą su bendruomenėmis ir ieškoti subalansuotų sprendimų regiono plėtrai.
Šis renginys yra dalis nevyriausybinės organizacijos „Baltijos lizdas” su Europietiškos dešinės institutu rengiamo projekto, kuris skatina racionalių aplinkos išsaugojimo sprendimų dialogą visoje Lietuvoje.
Mindaugo Mikulėno nuotr.
Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas sako, kad Lietuvoje dažnai trūksta nuoseklaus ir argumentais grįsto dialogo apie aplinkosaugą.
„Energetinė nepriklausomybė nėra vien techninis ar ekonominis klausimas – tai ir nacionalinio saugumo tema. Tačiau siekiant bendrų tikslų, būtinas atviras dialogas su bendruomenėmis ir sprendimai, kurie stiprintų pasitikėjimą tarp valstybės, verslo ir vietos gyventojų, o ne kurtų priešpriešą“, – teigia T. Žukas.
Renginių ciklas „Aplinkos dialogai“ ir toliau vyks įvairiuose Lietuvos regionuose, nagrinėjant vietos bendruomenėms aktualius aplinkosaugos, energetikos ir regioninės plėtros klausimus.
„Buriame vietos bendruomenes, politikus, ekspertus ir verslą – ne tik diskusijai, bet ir bendram sprendimų ieškojimui. Siekiame, kad šie pokalbiai nevirstų vienkartinėmis iniciatyvomis, o taptų pagrindu praktiškai įgyvendinamiems sprendimams. Diskusijų metu išgrynintos įžvalgos bei pasiūlymai projekto pabaigoje bus perduoti sprendimų priėmėjams“, – sako organizacijos „Baltijos lizdas“ vadovė Teresė Škutaitė.
Užs. nr. 86
2 Komentarai
,,Kas nepirks platinamų loterijos bilietų,tiems atjungsim dujas ir vandenį”.O čia dar nesuderinus su visuomene,žiūr,vykdomi paruošiamiji darbai…Įvykdžius Kapčiamiesčio aferą ir čia bus panaudoti tie patys svertai ,Aha,žiūrės mat biznieriai kokių tai taručių nuomonės…
o voliojam durnių ten- iš varpinės kiaušais mojam ,debesų tuntus gainiojam”…Labai ten svarbu tas sparnų šlamėjimas ar ūžesys Šlamukui,jei jis jo neklausys.Beje,galima bus paaiškint,kad tie Vilainių ventiliatoriai išjudins orą ir smarvė mieste dings.